Algimantas Rusteika: Ir mes tikrai nebegalime būti aukščiau jų?

Autorius: Algimantas Rusteika Šaltinis: https://minfo.lt/nuomones/stra... 2022-12-31 04:28:00, skaitė 319, komentavo 2

Net nemaniau prisijungti prie isterijos, nes man visuotinės psichozės iš principo atgrasios. Tiek stalinistinės, kai reikėjo "pasmerkti" rašytojus, kurių neskaitei. Tiek landsbergistinės, kai per visus galus reikia "pasmerkti" visus tuos, kurie išdrįsta netylėti dėl valdžios daromų antivalstybinių nesąmonių. Tiek šiandieninė, kuri lygiai taip pat šlykšti.

Bet žmonės rašo žinutes - o ką tu galvoji? Kodėl tyli? Ar nenori, ar bijai pasisakyt? Kas iš viso čia dedasi? Kur, tavo manymu, tiesa, o kur apsimetimas ir netikrumai? Na, tai reikia atsakyt, kad ir kaip nenorėčiau apie isterijas rašyt, kol jos tęsiasi ir protai nuščiuvę tyli.

Taip, ji šimtu procentų įkūnijo viską, kas man absoliučiai nepriimtina tikrųjų žmogiškų ir demokratinių vertybių, krikščioniškosios Vakarų civilizacijos ir Lietuvos valstybingumo naikinimo procese. Taip, ji atvirai ir iki galo užėmė tą poziciją ir aktyviai, iki savo pabaigos ją gynė ir atstovavo, iš to pelnėsi ir ta nauda naudojosi, ja gyveno.

Tačiau po to, kai žmogaus kelionė baigėsi, kai ir teismas, ir jo teisėjas jau bus kitas - kokia prasmė ir kokia teisė mums jį teisti? Ar jis nenuteistas vien tuo, kas įvyko? Ar dabar, po laiko, labai yra teisinga ir smagu saugiai džiaugtis mirusiojo neteisumu ir nesąmonėmis, kurios tikrai tokios buvo ir yra? 

Taip elgdamiesi mes nusileidžiame į jų požeminį, Dantės pragaro ratų lygmenį ir tampame tokiais pat, su kuriais "kovojame". Mes nuoširdžiai ir aršiai, kaip ir jie, su pasimėgavimais džiaugiamės priešininkų mirtimi, šokam ant jų kapo, sulekiam suspardyti nebegalintį pasipriešinti mirusįjį, kuris elgėsi pagal mums nepriimtinas, bet savo nuostatas... 

Koks didvyriškumas ir kaip gera, ar ne? Taip, mielieji, bet taip mes priimam "sistemos" taisykles ir susitapatinam su jais, tampame visiškai tokiais pat. Tik toks mūsų tikslas? Tik tiek tesugebam? Ir mes tikrai nebegalime būti aukščiau jų? Žaidžiame pagal jų taisykles ir džiaugiamės, nes mums jos jau savos ir kitokių tiesiog nėra?

Jums apgailėtina ir šlykšti visuotinė, provaldiškų prisitaikėlių isterija dėl vidutinybės, kada išėjusių kultūros, meno ir visuomenės lyderių ir tautos autoritetų niekas nepastebėjo ir net ignoravo? Man irgi. Na ir kas? O kur buvote jūs, kur buvome mes, tokie teisūs teisieji, kada D.Banionį ir R.Adomaitį, J.Marcinkevičių ir V.Tomkų, net ir tą pačią "kontraversišką" S.Nerį ignoravo ir niekino, ir kėlė ant šakių visokiausias lojalias, godžias ir savanaudiškas menkystas?

Mes tylėjom arba rašėm apie vidutinybes. Su jomis aršiai ir labai asmeniškai "kovojom". Nejaugi nesuprantam, kad reikia kovoti ne su sraigteliais, o su sistema? Ši šiandieninės, visuotinės isterijos situacija, vidinis tautos karas - mūsų visuomenės realybės atspindys. Kada susipriešinusios tautos viena dalis su kita kovoja ir viena kitos neapkenčia tiek, kad bendro pavojaus visiems ir kiekvienam sau niekas nebemato. Mūsų visų - ir teisiųjų, ir neteisiųjų -nelaimei ir didžiuliam mūsų priešų džiaugsmui.