Autorius: Modestas Lukauskas Šaltinis: http://lithuaniaunderground.bl... 2016-02-14 00:12:17, skaitė 22178, komentavo 12
Turbūt mažai kas žino jog iki Spalio revoliucijos 1917 m., Rusijos istorijos vadovėliuose buvo aprašomos dvi Rusios: Русь Московская и Литовская (Maskvos Rusia ir Lietuvos Rusia). Tačiau nuvertus Rusios carą bolševikai perrašė istoriją ir neįtraukė Lietuvos Rusios į vadovėlius.
Carinės Rusijos istorijos vadovėlis, Ryga, 1908
Baltijos jūrą kaip žinia buvo pradėta vadinti Baltijos tik 17-18 amžiuose. Nepaisant to jog Baltijos jūros pakrantėj išsidėsčiusios 9 valstybės, tik tris valstybes Lietuvą, Latviją ir Estiją vadina Pabaltijo tautomis. Terminas 'Pabaltijo tautos' atsirado tik 19 amžiuje.
Estija bei Latvija iki 20 amžiaus pradžios niekada neturėjo savo valstybingumo. Tačiau Lietuvos Respublika, atsiradusi (ne be bolševikų pagalbos) tiktai 1918 metais, mėgsta didžiuotis savo didinga senovės istorija.
Na kas gi nėra girdėjęs apie LDK - Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (lot. Magnus Ducatus Lituania)! Apie didžius lietuvių kunigaikščius, apie teritoriją nuo Baltijos iki Juodosios jūros, apie kovas su Maskvos Rusia ir t.t. ir t.t.
Tačiau kai pradedi gilintis į LDK istoriją, atsiranda klausimai apie kuriuos Lietuvos istorijos asai, arba nenori kalbėti, arba tiesiog išsisukinėja pateikdami aibes labiau į legendas panašių istorijos interpretacijų.
Matyt labiausiai nemalonus faktas, nuo kurio jie negali taip lengvai išsisukti, yra tai jog LDK statutai buvo parašyti senovės rusų kalba, naudojant kirilicą. Kaip čia gaunasi kad Lietuvos Didžiojoj kunigaištystėj rašė ne lietuviškai, o rusiškai?
Tiesa, dabar mitologijų ir legendų kūrėjai sugalvojo tokią versiją jog Lietuvos kunigaikštystėj vis dėlto kalbėjo lietuviškai, bet kanceliarinė kalba buvo rusų. Gal tokiu atveju ir dabar reikėtų puoselėti LDK tradicijas ir visą kanceliariją vesti rusiškai?...
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas taip pat naudojosi kirilica:
'Mes didysis kunigaikštis Vytautas'
Kirilica matome ir kunigaikščio Algirdo anstpaude:
Kunigaikščio Algirdo antspaudas
Turbūt nedaugelis žino jog Lietuvos Kunigaikštystės pilnas pavadinimas pagal Lietuvos statutą – Didžioji Lietuvos, Žemaitijos ir Rusijos kunigaikštystė (rusėn. Великое князство Литовское, Руское, Жомойтское и иных). Tačiau šiandien stengiamasi tokio pavadinimo oficialiai nenaudoti. Kaip žinia pavadinimas Didžioji Lietuvos, Žemaitijos ir Rusijos kunigaikštystė atsirado, ne dėl skirtingų tautybių gyvenančių kunigaikštystėje, o dėka teritorijų kurios susijungė į vieną kunigaikštystę.
Jei Kunigaikštystė Didžioji, reiškia kažkada ji buvo paprasčiausia Kunigaikštyste, kuri patapo Didžiąją, Kunigaikštystes vadindavo Didžiosiomis ne dėl kažkokių tai žygdarbių, bet dėl teritorijos didumo. Buvo maža kunigaikštystė, po to prie jos prisijungė ar buvo jėga prijungtos kitos kunigaikštystės, taip ir pasidaro Didžiosios Kunigaikštystės.
Reiktų pabrėžti jog Žemaitija senoviniuose žemėlapiuose vadinama Samogitija, Samogethia, Samogotia. O Lietuva - Lithuania, Lituania, Litvnie, Litwa. Tarp kitko pirmuose apie Lietuvą minimuose šaltiniuose ji pavadinta Litwa:
Pirmasis rašytinis šaltinis minintis Lietuvą
Taigi, štai Olauso Magnuso 1539 metų žemėlapis. Atkreipkite dėmesį - Baltijos jūros jame nėra. Tiksliau jūra yra tik ji vadinasi kitaip.
Olauso Magnuso 1539 metų žemėlapis
Pažvelkim į apatinį dešinį kampą:
Aiškiai matom Žemaitiją - Samogethia ir Lietuvą - Litvanie. Tai dvi atskiros teritorijos. OLIM REGNUM po SAMOGETHIA gali reikšti Vienas Valdymas ar Viena Karalystė. Nes verčiant atskirai tai OLIM - vienas, REGNUM - valdymas, karalystė.
Dabar pažvelkim į Tobias Conrad Lotter'io 1780 metų žemėlapį:
Tobias Conrad Lotter'io 1780 metų žemėlapis
Ir ką mes matom? Centrinę dalį užima Magnus Ducatus Lituania - Didžioji Lietuvos Kunigaikštystė, nusplavinta geltona ir žalia spalvomis. O kairėje viršutiniam kampe matom Samogitia (Žemaitiją), kuri kaip ir kitos žemėlapyje pažymėtos šalys nėra prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.
Dar vienas žemėlapis, šįkart lenkiškas:
Ir čia tas pats - Samogitija ir Lithuania - tai ne vientisa, o dvi atskiros teritorijos nors ir apjungtos į Lenkiją.
Oficialiam Lietuvos Nacionalinio Muziejaus archyve, yra žemėlapiai kuriuose Lietuva ir Žemaitija parodomos kaip dvi atskiros kunigaikštystės.
Lietuvoj kas met švenčiama Mindaugo Karūnavimo Diena, Tai oficiali Lietuvos Valstybingumo šventė. Tačiau kažkodėl gėdingai nutylima jog kunigaikštis Mindaugas gavo karūną iš Livonijos ordino už tai kad atidavė jiems Žemaitiją.
Dabar pažiūrėkim į Lietuvos Respublikos 1938 metų žemėlapį - į tą, kur Vilniaus Kraštas ir dalis Suvalkijos nepriklausė Lietuvai. Tiesa Klaipėdos kraštas vis dar Lietuvos ribose, nes Hitleris tuo metu nebuvo grąžinęs Memelio į Vokietijos sudėtį. Padarykim kontūrus ir uždėkim jį ant Magnus Ducatus Lituaniae žemėlapio, kuriame matoma Samogitia.
Lietuvos Respublikos 1938 metų žemėlapis
Reiktų pripažinti, jog kartografija tais laikais nepasižymėjo įpatingu tikslumu, todėl kaip orientyru reiktų remtis knotroliniais taškais, t.y. miestais kurie pažymėti abiejuose žemėlapiuose - Wilna - Vilnius, Kaunas - Kowno, Biržai - Birza, Minsk - Minskas.
Žiūrėkime kas gaunasi:
Ir ką mes matom? O gi, tai kad 1938 metų Lietuva užima visas Žemaitijos žemes ir Vilniaus rajono vakarinę dalį, bet ne Didžiają Lietuvos Kunigaikštystę.
Jei remtis pilnu LDK pavadinimu - Didžioji Lietuvos, Žemaitijos ir Rusijos kunigaikštystė, tai abejonių nekyla kad Žemaitija tam tikrais istorijos etapais įeidavo į LDK sudėtį. Bet būtent įeidavo, ir jokiu būdų nebuvo neatsiejama LDK dalis.
Kodėl 1918 metais Lietuvos Respublika buvo pavadinta būtent Lietuvos, o ne Žemaitijos, kas būtų daug teisingiau teritoriniu atžvilgiu?
Panašu kad kažkam buvo naudinga Žemaitiją pavadinti Lietuva, o tikrąją Lietuvą - Baltarusija.
Michailo Goldenkovo knygoje “Утраченная Русь” Prarastoji Rusia yra tokia pastraipa, kurią verta pacituoti: 'Lietuviai, kukliai nutyli tai, jog žemaičius, žemgalius, aukštaičius ir kuršius pradėta vadinti lietuviais tik po 1840 metų, Rusijos Caro įsakymu. Po visos eilės represyvinių priemonių pritaikytų Lietuvai po 1831 metų sukilimo, dabartinę Baltarusiją buvo uždrausta vadinti Lietuva... Nuo tada buvo rekomenduojama Lietuvos vardu vadinti Samogitiją (Žemaitiją)'
Michailo Gordenkovo knygos “Утраченная Русь” ("Prarastoji Rusia") pastraipa
Būtų puiku surasti tą 'Rusijos Caro 1840 metų įsakymą'... O gal tokio įsakymo ir nebuvo. Gal tiesiog buvo žodinis paliepimas: Caras paliepė ir pabandyk nevykdyti. Niekas negali tai nei patvirtinti, nei paneigti.
Bet jei toks 'įsakymas' vis dėlto buvo, tai tada darosi visiškai aišku kodėl Žemaitiją pradėta vadinti 'Lietuva'.
O kaip turėtų jausti pati Žemaitija, žinant kad ji pavadinta kaimyninės kunigaištystės vardu? Kaip žinia žemaičius Lietuvoje dažnai pašiepia dėl jų kalbos. Žemaitis būdamas sakykim Vilniuje dažnai stengiasi neišsiduoti kad jis žemaitis, ir slepia savo tarmę bandydamas kalbėti 'taisyklinga lietuvių kalba'. Nėra pagarboj nė žemaičių etninė grupė su jų istorija, nė jų kultūra, nė jų kalba. Valdančiąjam elitui, ne prie širdies nei Lietuvos mažumos, nei tikrieji Lietuvos teritoijos šeimininkai - žemaičiai.
Lietuvoje nėra laikraščių žemaičių kalba, nespausdinamos knygos, nėra žemaitiškos televizijos. Nors žemaičių kalba ir panaši į lietuvių, bet tai toks pats panašumas kaip baltarusų ar ukrainiečių panšios su rusų kalba. Ir lietuvis iš Vilniaus patekęs į Žemaitijos kaimą gali nieko nesuprasti ką kalba vietiniai gyventojai. Kaip bebūtų liūdna, tačiau kalbančių žemaitiškai kasmet vis mažiau ir mažiau.
Vėliau ar anksčiau ateis tas laikas kai visi žinos jog dabartinė Lietuva pati iš savęs niekuo ypatinga - vienos tautos istoriją pasivogė ir pritaikė sau, o kitą tautą veda užmarštyn.
Tarp kitko, Baltarusijos istorikai jau ne vieną dešimtmetį bando įrodyti kolegom iš 'Lietuvos', jog 'Lietuva' ne jūsų, Lietuva mūsų. Tačiau dialogas nesigauna....