Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/bohemijos-g... 2015-12-04 13:51:25, skaitė 2981, komentavo 1
Tai ne koks nors studentiškas žaidimas, kaip kažkas gali pagalvoti – tai pakankamai rimta ir tai – visam gyvenimui. Iš tokių sektų savo noru nepasitraukiama (nebent kojomis į priekį). Pas juos savas požiūris į tai, kas vyksta pasaulyje ir jų interesai ne visada sutampa su valstybių, kurias jie pasirinko kaip savo dislokacijos vietas, interesais. Dėl to mėginti paaiškinti sąmoningą Artimųjų Rytų ir Europos griovimą vadovaujantis normalia logika ir normaliais ekonominiais interesais – visiškai beprasmiška. Blogio jėgų logika – aukščiau normalaus žmogaus suvokimo.
Ne pro šalį būtų atgaivinti atmintyje informaciją apie tas uždaras bendrijas.
Klubas Bohemian Grove (Bohenijos giraitė) – viena keisčiausių struktūrų išsišakojusioje „pasaulinio sąmokslo“ struktūroje. Apie kalbama gerokai mažiau negu apie pagarsėjusį Bilderbergo klubą ar Trišalę komisiją, tačiau būtent Bohemijos giraitėje renkasi vos ne pusė turtingiausių Amerikos žmonių. Buvę ir dabartiniai spectarnybų vadovai, prezidentai ir senatoriai yra nariai klubo, įsikūrusio reliktiniuose sekvojų miškuose Šiaurės Kalifornijoje. Kandidatai į klubą pasirengę laukti įstojimo po kelias dešimtis metų. Čionai, anaiptol neatitinkančioje situacijos rimtumo aplinkoje (Bohemijos giraitės gyventojai gyvena palapinėse, nesinaudoja tualetais ir piktnaudžiauja alkoholiu) buvo sprendžiama daug svarbių pasaulinio masto klausimų.
Niksonas ir Reiganas Bohemijos giraitėje
Pats uždariausias pasaulyje klubas įsikūręs kalnų slėnyje šiaurės Kalifornijoje. Čia per pertraukas tarp alkoholio vartokimo, elitas priima svarbius politinius ir ekonominius sprendimus.
Bušai pasisako Bohemijos giraitėje
Bohemijos giraitė užima ištisą kalnų slėnį, besileidžiantį link Rusų upės (Russian River). Vietovė, kurią amerikiečių elitas pasirinko savo poilsiui užmiestyje dar XIX amžiaus pabaigoje, buvo dar labiau rusifikuota negu Aliaska. Netgi šiandien dėka išeivių iš Rusijos, joje pilna tokių pavadinimų kaip Maskvos gatvė, Sevastopolio miestas ir t.t. Idėja sukurti Bohemijos giraitės klubą kilo penkiems žurnalistams iš San Francisko. Jie ir atidarė čia klubą 1872 metais, kuris, pagal jų sumanymą, turėjo tapti „slėptuve nuo grubios kaubojiškos kultūros“.
Klubui plečiantis, jo veikla patraukė pernelyg daug dėmesio, dėl to nariai nutarė persikelti į ramesnę vietą, kurią susirado Monte Rio apylinkėse. Kelis dešimtmečius „bohemininkai“ aktyviai supirkinėjo žemes juos dominančiame rajone ir XX amžiaus pradžioje tapo pilnateisiais kalnų slėnio, kurio plotas siekia apie 100 kvadratinių kilometrų, šeimininkais. Šiandien klubas vienija maždaug 2000 žmonių, kurie reguliariai praleidžia čionai savo laisvalaikį, o liepos pabaigoje būtinai susirenka į kasmetinį „sąskrydį“.
Bohemijos giraitė 1915 metais. Stovi Haris Leonas Vilsonas, Frenkas Pikslis, Džekas Londonas, Edvinas Markhemas, sėdi – Čarlzas Fildas, Ričardas Miltonas Tulis, Džorgžas Edas, Ernestas Reiskotas, Rufusas Stilas, Džordžas Sterlingas.
Visų narių sąrašas su nuorodomis žemėlapyje, kur juos galima surasti, tiesiog stulbina. Klubui priklauso didžioji dalis respublikonų „vanagų“, kontroliuojančių Baltuosius rūmus: buvęs prezidentas Bušas vyresnysis, gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas, valstybės sekretoriai Kolinas Paulelas ir Džeimsas Beikeris, politologas ir diplomatas Henris Kisindžeris, buvęs FRS vadovas Polas Volkeris – sąrašą galima tęsti ir tęsti. Apskritai nuo XX amžiaus pradžios kiekvienas JAV prezidentas respublikonas pakliūdavo į Bohemijos giraitę, tiesa, jau po kadencijos pabaigos.
Atominio projekto vadovas Lourensas pusryčiauja Bohemijos giraitėje su būsimu prezidentu Eizenhaueriu ir buvusiu prezidentu Huveriu. 1950 liepos 23.
Komiteto S-1 nariai Bohemijos giraitėje priima sprendimą dėl Manheteno projekto. 1942 rugsėjo 13. iš kairės į dešinę – Haroldas S. Urėjus, ernestas O. Lourensas, džeimsas B. Konanas, Laimanas Brigsas, Egeris Merfis ir Arturas N. Komptonas
Ne mažiau įspūdingas ir verslo elito atstovų sąrašas – Deividas Rokfeleris, Exxon Mobiul direktorių tarybos pirmininkas Edas Galantė, vienas iš pagrindinių Chevron Texaco akcininkų Samiuelis Armakostas, šeimos, kuri įkūrė Hewlwtt-Packard atstovai Arturas ir Volterius Hiuletai, ir t.t. Paaukojus kelias valandsas Bohemijos giraitės narių sąrašo sutikrinimui su Forbes 400 sąrašu, galima padaryti išvadą: dauguma „senųjų“ ekonomikos šakų kompanijų – ginklų pramonė, nekilnojamas turtas, žaliavos – savininkų priklauso šiai draugijai ir reguliariai susitikinėja po Kalifornijos sekvojomis.
Ritualas. 1909 metai
Ritualinė kremacija. 2000 metai
Nenuostabu, kad Amerikoje, kuri mėgina visą pasaulį įtikinti savo verslo ir valdymo sistemų skaidrumu bei lyčių ir rasių lygybe, Bohemijos Giraitės veikla neafišuojama. Kad patektum į klubą netgi su svečio statusu, reikia turėti labai įtakingą globėją, kuris pasiūlys jūsų kandidatūrą specialioje taryboje, surinks rekomendacijas ir įtikins savo kolegas jūsų naudingumu ir saugumu Giraitei. Žurnalistai, išskyrus Amerikos media imperijų vadovybę, kurios atstovai apie Bohemijos Giraitę kol kas nepapasakojo nė žodžio, apskritai neįsileidžiami. Paty „bohemininkai“ irgi niekad nieko nepasakoja: įstodami į klubą, jie duoda priesaiką neviešinti viso to, kas ten vyksta.
Bohemijos giraitė 1908 metaius. Antras iš kairės – Germanas Džordžas Šeferis
Klubo emblema yra pelėda, jos atvaizdą galima rasti, pavyzdžiui, palei Kapitolijaus pastatą ir ant JAV dolerio kupiūrų, o pats savaime šis simbolis įkūnija Molocho kultą. Be to, galima rasti išsamios informacijos apie tai, kad klube buvo išsaugoti seniai pamiršti kaananiečių, druidų kultai, taip pat senovės graikų ir Babilono kultų elementai. Dar Giraitės lankytojus įtaria žmonių aukojimais, homoseksualiomis orgijomis, vaikų pagrobimais ir dar daug kuo.
Žurnalistai, sugebėję nufilmuoti kai kuriuos ritualus, pasakoja apie masoniškas apeigas, atliekamos fakelų šviesoje aplink 15 metrų aukščio akmeninę pelėdą ant ežero kranto.
Bohemijos Giraitė akivaizdžiai demonstruoja Amerikos visuomenės struktūros ypatumus. Nežiūrint į garsiai skelbiamus pareiškimus apie lygias galimybes, verslo bei politinės sistemos skaidrumą, nežiūrint į visas kalbas apie demokratiją, pati Amerika gyvena pagal klaninį-oligarchinį kapitalizmo modelį. Aktyvi Bušų klano veikla įžiebiant karą Irake, o paskui dalinant pelningus kontraktus giminingoms kompanijoms – tai tik akivaizdžiausias pavyzdys. Amerika išlieka šalimi, kur turtingieji turtėja nepalyginamai greičiau nei vargingieji. Kaip rodo neseniai britų žurnalo The Economist atlikti tyrimai, pradedant 1979 metais vidutinės eilinės amerikiečių šaimnos pajamos padidėjo 18%, kai tuo tarpu turtingiausių amerikiečių (1% gyventojų) pajamos patrigubėjo.
Bohemijos giraitė 1926 metais
Dėl to nėra nieko nuostabaus, kad dauguma klausimų šalyje išsprendžiami ne per Kongreso posėdžius ar akcininkų susirinkimus, o per neformalius susitikimus. Bohemijos Giraitėje, pavyzdžiui, reguliariai vyksta taip vadinami Lakeside Talks – „pokalbiai ant kranto“. Tai įvairių interesų grupių tematiniai posėdžiai. Sėdėdami ant žolės visi iš pradžių dėmesingai klausosi pagrindinio pranešėjo, paskui prasideda diskusija. Būtent taip užgimė Manheteno projektas, padaręs pradžią JAV atominei programai. Kaip tvirtina autoritetingi tyrinėtojai, amerikietiška verslo ir politinio elito tarpusavio santykių sistema labai primena „azijietišką modelį“. O populiarūs Vakaruose dokumentai, detaliai aprašantys šalių teises ir pareigas, tam tikrame lygmenyje nebevaidina jokio vaidmens. Svarbiausias argumentas priimant sprendimus – rekomendacijos ir svarus kokio nors bičiulio žodis.
Ritualas, 1906 metai
Pirmąsyk Bohemijos giraitės paslaptis nufilmavo sugebėjęs ten prasiskverbti su pasamdytu aptarnavimo personalo nariu žurnalistas Aleksas Džonsas. Medžiaga buvo parodyta filmuose „Tamsios Bohemijos giraitės paslaptys“ ir „Mirties ordinas“, kur žurnalistas parodė ryšius tarp Bohemijos giraitės, Kaukolės ir Kaulų draugijos ir kitų okultinių bendrijų.