Psichologinis pindosų portretas

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-01-13 09:37:00, skaitė 434, komentavo 9

Pakalbėkime apie JAV-USA-Pindostaną - Blogio Imperiją ir Demokratijos Irštvą. Vien tik gryni-nuogi faktai. Tai visada buvo bezpredielo ir aferizmo teritorija. Pradedant nuo pat pirmųjų kolonijų, kada teritorijos buvo keičiamos į karoliukus ir monetas. 

Į Ameriką vyko besitikintys praturtėti avantiūristai, nuo įstatymo besislapstantys nusikaltėliai, nuo oficialiosios bažnyčios bėgantys religiniai fanatikai ir visokie kitokie nevykėliai, atmatos bei psichai. Todėl visai nenuostabu, kad USA-Pindostane vienam gyventojui tenkantis serijinių žudikų ir maniakų skaičius yra kelis ar kelioliką  kartų didesnis nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Šios teritorijos imperatyvu-įstatymu-principu visada buvo - „Tu dvėsk šiandien, o aš rytoj“ ir „Bolivaras dviejų nepaneš“.

Amerikoniškas valstybingumas ir „civilizacija“ buvo statomi ant beveik 100 mln vietinių amerikiečių (indėnų) genocido (žudynių) ir kolonijų apiplėšimo pamatų. Visą tai papildant "juodojo medžio" (negrų) iš Afrikos importų ir jų vergišku darbu.  

Nori praturtėti? Užmušk indėnus (įskaitant senius, moteris ir vaikus), priduok jų skalpus už pinigus, o po to užgrobk jų žemę. Ką, ar ne taip? Ar čia Kremliaus propaganda?

Ir visa ta jų, atsiprašant, „kultūra-kulturūra“ yra pastatyta ant išgyvenimo svetimo sąskaita. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Beveik visuose amerikoniškuose filmuose, ir aplamai visoje Holišūdo produkcijoje, ar žaidimuose apie krizes, katastrofas ar invazijas, pagrindiniai herojai pirmiausia rūpinasi savo asmeniniu išlikimu. O gyventojai kilus bet kokiam šucheriui momentaliai susiskirsto į gaujas ir ima įnirtingai vieni kitus močinti (dėl ėdalo ar benzino). Visada ir tas pats - pradedant nuo Pašėlusio Makso ir baigiant Tomu Klensi "Divizione".

Koks nors prieglušis iš zombi-biomasės šioje vietoje būtinai leptels: - „Bet juk tai masinė kultūra, o ne realybė!"  Ir bus absoliučiai neteisus. Nes realiame gyvenime, vos tik įvyksta kokia nors katastrofa - stichinė nelaimė, tokia kaip potvynis ar uraganas – USA iškart užplūsta plėšikavimo ir marodierių bangos. Mąstymas jų toks – paplėšikauti kilus šucheriui, nes nėra jokių moralinių apribojimų, o bijoma tik baudžiamosios atsakomybės.

O, pavyzdžiui, Tarybų Sąjungoje, kuomet Spitake įvyko žemės drebėjimas - į pagalbą atskubėjo visa didžiulė šalis. Neplėšti armėnų, o ėmė siųsti jiems pinigus, maistą, antklodes, statybines medžiagas, įrangą ir savanorius. Tie kas atmena sąjūdistines užuomazgas turi prisiminti ir tai. Ir dabar, šiuolaikinėje Rusijoje, jei tik kur nors kyla potvynis, įvyksta žemės drebėjimas ar miškų gaisrai - visi iškart skuba padėti, ne plėšti ar vogti. Ir valstybė, ir žmonės. Beje, jei tavo namą Rusijoje užlieja potvynis, tai valstybė tau pastatys naują (gal ir ne momentaliai, bet pastatys). Visai kaip šiandienos Lit-ukrijoje (čia galima juoktis). Na o kaip Pindostane: „Nėra draudimo? Varyk sau bomžavot po tiltu!" Ir taip visame kame.

Tarp kitko, galima pasižiūrėti visai neblogą ir gana tikrovišką filmą „Margin Call“, rusiška versija „Rizikos riba“, nes man, kaip vatnikui, dera remtis tik rusiškais šaltiniais. Ten korporacijos vadovybė nusprendžia parduoti problematiškus aktyvus, nekreipdama dėmesio į tą faktą, kad visiems kitiems rinkos dalyviams nuo to bus tik blogiau. Filmas buvo sukurtas jau po 2008 metų krizės. Amerikoniškai pindosinis mąstymas atsiskleidžia visa savo iškripėliška  esme.

Visas pindosų elgesys yra paremtas vieninteliu principu - „žmogus žmogui yra vilkas“. Todėl visai nenuostabu, kad bujojant tokiai sistemai, USA kalėjimuose sėdinčių nusikaltėlių skaičius yra daugiau kaip penkis kartus didesnis nei visos planetos vidurkis. Pindostane, esant apie 4,3% nuo visų pasaulio gyventojų skaitlingumui, kalėjimuose sėdi 25% viso pasaulio kalinių. Ir dar, lyg būtų maža to, jie ne tik, kad jau nebeturi tradicinių, socialinių ryšių, yra egoistiški ir susiskirstę, bet dar šitas suskirstymas yra kruopščiai puoselėjamas ir kultivuojamas pindosinio šūdeličio. Pasiskirstymas pagal rases, konfesijas, genderius – ir visi privalo nekęsti vieni kitų.

Vaizdelis būtų nepilnas be gaujų aprašymo. Pasidalijimas į gaujas tarsi raudonas siūlas eina per visą trumpą pindosijos istoriją. Kaubojai ir Reguliatoriai (tusovkė dėl Teksaso). Džsesis Džeimsas ir Butčas Kesidis (banditai ir traukinių plėšikai). Filmas „Niujorko gaujos“, juk tai rankos, kurios "kūrė ir statė" Ameriką, cha-cha. Itališka, žydiška ir airiška mafijos. Baikerių gaujos. Getų gaujos, kurios egzistavo ir 50-taisiais, ir 70-taisias, ir 90-taisiais. Iki pat šiuolaikinių kartelių ir Mara Salvatručia, kas nežino - tai itališkos Koza Nostra atitikmuo, tarptautinis nusikalstamas sindikatas, kurio nariai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių.

Ir visa tai puikiai parodyta masinėje kultūroje, pradedant nuo ​​vesternų ir baigiant Al Kapone, ir filmų serija „Mirties troškimas“ su Bronsonu. Nors ir šiuolaikiniai pindos-mentovski serialai taip pat parodo gana nekokį vaizdelį.

O dabar dar plius kurstoma nesantaika tarp demokratų ir respublikonų. Jau ir su lavonais iš abiejų pusių. Ir, žinoma, jei jau USA piliečiai taip blogai elgiasi su savais piliečiais, tai dar blogiau jie elgiasi su savo „sąjungininkais“. Buvusių pindostano “sąjungininkų” sąrašas: generolas Norjiega, generolas Pinočetas, Osama bin Ladenas, Sadamas Huseinas, Chosni Mubarakas. Visi jie kažkaip tai baigė, švelniai sakant, nelabai kaip (tarp kitko, aktyviai sudalyvaujant pindosų „sąjungininkams“).

Bolivaras, dviejų, na jūs ir patys suprantat... Todėl bet kuris, kuris pareiškia, kad nori būti pindosų sąjungininku, turėtų būti nedelsiant pasiųstas priverstinei psichiatrinei ekspertizei atlikti. Nes yra aiškus neadekvatas.

Tai štai toks, tskant, kultūrologinis ir etnografinis kryptelėjimas, kad būtų aiškiau suprasti visą ką kitą.

P.S. Vertimas iš pirminio šaltinio adaptuotas Lit-ukrijos aborigenams.