Lietuvos mokslininkai gamins biologinį ginklą?

Autorius: gytis dudas Šaltinis: https://giedridebesys.com/2023... 2023-05-01 00:22:00, skaitė 571, komentavo 11

Šitas pavyzdys, buvo skirtas parodyti, kad biologiniai ginklai nėra paprastai padaromi. Jiems sukurti reikia laiko, pinigų ir daugybės mokslininkų. Užtikrinti projekto slaptumą dėl didelio mokslininkų būrio būtų sudėtinga, tačiau nėra neįmanoma. Šioje vietoje laikas susipažinti su TSRS vykdytos biologinio ginklo programos fragmentais kurie yra susiję ir su Lietuva. Tam mums pasitarnaus Indrajos Šalaviejūtės – tyrinėtojos, dirbančios kažkokioje genų inžinerijos srityje straipsnio fragmentai. Nuo savęs pridėsime, kad per scholar.google.lt nepavyko aptikti nei vieno minimos mokslininkės darbo. Tai žinoma nieko nereiškia, nes ne visi darbai publikuojami. Bet faktas yra įdomus. O dabar esminė informacija iš mokslininkės straipsnio:

„Vilniuje įkurtas Sąjunginis taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų institutas priklausė Ministrų Tarybos Vyriausiosios mikrobiologijos pramonės valdybos padaliniui „Biopreparatas“ . Aštuoniasdešimtųjų pabaigoje „Biopreparatas“ apėmė 32–40 objektų, kuriuose dirbo bent 30 000 žmonių . 1973 m. įkurta „civilinė“ struktūra oficialiai buvo skirta vakcinų, biopesticidų, laboratorinės ir medicininės įrangos kūrimui ir gamybai . Didžioji dalis darbuotojų nė nežinojo, jog šios funkcijos yra priedanga svarbiausiajai paskirčiai: biologinio ginklo kūrimui. Programa, skirta kurti prieš žmones nukreiptą naujos kartos biologinį ginklą, turėjo kodinį vardą „Ferment“.“

Esmė ta, kad lietuviai mokslininkai Lietuvos teritorijoje kažkada jau kūrė biologinį ginklą. Ir kūrė jį patys nežinodami ką daro. Bet ar tikrai galima kurti biologinį ginklą, to nežinant? Taip galima. Vienas iš sėkmingos maskuotės ir įslaptinimo elementų yra programos paskirties pakeitimas. Pavyzdžiui, jei jūs norėtumėte sukurti nuotoliu valdomą karinės paskirties patogenus (virusus, bakterijas, sporas) skleidžiantį droną, galima sugalvoti programą Dengės karštinei naikinti, paskleidžiant genetiškai modifikuotus uodus. Programa taiki, todėl neuždrausta biologinio ginklo konvencijos, bei visiškai legali.Vėliau, kai reikia, dronas gali skleisti ir juodligės sporas, arba modifikuotą ebolos virusą. Antras biologinio ginklo kūrimo maskavimo būdas yra programos išskaidymas į smulkias dalis kurios pateikiamos vykdyti skirtingoms mokslinėms laboratorijoms. Programos elementai gali būti tokie smulkūs, kad nėra būtina nei maskuotė, nei prižiūrėtojas. Užtenka tik sulaukti tyrinėtojo paskelbtų duomenų, ir vėliau juos apjungti su kitais, tokių būdų projektas judės į priekį, ir tik apjungiančioji slapta įstaigėlė, žinos kas vyksta. Būtent toks buvo TSRS „Biopreparato“ sistemos veikimo būdas, dėl ko Lietuvos mokslininkai nežinojo jog dalyvauja biologinio ginklo kūrime.

O dabar susipažinkite su viena visai šviežia naujiena – Gytis Dudas gavo EMBO dotaciją kurti savo laboratoriją. Naujiena puiki, Lietuvos mokslininkas, gavo pinigų ir dabar kurs dar geresnį mokslą. Džiugu, kad Gyvybės Mokslų Centras yra atvira įstaiga ir mielai pakalbino perspektyvųjį mokslininką. Iš to interviu, mes norime pasidalinti citata, kuri nusako virusų mokslininko laboratorijos paskirtį ir projekto kryptį: 

„EMBO finansuojamas projektas siekia įvertinti keleto ortomiksovirusų šeimos (lot. Orthomyxoviridae), tolimų gripo viruso giminaičių, paviršiaus baltymų gebėjimą įsiskverbti į stuburinių ląsteles. [….]Mano ankstesni tyrimai įtraukę keleto skirtingų tyrimų sekoskaitos duomenis yra parodę, kad vienas tokių naujų virusų paieškų metu atrastas virusas, nekūrybingu pavadinimu Uhano uodų virusas 6 (angl. Wuhan mosquito virus 6), tikėtina gali užkrėsti stuburinius gyvūnus (manome, kad paukščius). […]Šio projekto metu bus tikrinami skirtingų ortomiksovirusų paviršiaus baltymų gp64 gebėjimai įsiskverbti į paukščių ląsteles naudojantis pseudovirusais, taip siekiant įvertinti šiuos baltymus turinčių virusų galimybę sukelti zoonotines infekcijas stuburiniuose gyvūnuose.”

Citata ilgoka, bet pačią esmę galima išdėstyti labai trumpai. Perspektyvus Lietuvos mokslininkas ieškos kuri čia baltymo gp64 versija efektyviau prasiskverbia į stuburinių ląsteles. Beje, žmonės irgi yra stuburiniai. Taigi, teoriškai baltymas gali būti panaudotas taikiais tikslais, pavyzdžiui kuriant vakciną, arba vėžio gydymo metodą arba… Arba to paties pavojingo baltymo geną, įterpti į kokio nors jau blogai pagarsėjusio viruso genomą ir padaryti tą virusą dar blogesniu. Kaip matome, drąsaus mokslininko planuojama vykdyti programa turi ir tamsiąją pusę…Klausimas kuris mums įdomus skamba taip: „Ar mokslininkas nutuokia kam gali būti panaudoti jo tyrimo rezultatai?“ Čia galime tik spėlioti, tačiau tame pačiame interviu yra įdomi užuomina. Štai ką sako virusologas Gytis Dudas: 

„Turbūt labiausiai netikėta buvo kontrastas tarp to, kaip jaučiau pasirodęs EMBO interviu dėl šio finansavimo ir akivaizdžiai teigiamo komiteto sprendimo skirti šią dotaciją man, tačiau galbūt esu per daug savikritiškas arba kitiems kandidatams tą dieną sekėsi prasčiau.”  

Tikime, kad mokslininkas kalba nuoširdžiai, o omeny jis turėjo kažką panašaus į šitą: „ Per atranką pasirodžiau suknistai, keista kad laimėjau dotaciją”. Atėjo laikas apsvarstyti kai kuriuos galimus variantus. Pirmiausia iškelkime klausimą, kokie mokslininkai tiktų slaptam biologinio ginklo projekto tyrimui? Nereikia būti dideliu konspiratoriumi, kad surasti kelis akivaizdžius variantus. Pirmiausia tiktų tie, kurie yra pakankamai siauros specializacijos, nesidomintys platesniu kontekstu ir nelabai nuovokūs, kad suprastu kam iš tiesų skirtas tyrimas. Antra grupė būtu tokie, kurie dėl pinigų ir karjeros pastums moralę į šoną ir dirbs nesvarbu ką, kad tik užsitikrintu sau materialinę gerovę.

Galėtume rasti ir daugiau tinkamų personažų biologinio ginklo gamybai, bet užteks paminėti tik vieną, kuris akivaizdžiai būtų netinkamas. Tai toks tyrinėtojas, kuris turi kritišką požiūrį į dvigubos paskirties tyrimus, kuris yra pakankamai kompetentingas, kad numatytų teorines tyrimo rezultatų pritaikymo galimybes karyboje, bei turi tvirtus moralinius įsitikinimus. Tokį tyrinėtoją įtraukti į programą būtų galvos skausmas programos vykdytojams. Maištingas mokslininkas jei pradžioje ir neįtartų kam dirba, greitai perprastų situaciją ir galėtų programą išviešinti. Žodžiu savarankiškas, protingas ir su aukštais moraliniais įsitikinimais mokslininkas biologinio ginklo kūrimo programoje yra nepageidaujamas.

Dar kartą perskaitykime straipsnį ir pabandykime surasti daugiau įdomios informacijos. Vienoje straipsnio vietoje mokslų daktaras teigia: 

„Labiausiai šis laimėjimas privertė reflektuoti į virtinę nesėkmių teikiant paraiškas kitiems finansavimo šaltiniams, kurių nepavyko gauti, nors buvo nueita gan toli…“ 

Siūlome atkreipti dėmesį į „nesėkmių virtinę“ . Tai gali rodyti į ne itin aukštą mokslininko potencialą, bet gali būti ir sutapimų grandinė…Kaip ten bebūtų, tam, kad papildyti paveikslą, mes radome dar vieną smulkią detalę. Čia jūs galite pažiūrėti kaip savo kompetenciją vertino pats mokslininkas dar prieš laimint dotaciją. Laida yra apie teorinius pagrindus sukurti pavojingą virusą, o įsivertinimas trunka nuo antros iki trečios įrašo minutės, kur gerbiamas mokslų daktaras pasako, kad mikrobiologijos žinių reikalingu sukurti virusui jis neturi.

Nesvarbu kaip save vertina kažkoks mokslininkas, tačiau toje pačioje laidoje mes išgirstame kaip jis vertina galimybę sukurti pavojingą virusą, o ten jis teigia kad evoliucija visuomet yra galingesnė nei bet koks sukurtas virusas, iš ko galėtume suprasti, kad darbas kurti labai pavojingą virusą gali būti beprasmiškas, nes evoliucija gana greitai iš pavojingo viruso padaro mažiau pavojingą.

Kaip matote, mokslo daktaras turi bent vieną įsitikinimą, kuris yra palankus tiems, kas norėtų kurti biologinį ginklą. t. y. galime spėti kad mokslininkas G. Dudas greičiausiai nemato dvigubos paskirties tyrimuose jokio pavojaus. Tikriausiai ir mes su tuo sutiktume, tačiau lieka klausimas, kodėl tuomet biologinio ginklo kūrimas yra uždraustas? Į pastarąjį klausimą atsakymo dar neturime, tad imamės kitos įdomios straipsnio detalės. Klausimas kuris mums įdomus skamba taip: O kas vis tik lėmė duoti dotaciją, mokslininkui, kuris savo pasirodymą atrankoje vertina truputi kritiškai? Vėl gi, žodis suteikiamas pačiam mokslų daktarui:

„Sakyčiau, kad gauti šiai įkūrimo dotacijai labiausiai pravertė tiek atkaklumas, tiek poros metų patirtis savarankiško darbo, norom nenorom daromo atskirai nuo buvusių vadovų ir kolegų. Tokia patirtimi tapo Lietuvos SARS-CoV-2 genominės stebėsenos organizavimas bei kiti projektai…“

Na, štai, šalia kitų objektyvių pergalės priežasčių randame SARS-CoV-2 genominės stebėsenos organizavimo projektą. Kodėl jis svarbus? Todėl, kad SARS-CoV-2 kilmės istorija nėra tokia paprasta, kaip nušviečiama medijose. Tačiau iš šio atviro interviu, mes matome, kad mokslų daktarui per pastaruosius tris metus nekilo daug abejonių oficialia Covid-19 kilmės versija, o tai jau visai nebloga rekomendacija vadovauti dvigubos paskirties tyrimui. Tai, kad mokslų daktaras neturi mikrobiologijos žinių, reikalingų pastebėti  SARS-CoV-2 viruso keistenybes, taip pat sveikintinas dalykas. Kadangi mes nesame mokslų daktarai, ir klausimai mums kylą, mes juos perrašysime čia. Pavyzdžiui: Koks dar gamtoje aptinkamas virusas turi furino intarpą? Arba, iš kokio šaltinio SARS-CoV-2 viruso spyglio baltyme yra net keli regionai su ŽIV viruso baltymo gp120 fragmentais? Kad parodyti jog nenusišnekame , o taip pat tiems, kurie niekada apie tokią informaciją negirdėjo, pateikiame paveiksliuką iš vieno paskelbto o paskui atšaukto mokslinio tyrimo. Jame atvaizduotas SARS-CoV-2 spyglio baltymas, bei pažymėtos keturios mūsų minimos keistenybės. Minimas straipsnis buvo paskelbtas 2020 sausio 30 d., tačiau 2020 vasario 2 d., tai yra lygiai po dviejų dienų buvo atšauktas. Kas pateko į internetą tas lieka internete, todėl laimei, galima paskaityti ir atšauktą straipsnį, bei susidaryti vaizdą patiems. Mokslinis straipsnis yra per ilgas jo atpasakojimui čia, tačiau mums jį peržvelgus ir nebūnant mokslo daktarais susidarė įspūdis, kad kažkas užkabino tikrai gilią šaknį.  Tokią gilią, kad net šeštadienį, ne darbo dieną, redaktorius ar tai inžinierius suskubo išimti straipsnį iš serverio.

Taigi, iš viso to ką išdėstėme, turėtu būti kaip ir aiškiau, kad atsirinkti mokslininką biologinio ginklo kūrimui yra visai nepaprasta užduotis. Turi būti dar kažkas, kas nulemtų mokslininko patekimą į potencialių kandidatų sąrašą. Ir vėl mums prireiks žodžių kurie išėjo iš paties mokslų daktaro lūpų:

“Turime pagrindo įtarti, kad vabzdžiuose randamų ortomiksovirusų (tokių kaip Uhano uodų virusas 6) paviršiaus baltymas gp64 kaip šeimininko receptorių naudoja ląstelei labai svarbius (ir dėl to evoliucijos metu mažai pakitusius) baltymus, kurie mažai skiriasi tarp vabzdžių ir stuburinių, t.y. “raktas” gp64 gali atrakinti daugelio ląstelių “spynas”, nes pastarosios nėra labai įvairios.“

Čia jau tikrai įdomu. Ar atkreipėte dėmesį į „Evoliucijos metu mažai pakitusius baltymus“? Ne?, Tuomet paaiškinsime. „Kavinės fantastiškos“ video įraše, tas pats mokslininkas teigia, kad evoliucija visada yra priekyje, ir iš labai blogo viruso galiausiai atsiranda tik šiaip blogas virusas – na sakykim nemirtinas, o čia, ankstesniame tyrime, analizuojant duomenų bazes mokslininkui paaiškėja, kad kažkoks Uhano uodo 6 viruso baltymas išlieka nepakitęs ilgą laiką… Argi ne puiku būtų stabilizuoti biologiniam ginklui kuriamą virusą, tuo naujai atrastu baltymu? Tokiu baltymu kuris atrakina daug „spynų“ ir nelabai kinta? Toks virusas ilgiau atstovėtų kovoje su evoliucija, bei išguldytų milijonu kitu daugiau priešininko karių. To nesuprasti mokslininkui reikia šiokio tokio talento, arba didelės regėjimo negalios. Bet laikas užbaigti narstyti šią nuostabią sėkmės istoriją. Mes tikrai džiaugiamės, kad Lietuvos mokslininkai yra žinomi, ir laimi dotacijas. Tikimės, kad išsakyti pastebėjimai yra fantazijos vaisius, o visi sutapimai atsitiktiniai ir niekaip nesusiję.

“Sėkmės istorija” susišaukia su TSRS istorijos puslapiu, kur kadaise „Biopreparate“ dirbo virš 30 000 darbuotojų, o slaptumas, kaip mes žinome, buvo sėkmingai užtikrintas. Lieka pridurti, kad sugriuvus TSRS , biologinio ginklo kūrimo maskavimo būdai tapo žinomi vakarų valstybėms (nors galėjo būti sugalvoti pas jas ir anksčiau), ir tereikėjo tik noro vertingą TSRS patirtį pritaikyti Kinijoje, JAV arba Izraelyje. Beje jei dar neperskaitėte, to straipsnio, parašysiu tik tiek, kad iš Sąjunginio taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų instituto po TSRS žlugimo nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje atsirado įmonė „Fermentas“, kuri veikė labai sėkmingai ir vėliau už daug milijonu buvo parduota kompanijai “Thermo Fisher“. Šiuo metu Thermo Fisher Scientific Baltics, UAB dirba apie 1700 darbuotojų, apyvarta bei pelnas aukštumoje, o produkcija sėkmingai eksportuojama.

Pabaigai reikia atsakyti į vieną svarbų klausimą: Kodėl biologiniai ginklai yra tokie patrauklūs? Kam juos kurti, kai yra branduolinis ginklas, bei vadinami įprasti ginklai? Atsakymas slypi ištekliuose. Jei didžiosios valstybės pradėtu trečiąjį pasaulinį karą branduoliniais ginklais, sprogimai sugriautų vertingą infrastruktūrą, o radiacija išteklius padarytų beverčiais. Juk, kokia nauda iš radioaktyvaus dirvožemio arba radioaktyvaus metalo? Radioaktyvus dirvožemis maistui auginti netiktu, nes tai trumpintų nugalėtojų gyvenimus per įvairiausias ligas, taip pat būtu ir su dalykais kurie reikalingi pramonei – radioaktyvūs metalai negalėtu būti panaudoti nei automobiliams gaminti, nei bet kokiam kitam projektui. Visur tvyrotu radiacijos ir vėžinių mutacijų šmėkla. Ir visai kitas reikalas, jei pavyktų sėkmingai panaudoti biologinį ginklą. Priešininko populiacijai išmirus, nugalėtojui liktu visos užkariautos šalies gėrybės, o po trumpo laiko teritorija būtų saugi bet kokiai ūkinei veiklai. 

Kaip matote, pagunda kurti uždraustus ginklus gali būti tikrai didelė. Kai kas sako, kad Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjęs. Kas ten žino…

Thermo Fisher Scientific Baltics biolab virus Lithuania