JAV generolas grąsina Rusijai karu Pabaltijyje

Autorius: Aleksandras Nosovičius Šaltinis: http://www.rubaltic.ru/article... 2016-03-18 21:28:17, skaitė 2754, komentavo 1

JAV karinių pajėgų Europoje vadas Filipas Bridlavas pareiškė, jog JAV pasirengusi kovoti ir nugalėti Rusiją Europoje. Kalbėdamas JAV Kongrese, Bridlavas atkreipė dėmesį į Rusijos Kaliningrado sritį — pirmojo NATO smūgio objektą kilus karui. Tkiu būdu, amerikiečių generolas patvirtino, kad hipotetinis NATO ir Rusijos karinis susidūrimas prasidės nuo Pabaltijo, ir jeigu pirmojo NATO karinio smūgio ibjektu taps Kaliningrado sritis, tai pirmojo Rusijos karinio smūgio objektu taps Lietuva, Latvija ir Estija.

„Rusija nutarė būti priešu ir tampa ilgalaike grėsme JAV ir jų sąjungininkų bei partnerių Europoje egzistavimui“, — pareiškė vyriausiasis EUCOM (karinių JAV pajėgų Europos kontingento) vadas Filipas Bridlanas, pasisakydamas vasario 26 d. JAV Atstovų palatos Karinių pajėgų komitete. „Rusija stengiasi plėsti besąlygišką įtaką kaimyninėms šalims, siekdama sukurti buferinę zoną, — pareiškė generolas. — Rusija plečia savo įtaką dar toliau, stengdamasi įsitvirtinti pasaulinėje arenoje lyderės vaidmenyje“.

Praktinį savo pasisakymo tikslą Bridlavas atskleidė kariškai tiesmukiškai: JAV karinių pajėgų Europoje vadovybė motyvuoja keturis kartus didinamą kitų metų savo biudžetą. EUCOM, siekdama užtikrinti Europos saugumą, numato didinti amerikiečių kontingento Europoje finansavimą nuo 718 milijonų iki 4,3 milijardo dolerių. Reikalaudamas šių lėšų, Bridlavas ne kartą nurodė savo pranešime, kad daugelio NATO šalių biudžetai „chroniškai nesulaukia tinkamo finansavimo“ ir „išgyvena deficitą“.

„Mūsų biudžetinė paraiška atspindi tvirtą solidarumą su mūsų sąjungininkų ir partnerių saugumo interesais ir mūsų pasirengimą ginti jų tėvynę“, — paaiškino Filipas Bridlavas savo žinybos finansinius apetitus, o po to perėjo prie konkrečių reikalų. „Rusija ir Asado režimas sąmoningai naudoja migraciją iš Sirijos kaip ginklą bandant įveikti europietiškas struktūras ir sulaužyti Europos ryžtą“, — teigia amerikiečių generolas, kurio manymu Rusija Sirijoje užsiiminėja tik Asado ir jo sąjungininkų palaikymu ir beveik nieko nedaro kovojant su IGILu (Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija).

Tokie vyriausiojo EUCOM vado logikos faktai priešia priešiškos Europai Rusijos veiklos vaizdą. Rusija remia Asadą, Rusija savo tikslais naudoja didžiulį pabėgėlių srautą Europoje, o dar rusų povandeniniai laivai plaukioja, lėktuvai skraido ir pasieniečiai išilgai sienos vaikščioja, todėl „siekiant pasipriešinti Rusijai, europietiška vadovybė kartu su sąjungininkais ir partneriais organizuoja sulaikymo priemones ir ruošiasi, esant būtinybei, kovoti ir nugalėti“.

Amerikiečių generolo rytų europietiška retorika — apgavystė, kurios prireikė siekiant išreikalauti iš politikų naujų karinių išlaidų. JAV ne Pabaltijis, kuris drebina kinkas prieš Rusiją.

Pirma, JAV gali rintai, kaip stiprieji su stipriaisiais, tartis su Maskva, kaip parodė paliaubos Sirijoje.

Antra, už parodomosios baimės prieš „rusišką grėsmę“ amerikiečių karinių pajėgų Europoje vyriausiojo vado kalboje slypi agresyvus išpuolis Maskvos adresu.

Norėdami sukelti su Rusija karinę konfrontaciją, sąjungininkai turi sugebėti prasibrauti pro Kaliningradą, — sako Bridlavas. Kaliningrado sritis karinės konfrontacijos su Rusija atveju taps NATO pajėgoms pirmuoju tikslu todėl, kad ten sukoncentruota daugybė ginkluotės sistemų, galinčių iš sausumos, jūros ir oro dideliuose atstumuose naikinti taikinius.

Tarp Lenkijos ir Lietuvos esanti Rusijos sritis tapo „tvirtove“, pro kurią teks brautis Aljanso pajėgoms. „Mes turime būti įsitikinę, kad sugebėsime ją palaužti“, — pasakė generolas Bridlavas Atstovų palatai apie Kaliningradą, aiškindamas EUCOM planą stiprinti savo rytinį flangą, įkuriant Pabaltijo šalyse pastovias NATO bazes.

Tokiu būdu, amerikiečių pajėgų Europoje vyriausiasis vadas nedviprasmiškai pareiškė, kad karo tarp Rusijos ir NATO atveju kariniai veiksmai vyks Europoje, o svarbiausia — jie prasidės Pabaltijyje.

Jeigu Kaliningrado sritis įvardinama pirmojo smūgio objektu, akivaizdu, kad atsakomojo Rusijos smūgio objektu taps Lietuva, Latvija ir Estija. Pirmiausia, todėl, kad tik šios NATO šalys turi sieną su Rusiją, antra, todėl, kad jos priklauso tam pačiam regionui, kaip ir Kaliningradas, trečia, todėl, kad būtent Kaliningradu, „tvirtove, kurią būtina įveikti“, amerikiečių generolas aiškina būtinybę didinti NATO pajėgas Pabaltijo šalyse.

Jeigu kalbama apie pastovių NATO bazių išdėstymą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bei karinių pajėgų šiose šalyse didinimą ir tuoj pat pabrėžiama būtinybė pulti Kaliningradą, tai subliūška visa Pabaltijo mitologija apie militarizavimą siekiant „apsiginti nuo agresyvaus rytų kaimyno“. Pabaltijį numatoma panaudoti kaip puolimo placdarmą, o tai neišvengiamai paverčia jo šalis Rusijos taikiniu.

Todėl NATO karinės agresijos atveju Lietuva, Latvija ir Estija bus sunaikintis pirmosios.

JAV politikai ir kariškiai tai supranta, tačiau jie nepergyvena dėl Pabaltijo likimo, prisidengdami veidmainiškais žodžiais apie šių sąjungininkų gynybą. Lietuva, Latvija ir Estija nėra JAV valstijos (nors jų lyderiai to neatsisakytų), šių šalių gyventojai — ne JAV piliečiai. Galima neabejoti nuoširdumu amerikiečių generolo, sakančio, jog JAV pasiruošę kautis su Rusija Europoje. Savo žemėse amerikiečiai paskutinį kartą rimtai kariavo prieš pusantro amžiaus — 1861–1865 metais pilietinio karo metu. Nuo tada jie protingai vengia karų savo teritorijoje, ieškodami naudos karuose kitose šalyse ir kituose kontinentuose.

Visai kita — pačių Pabaltijo šalių vadovai. Kodėl jie nebijo konfrontacijos tarp Rusijos ir NATO ir ginkluočių didinimo savame regione? Jie turėtų suprasti, kad realaus susidūrimo atveju jų šalys bus sunaikintos pirmiausia. Tačiau jie arba to nesupranta, arba vaizduoja nesuprantą. Priešingai, jie reikalauja, kad NATO karinis dalyvavimas Pabaltijyje būtų ženkliai padidintas, kad grėsminga Aljanso grupuotė dislokuotųsi regione pastoviai ir turėtų teisę be NATO Tarybos 5 straipsnio implementacijos nutarimo duoti atkirtį rusų agresijai.

Už visa tai Lietuva, Latvija ir Estija birželio mėnesį kausis NATO samite Varšuvoje.

Kuo gi paaiškinti tokią savižudybe kvepiančią poziciją? Ar tik paranojiška baime, kai dingsta blaivus mąstymas ir tada Pabaltijo politikams vaidenasi, kad antirusišku placdarmu tapusios jų šalys netaps rusų taikiniu, o, priešingai, garantuos karinį nuo Rusijos saugumą? Ne. Čia pagrindinė esmė slypi konjuntūroje.

Esmė — labai pinigingo projekto įsisavinime.

Amerikiečių karinis monstras, prisidengdamas pabaltijiečių istorija, siekia gauti iš JAV biudžeto keletą milijardų dolerių. Šių pinigų liūto dalis turėtų būti skirta Lietuvos, Latvijos ir Estijos militarizavimui.

Žinoma, į rankas šiuos milijardus gaus amerikiečių kariškiai. Tačiau Pabaltijo šalių vadovybės kunigaikščiai tikisi, kad ir jiems šiek tiek nubyrės.

Štai todėl ir žaidžiama ypač pavojingą ir neatsakingą situacijos aštrinimo žaidimą — provokuojama tiesioginė konfrontacija tarp Rusijos ir NATO.

Šis žaidimas neatsakingas todėl, kad smūgio objektu daro visų pirma eilinius Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus. Tačiau šių šalių vadovams nusispjauti į gyventojus: ar galima apie juos galvoti, kai atsiveria svaiginančios perspektyvos sulaukti kariniams tiklsams skirtų milijardų dolerių ir lieka galimybė isterišku riksmu priminti Vakarams apie savo egzistavimą!

Džiaugsmingai šokinėjantys kunigaikštukai negalvoja apie tai, kad jei jų pastangomis iš tiesų Pabaltijyje kas nors prasidės, sunaikinti bus ne tik eiliniai gyventojai. Vargu ar jie patys suspės nunešti kudašių iki artimiausio aerouosto.