P. Gražulis. Nejaugi Lietuvai gresia Gudijos likimas?

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/01/19/p-... 2023-01-20 16:28:00, skaitė 448, komentavo 6

P. Gražulis. Nejaugi Lietuvai gresia Gudijos likimas?

Sausio 17 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdyje vyko galimas ir akivaizdus putinistinio režimo spaudimas komisijos nariams dėl kurios – VRK išbraukė 500 kandidatų iš artėjančių savivaldos rinkimų.

Tai buvo padaryta dėl juokingo preteksto – esą jie pilnai neužpildė savo biografijų. Darbovietę anketoje įrašę, bet nepakartoję šio įrašo biografijoje VRK daugumos sprendimu laikomi slepiantys informaciją nuo rinkėjų ir tuo pretekstu jiems atimta teisė dalyvauti rinkimuose.

Išbraukus per 500 kandidatų griūva apie 10 rinkiminių sąrašų visoje Lietuvoje, arti 1000 žmonių netenka teisės dalyvauti rinkimuose kaip kandidatai.

Tačiau tai dar ne viskas, dar blogiau yra tai, kad už šiuos kandidatus negalės balsuoti milijonas Lietuvos rinkėjų!

Rinkimų teisė atimama ne tik iš kandidatų, bet ir juos norinčių rinkti rinkėjų, o toks plataus masto kandidatų pašalinimas apima praktiškai visą Lietuvą. Taip taikomi gerai žinomi putinistinės demokratijos metodai – rinkimuose šalinami  kandidatai, apribojant konstitucinę piliečių pasirinkimo teisę.

Sprendimas neleisti beveik 1000  žmonių dalyvauti rinkimuose minėtame VRK posėdyje buvo priimtas vieno balso persvara.

Pažymėtina, kad tai nulėmė socialdemokratų partijos atstovo balsas. 

Galbūt neatsitiktinai, nes šios partijos ištakos siekia komunistinius laikus. Matyt ir jos saitai su Maskva bei Kremliaus agentais iki šiol išliko labai stiprūs.

Faktinės aplinkybės:

Vykstant trečiojo klausimo „Dėl kandidatų, neatitinkančių Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso reikalavimų, neregistravimo“ svarstymui, kurį pristatė pranešėja R. Daniškevičiūtė, buvo gausybę abejonių ir pagrįstų įtarimų keliančių veiksnių, tokių kaip:

  1. Svarstant klausimus dėl kandidatų į savivaldybės tarybos narius arba merus išbraukimo iš kandidatų sąrašų klausimus buvo skelbiamos dvi abejotino pobūdžio pertraukos.
  2. Po abiejų pertraukų komisijos nariai grįždavo aiškiai su pakitusia nuomone, kurios niekaip negalima pagrįsti viešo posėdžio metu vykusios diskusijos pagrindais. Akivaizdus to pavyzdys yra ne tik komisijos pirmininkės nerišli, abejotino pobūdžio, jokiais argumentais negrindžiama kalba ir laikysena kurios metu buvo kalbama apie jos santykius su mama (primenu, kad VRK komisijos posėdžiuose taikomi teisinės kalbos pagrindai, ypač komisijos vadovybei).

    Bet ir pati balsavimo procedūra kuri kardinaliai skyrėsi nuo prieš tai buvusių, antai: balsavimas dėl kandidatų išbraukimo iš sąrašų dėl nedeklaruotos vietos, turto deklaracijos, neatliktų bausmių vyko bendra tvarka nedetalizuojant kiekvieno asmens ar atskirų partijų.

    O štai balsavimas dėl kandidatų pašalinimo dėl biografijų pateikimo subtilybių buvo vykdomas kardinaliai skirtingos procedūros pagrindais. Buvo balsuojama dėl kiekvienos partijos ar koalicijos narių atskirai, nepriklausomai nuo to, kad argumentacija šalinti asmenis buvo analogiška.

  3. Susidaro pagrįstas įspūdis, kad VRK posėdžio metu darant pertraukas buvo vykdomas spaudimas VRK pirmininkei, o gal net ir kitiems nariams iš priešiškų Lietuvai jėgų ir putinizmo ideologų pusės. Iš viešosios erdvės galima manyti, kad tokie staigūs ir radikalūs komisijos narių nuomonių pasikeitimai gali būti įtakojami net iš pačios Rusijos. Priminsime, kad tokia veikla (kišimasis į rinkimus) viešai buvo fiksuojama net JAV rinkimuose.

Todėl aš, Petras Gražulis, atstovaudamas Tautos ir teisingumo sąjungą, prašau ištirti VRK komisijos darbo aplinkybes bei galimai priešiškų jėgų daromą spaudimą komisijos pirmininkei ar atskiriems komisijos nariams, neteisėtai ribojant konstitucines piliečių teises rinkimuose.

Apklausų rezultatai liudija – net 75 proc. Lietuvos žmonių bijo pasakyti savo nuomonę, o paskutinių rinkimų duomenimis balsuotojų skaičius nesiekė net 50 proc. nuo visų rinkėjų skaičiaus.

Todėl drastiškais priešiškų Lietuvai jėgų veiksmais galimai siekiama didinti piliečių nepasitikėjimą rinkimų demokratiškumu, o ir pačia mūsų šalies politine sistema.

Jei kompetetingos valstybės institucijos nesiims priemonių dėl antidemokratinės VRK veiklos, nepasitikėjimas rinkimais bei demokratija Lietuvoje neabejotinai tik augs.

Masiškai braukiant piliečius iš kandidatų savivaldos rinkimuose sąrašų, sukeliamas pavojus, kad prarasime pasitikėjimą ir kitų demokratinių valstybių akyse.

Kovojame prieš putinistų agresiją Ukrainoje, smerkiame Lukašenkos režimą ir Gudijos „centrinę rinkimų komisiją“, tačiau kita ranka dėl techninių priežasčių, kurios normalioje sistemoje gali būti greitai ištaisytos, gniaužiame mūsų piliečių konstitucines teises.

Nejaugi Lietuvai gresia Gudijos  likimas?