Algimantas Rusteika: Mums sako, kad nieko nebus

Autorius: Algimantas Rusteika Šaltinis: https://minfo.lt/nuomones/stra... 2023-06-15 17:21:00, skaitė 735, komentavo 4

Yra tie, kurie stengiasi pakeisti pasaulį, tie suknisti ir visų nemėgstami keistuoliai, nes tai nuo žodžio keisti, ar ne? - ir visi sotūs ir tingūs protinguoliai pirmadienį darbe jums pasakys, kad asmeniškai nieko nepakeisi, juk taip?

Ir nors viskas keičiasi savaime nuo daugybės asmenų poelgių, bet taip mums sako, kad nieko nebus, na, nuo jūsų darymo tebūnie keli centimetrai ar pora metrų į šoną tam didžiuliam lekiančiam laivui, juk niekis, ar ne, bet Titanikui galėjo būt ir ne niekis, tik kam tai dabar rūpi?

Jie dar mums sako, o ir pats sau kas vakarą sakai - esi nulis, nieko nepakeisi - o jei kartais atrodo, kad viso gyvenimo pastangos nors kiek pakeitė pasaulį, tai tik iliuzija, nes pasaulis keičiasi pats savaime, kaip ir jūs patys, to nejausdami, kasdien keičiatės, bet kas iš to, juk nieko neįvyks, net jei gyvenimą keičia be galo daug tokių, kaip tu?

Va, ir dabar vėl pagalvojot - papūtei pavėjui ir viskas, juk negalvojat, kad dėl to mūsų laivas plaukia? - taigi ne, burės jį neštų ir be tavęs, ir lygiai taip pat ir lygiai ten pat, bet vėl galvojat, kad jeigu kas pavyktų, tai tik todėl, kad tavo veiksmas tiesiog sutapo su visuotinybės tėkme, kurios neišvengsim?

O kas, po galais, ta visuotinybė, jei ne milijardai asmeninių veiksmų ir neveikimo, iš kurių ir susiklosto šis pasaulio rezultatas, ir kito žmogaus juk taip pat nepakeisi, kitam kalbėdamas ką tikrai galvoji ir ką reikia pasakyt, juk sukelsi tik pyktį ir atstūmimą, nes jo nepriėmei ir nesupratai taip, kaip jis, nors ir kvailai, norėjo, tiesiog tą žmogų prarasi, ir kuo labiau stengsies pakeisti, tuo daugiau.

O jei pasakysi įsidrąsinęs, ką tikrai galvoji, ir tą padarysi rimtai, be nervų ir sąmoningai, jis tikrai išeis ir nebegrįš, ir tada būsi teisuolis, ir auka, aišku, ir pasauliui atrodys - tai dėl kito, bet iš tikrųjų - dėl tavo paties ir dėl jo paties, nes iIliuzijos visada atneša ne tik ramybę ir pasitenkinimą nesąmonėmis, bet ir proto tamsą, kūno užsimiršimą kasdienybės kavageriuose ir patręšia tikrovės kvailystes.

Ir sudegina kasdienybė visą tavo laiką, ir nužudo tikras visų įmanomų pokyčių galimybes, ir tada pagalvoji - kas tu esi, kodėl tu čia, ir vėl, visada gi apie tai - ką gi tu pakeisi? - bet juk tokių savo paties aukų milijonai, paskaitykit tuos pagalbos prašymo įslaptintus klyksmus feisbuke ir suprasit, kodėl jie visada tokie pikti ir nelaimingi.

Tiems, kurie nenorit ir nerizikuosit niekada nieko keisti ir pakeisti - vienintelis dalykas, kurį pasaulyje galit pakeisti, esat jūs patys, nors ne visada ir ne visais atvejais, nors tik labai labai nedaug, bet tavo artimajame rate, tavo šeimoje, tavo mažame pasaulyje, kuris tavęs kartais neapkenčia, tai gali būti esmė ir pakeistų jums viską.

Nes čia įvykiams reikia labai nedaug, nors iš tokių mažo tavo rato pokyčių ir susideda dideli esamybės judesiai, nors tai yra viskas, ką galime, kas tragiška ir kartu žiauriai juokinga - ką nors padaryti čia labai paprasta ir nesunku, bet sunkiausia tai suprasti - ne, net ne taip - sunkiausia panorėti tą suprasti.