Arvydas Daunys: Dėkoju viso LŠS vardu Nidai Vasiliauskaitei, kad atsiribojo nuo Lietuvos Šeimų Sąjūdžio

Autorius: Arvydas Daunys Šaltinis: https://minfo.lt/aktualijos/st... 2022-11-12 04:03:00, skaitė 347, komentavo 7

Arvydas Daunys: Dėkoju viso LŠS vardu Nidai Vasiliauskaitei, kad atsiribojo nuo Lietuvos Šeimų Sąjūdžio

Išties sukrečianti (pozityviai) žinia.

Bandau atsakyti į kai kuriems kylantį klausimą – kodėl Nidai Vasiliauskaitei nepakeliui su LŠS, ką ji pati ne kartą sakė.

Pirmiausias argumentas ko gero būtų tai, kad LŠS nemato jokios antros Lietuvos. Mes už visą Lietuvą stovime, neišskiriant kažkurios grupės, nes, pilnai gali būti taip, kad tie, kuriems šiandien gerai ir jie tyli – ryt prisijungs prie mūsų.

Vienas iš svarbesnių žingsnių būtų – paversti savo priešus draugais, o ne draugus versti priešais, kaip tą aktyviai daro Nida. Nes priešu gali būti vadinamas ir tas, kas ne iki galo suprato, kas buvo suklaidintas.

Kiltų klausimas – o su kuo Nidai pakeliui? Atsakymas tikrai įdomus. Žemiau tą klausimą panagrinėsiu atskirai.

314644966_1341289580016087_7802376795782278719_n.jpg

Nuotraukoje matote jos pareiškimą, kad Lietuvos Šeimų Sąjūdis klaidina žmones, aiškindamas, jog Konstitucija niekaip nepažeidžiama, priimant Šeimos statusui prilyginamą „Civilinės partnerystės įstatymą. Nagi panagrinėkime papunkčiui jos teiginius:

„Konstitucija neapibrėžia šeimos sampratos“ teigia Nida – tarp eilučių skaitome – „Šeima gali būti bet kas, vyras-vyras, moteris-moteris“. Tai LGBT teiginiai.

Paprastam žmogui Šeimos sampratos apibrėžti nereikia – tai kiekvienas pajunta nuo vaikystės su motinos pienu. Tai pats pirmas dalykas, kurį supranta kūdikis vos tik pradėjęs mąstyti. Ir tas supratimas lydi jį per visą savo gyvenimą. Deja, kaip šiandien matome - ne kai kuriuos visus.

Ir nenuostabu, kad Konstitucijos kūrėjai nematė jokio reikalo to detalizuoti – kam aiškinti tai, kad Saulė šviečia danguje. Tai juk akivaizdu.

Tačiau jie parašė aiškiai, kad Konstitucija yra vienas nedalomas aktas, leisdami suprasti, jog negalima vienos eilutės nagrinėti atskirai, neatsižvelgiant į kitas.

Tai imant tas eilutes bendrai – "santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu", tuo sukuriant šeimą. Vyro ir moters, be jokių išvedžiojimų.

Taip pat akivaizdu, kad santuoka nėra verslo sutartis (neskaitant atskirų atvejų) – tai aktas, skirtas sukurti ŠEIMĄ, iš ko seka, kad šeima sukuriama tik vyro ir moters sąjungos dėka, siekiant auginti vaikus, dalintis gyvenimu bei kurti naują gyvybę – valstybės, mūsų Tėvynės ateitį.

Nida Vasiliauskaitė 100% remiasi buvusio Konstitucinio teismo pirmininko Dainiaus Žalimo išaiškinimu, kad „Šeima yra neutrali lyčiai“.

Nida savo laidoje yra minėjusi, jog ji už partnerystę, kas yra raudona linija LŠS, nes akivaizdu, jog įteisinus partnerystę (pagal siūlomo įstatymo punktus – santuoką) - ji ES teismo sprendimais bus prilyginta Šeimai, ko siekia LGBT ideologai ir ką puikiai žino Nida Vasiliauskaitė, kadangi yra buvusi (?) viena iš jų ideologų, tik to niekur neįvardija arba pamini prabėgomis. Priminsiu, kas neskaitė - rekomenduoju paskaityti programą, kurios viena iš bendraautorių yra Nida Vasiliauskaitė: "Tolerancija ir multikultūrinis ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose".

Prilyginus partnerystę Šeimai, partneriams automatiškai bus duotas leidimas įsivaikinti vaikus, kurių nė vienas iš partnerių savarankiškai gimdyti nenori, o kartu tiesiog negali dėl gamtos dėsnių. Jie nori be pradėjimo, išnešiojimo ir gimdymo kančių gauti gatavą, kitų pagimdytą „produktą“, tiesiog popieriniu, jų pačių kuruojamų tarnybų arba teismo sprendimu.

Kadangi vaikų teisių įstatymas jau priimtas – konvejeris atimti vaikus bus įjungtas pilnu greičiu tada, kai atsiras „paklausa“. Ir ji tikrai atsiras, kai tik bus įteisinta partnerystė, o sekant su ja ir Šeimos statusas „partneriams“.

Bus kalbama apie „geriausią vaiko interesą“, bet jeigu kas paklaustų tų vaikų – ar jie tikrai nori būti atimti iš „juos skriaudžiančios šeimos“ – tik vienetai atsakytų „Taip“. Nes šeima – tai kraujo ir artumo šauksmas net tada, kai joje nėra taip gera gyventi, kaip tą nurodo įstatymai.

Šeima – tai motinos širdies plakimas esant isčiose, kuris dar negimusiam kūdikiui yra kaip lopšinė, kaip apsauga nuo pavojų ir nusiraminimo priemonė motinos krūtis ir jos švelnios rankos, kaip pasaulis, kurį kūdikis pamato pirmą kartą pramerkęs akis ir išvydęs pasilenkusios ties juo motinos veidą. Ir tėtis, kuris jo akyse yra stipriausias pasaulyje ir apgins jį nuo visų jame gresiančių pavojų.

Aš galėčiau daug rašyti apie tai, kiekvienas iš mūsų rastų ką prie to pridėti, bet nenorėtų nieko atimti. Tik pridėti – nes šeima tai viskas ką mes turime ir viskas, dėl ko galėtume paaukoti viską.

Ar „vaiko teisių“: įstatymas atsižvelgs į tikruosius vaiko interesus išsaugoti savo šeimą ir gyventi su ja? Aš tuo labai abejoju, nes vaikų reikės „naujoms šeimoms“. Ir jos turės kuo užmokėti už „kokybišką produktą“. Tikėtina, kad vaikų iš asocialių šeimų partneriai nenorės – jiems reikės su gera genealogija, sveikų ir gražių vaikų. Todėl esu įsitikinęs, kad praėjus Seime „civilinei partnerystei“ – tai bus įgyvendinta per 3-5 metus.

Ką gali duoti du vyrai ar dvi moterys atimtam iš šeimos vaikui? - Ar jie gali pakeisti jam šeimą? Vienareikšmiškai ne. Du vyrai gali jam perduoti tik gyvenimo su dviem vyrais patirtį, kaip ir dvi moterys, taip iškreipdami vaiko pasaulėžiūrą ir gamtos dėsnių suvokimą, kurie preziumuoja, kad šeima – tai vyras ir moteris, kurie sukuria gyvybę. Ir ne faktas, kad atimtas vaikas neįgis tų pačių potraukių, kuriuos turi jo globėjai, „naujoji šeima“.

Būtent todėl, atsižvelgdamas į šiuos dalykus, Lietuvos Šeimų Sąjūdis sako NE „Civilinei sąjungai“ ir tiems, kas ją palaiko.

Nida Vasiliauskaitė skelbiasi esanti opozicija, bet panagrinėkime prieš ką nukreipta ta opozicija:

Pirmoje eilėje prieš Lietuvos Šeimų Sąjūdį, kritikuojant jo nusistatymą Partnerystės, Bažnyčios ir Šeimos atžvilgiu.

Kritikuojant mitingų vedimo būdą, - jai nepatinka, kad scenoje pasirodo dvasininkai, buvę gėjai, kurie tarp kitko, pasirodė mitingo scenoje pirmą kartą Lietuvos istorijoje ir gyvu pavyzdžiu pademonstravo, kad galima atsisakyti LGBT priklausomybės ir grįžti prie Šeimos santykių. Tikrų.

Primenu, kad LŠS nuosekliai įgyvendina savo programos punktus jau dabar, kiek leidžia organizacijos finansiniai ir žmogiškieji resursai. Paskutinė vieša akcija, stabdant Partnerystės įstatymo priėmimą, įvyko dar vakar-šiandien, ir ji davė savo vaisių – Partnerystės įstatymo pateikimas vėl buvo atidėtas.

Buvo sukelti ant kojų visi Seimo nariai, organizuoti masiniai kreipimaisi į politikus, o šiandien piketas prie Seimo, kurio metu Seimo narys mums pranešė, jog naktį įstatymas buvo išimtas iš darbotvarkės ir nusiųstas teisiniam įvertinimui.

Noriu pasakyti – lengviausia kritikuoti ir būti opozicijoje prieš kažką darančius, nes dirbantys daro ir klaidas, tačiau LŠS klaidos nėra tos, kurios daromos piktybiškai – mes tiesiog nesame profesionalai, kad iš anksto numatytume vieną ar kitą reakciją. Darome klaidų, kaip ir visi žmonės.

Tačiau jų nedaro tik tie, kurie vien kritikuoja, kaltina ir menkina. Jie visada aukštumoje, jų nėra už ką kritikuoti, nes kai nieko nedarai – tai nepadarai ir klaidų, o visos pastangos atsiperka sekėjų Patiktukais. Kaip malonu.

Konservatoriai-liberalai-laisviečiai ploja atsistoję, - kokia žinia gali būti geresnė, nei suskaldyta opozicija, iš kurios tikroji opozicija tėra tik LŠS, nuosekliai dirbantis numatyta kryptimi.

„Antroji Lietuva“, Nidos Vasiliauskaitės asmenyje tėra tik opozicija Lietuvos Šeimų Sąjūdžiui. Nėra ir jokios „Antrosios Lietuvos“. Yra tik ją ir jos planus garsinanti Nida Vasiliauskaitė.

Kokie tikrieji planai atspėti nesunku – po pastarojo jos pasisakymo apie Šeimos sampratą Konstitucijoje, tapo akivaizdu, kad Šeima, Dievas ir Tėvynė – tikrai nėra tai, ko ji siekia.

Bet Partnerystė – tai vienas jos tikslų, apie ką ji garsiai įvardijo savo laidoje pati. Taip pat jos prisipažinimas esant LGBT (Delfi, "Nida Vasiliauskaitė. Šeimų maršas: bijoti ar ginti" – paskutinė pastraipa) vargu ar palieka abejonių, kad iš amžių su mumis atėjusios visuomenės tradicijos jai yra svetimos ir nepriimtinos.

Tai, kad ji tvirtina esanti liberalė, bet kitokia – tą mes girdėjome ir kuriantis pirmai liberaliai partijai Lietuvoje, po to antrai, po to Laisvės partijai žadėjusiai daug laisvės, kurios siekiai jai yra labai artimi, bent jau partnerystės klausimu.

O Laisvės partijai nueinant iš politinio horizonto, staiga atsiranda jos politinių siekių perėmėja – „Antroji Lietuva“, kuriai, manau, labiau tiktų pavadinimas – „Antroji Laisvės partija“, Nidos Vasiliauskaitės asmenyje deklaruojanti tą pačią individo laisvę, Šeimos instituto devalvavimą ir Partnerystės įteisinimo siekį.