100 metų TSRS, arba kodėl Tarybų Sąjungoje buvo geriau nei Lit-ukrijoje?
Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2022-12-26 11:12:00, skaitė 814, komentavo 37
Šiemet gruodžio 30 sukanka 100 metų kaip buvo sukurta Tarybų Sąjunga. Tačiau 1991 metų pabaigoje, gruodžio 25, mus, „nuodėmingus“, nepažangius „sovietikus“, "išvadavo" nuo „niekam tikusios tarybų valdžios“, ir skambant burtažodžiams bei užkeikimams - „taip gyventi negalima!" - išvedė į „teisingą“ kelią. Kad susilietume su visu „civilizuotu pasauliu“. Pakeliui „nuliejant ir prapisant“ visus mūsų pasiekimus ir turtus...
Prabėgo pakankamai laiko, kad būtų galima palyginti praeitį ir dabartį, arba – kas buvo ir kaip yra.
- Anksčiau nebuvo „demokratijos“, buvo viena partija, ji ir valdė.
- Dabar – mes karksom demokratijoje „įniurkę iki pat ausų“. Partijų yra daug ir visokių. O valdo taip pat tik viena partija, ji viską ir nusprendžia. Už visus… Tačiau vis dar yra keistuolių ir debilų, kurie vis dar tiki, kad tai jų „balsas“ kažką nusprendžia.
- Anksčiau nuosavybė buvo visaliaudinė, „mūsų“. Šmaikštuoliai sakė: „Mūsų - reiškia niekieno“.
- Todėl šitą nuosavybę padalino taip, kad dabar ji yra „kažkieno“. O mes likome be nieko ir be jokių iliuzijų.
– Anksčiau buvo garantuotos teisės į nemokamą būstą, mokslą, mediciną ir t.t..
- Dabar – laisvė nuo visų šių teisių.
- Anksčiau statydavo gyvenamąjį plotą, jį gauti galėjo kiekvienas. Nemokamą, bet ne visokį.
- Dabar gauti nemokamą būstą yra nerealu. Nusipirkti galima... visokį, bet ne kiekvienam.
– Anksčiau buvo vykdoma kolektyvizacija, industrializacija, urbanizacija, techninė revoliucija... Gyventojų gerovė augo pusantro – du kartus kas dešimt metų.
- Dabar - "modernizavimas", "optimizavimas" ir "ofšorizavimas" - šūdo malimas, reformavimas ir utilizavimas... O ko dar prisidėjo, be idiotų ir debilų valdžioje?
– Anksčiau buvo rūpinamasi žmonių sveikata: medicina buvo viena geriausių, kūno kultūra ir sportas – masiniai.
- Po „reformavimo“ – bujoja priverstinis sveikatos draudimas ir “daktarai Mengelės”, apie „mases“ pamiršta absoliučiai – tipo „gydykis pats“...
-Iš „labiausiai skaitančiųjų“ pavirtome į „žaidžiančius“ kompiuterinius žaidimus, iš trykštančiais sveikata – į invalidus.
-Anksčiau žmonės gerbė įstatymą, o iki teismo stengėsi nieko nedavesti.
- Dabar yra spjaunama į įstatymus, tačiau dėl kiekvienos šūdniekio bėgama į teismą.
– Anksčiau buvo kovojama su biurokratiizmu, mokaronu kabinimu ir „smegenų pudrinimu“.
- Dabar biurokratai, „pudrinimas“ ir makaronai yra „įstatimiški“, net pats įstatymas, o jų skaičius patrigubėjo.
-Anksčiau užsitikrinę dėl „rytojaus" ir miegojome ramiai.
- Dabar niekas nežino, kaip gydyti nemigos epidemiją.
-Anksčiau mūsų pasaulyje bijojo, bet gerbė, didžiavomės savo šalimi.
- Dabar mūsų niekas nebijo ir negerbia, net šalimi nelaiko, tačiau liko nuoskauda dėl šalies.
- Anksčiau niekas „neplanavo“ gimdymo ir „nebuvo sekso“, bet žmonės „veisėsi ir dauginosi“. Skyrybų buvo... bet nedažnai.
- Dabar – ir „šeimos planavimas“, ir „seksualinė revoliucija“ kiaurą parą, o vaikai negimsta, ir šeimos yra.
– Anksčiau, jei valdžia mus kažkaip ir apgaudinėjo ar skriaudė, tai neskaudžiai ir neįžeisdinėdama.
- Dabar meluoja visuotinai ir begėdiškai, ciniškai, ir net paskutinį kąsnį vaikui ištraukia iš burnos.
– Anksčiau buvo benamiai gyvūnai, bet ne žmonės.
- Dabar atvirkščiai.
- Anksčiau jei kažko trūko, niekas nebuvo nuskriaustas.
- Dabar – „pilna visko“, o nuskriaustų daugiau nei pakankamai.
- Jeigu anksčiau valdančiųjų ir nemėgo, tai kažkaip tai „vaikiškai“.
- Dabar jau nekenčia „kruvinai“...
- Anksčiau už socialistinės nuosavybės grobstymą buvo galima gauti „kelialapį“ ... į kitą pasaulį ar "sanatoriją su grotomis nustatytam terminui.
- Dabar – už tą patį – apdovanojimai, perkėlimai į kitą darbą. „Progresas ir humanizmas“ kaip ant delno...
-Anksčiau buvo cenzūra, bet rašytojų vardai – visų lūpose.
- Dabar – „žodžio laisvė“, o kas žino šių dienų „rašytojus“?
– Anksčiau nelabai domėjosi politika, bet suprato pagrindinį dalyką. Beveik visi.
- Dabar gi visi ko tik nežino, tačiau mažai ką supranta.
– Anksčiau buvo milicija. Liaudies. Saugojo mūsų ramybę.
- Šiandien – „policija“...tačiau kam? Tikriausiai kaip represinis organas, arba kaip "miesto pribambasas" pydarams ir iškrypėliams saugoti.
– Anksčiau buvo tik viena specialioji tarnyba – Valstybės Saugumo Komitetas (KGB). Valstybinis! Ir piliečiams nereikėjo jaudintis dėl savo asmeninio saugumo.
- Dabar „saugos tarnybų“ - nesuskaičiuosi kiek, kaip ir jų darbuotojų, ir aplink kameros, kameros, kameros... Toks jausmas, kad pats esi kameroje. Bendroje. O kas jaučiasi esas saugus?
- Gyvenome „priešų apsuptyje“ ir nuolat „Pasiruošę darbui ir gynybai“, bet taikoje vienas su kitu.
- Dabar – „draugų" ar „partnerių“ apsupti, bet nuolatinėje priešpriešoje vienas kitam. Sukiršinti, tariant liaudiškai.
– Anksčiau buvo galima dirbti „bet-kaip“, bet tuo pačiu gyventi „nie-ko-sau“.
- Dabar, kad ir kaip dirbtum, gyvensi „kaip-nors“ arba „šiaip-taip“.
- Anksčiau prieš ekraną labiau liūdėjo, tačiau gyvenime juokėsi. - Dabar per televiziją – ištisinis "Durnių laivas", o gyvenime kažko „visiškai nesišypso“.
- Anksčiau nebuvo prekių gausos, tačiau jos buvo tikros, kaip ir žmonės.
- Dabar visko "navalom", bet... "falšyvo". Kaip ir žmonių...
-Gėrė, taip, gėrė ir anksčiau. Kompanijoje, su proga, su užkanda. Gėrė ir dainavo... ir buvo smagu.
- Geria ir dabar. Be progos ir be užkandos. Vienumoje. Tyliai... ne visi, bet liūdna visiems!
– Anksčiau laukdavo pensijos: pailsėsim...
- Dabar suglumę: iš ko reikės gyventi... jei dagyvensiu iki pensijos?
- Mes „kovotojų“ šalis. Ir tada, ir dabar – mes vis su kažkuo ar dėl kažko kovojame... Tik čia paradoksas: rezultatai priešingi. Jei anksčiau mes kovojome su kažkuo-tai, tai tas „kažkas“ dingdavo. Pavyzdžiui, laukų kenkėjai, „liaudies priešai“ ir pan. Jeigu kovojome dėl kažko, tai tas „kažkas“ didėjo, „augo“. Pavyzdžiui, raštingumas, derlius, gyvenimo lygis ir t.t.
- Dabar jau visai kitas reikalas. Jei kovojame už kažką, tai tas „kažkas“ greitai išnyksta, tarsi išgaruoja. Pavyzdžiui, kultūra, smulkusis verslas, tautos sveikata ir t.t. Jei kovojame prieš kažką, tai tas „kažkas“ auga šuoliais. Pavyzdžiui, priklausomybė nuo narkotikų, kamščiai, korupcija, "rusai puola"...
- Ankščiau didžiavomės baletu, ledo rituliu, cirku.
- Dabar viskas kažkaip sutraiškyta... Užtat pati valdžia pasidarė panaši į „balaganą“. Ir „artistai“ ten atitinkami: „klounai“ – įstatymų leidžiamojoje valdžioje, „manipuliatoriai“ – teismų sistemoje, „iliuzionistai“ – vykdomojoje valdžioje.
-Tarybinė, „bedieviška“ valdžia atskyrė bažnyčią nuo valstybės ir mokyklos, griovė bažnyčias, varė Kristų... Tada jis apsigyveno žmonių širdyse...
- Naujoji valdžia paskelbė savo „tikėjimą“, pavertė bažnyčią faktiškai valdančiųjų propagandos dalimi. Aplink – kryžiai ir teisingos kalbos, tačiau nešildo, ir žmonių širdys tapo atšiauresnės. Kodėl?
Kas atsakys? Ir kas atsakingas?...