„Pinigai iš sraigtasparnio“ – „Nordea siūlymas“ ECB, kaip gaivinti ES ekonomiką
Autorius: Šauksmas.lt Šaltinis: http://sauksmas.lt/pinigai-is-... 2016-04-03 09:42:57, skaitė 2236, komentavo 1
Pagal „Nordea“ banko siūlymą Europos Centriniam Bankui (ECB) kiekvienam Euro zonos piliečiui reikia išdalinti po € 1,300. Taip būtų stimuliuojami „namų ūkiai“. Švedų banko analitikų nuomone, taip būtų „pastatyta ant kojų ES ekonomika“, rašoma Krone. Gyvenimas, deja, kitoks nei jį įsivaizduoja švedų banko ekspertai: iš „sraigtasparnių mėtomi pinigai“ nukeliauja ne į namų ūkius, o į finansines rinkas, į finansinių spekuliantų kišenes ir realiam ekonomikos sektoriui tai neturi jokios ilgalaikės įtakos. Pinigams prarandant savo funkcijas verslas bando naudoti alternatyvių pinigų sistemas.
Toks „Nordea“ siūlomas ES „ekonomikos statymas ant kojų“ reikštų 444 milijardų nuostolį Europos Centriniam bankui (ECB). „ECB arba turėtų išrašyti čekius tiesiogiai piliečiams“, arba Eurozonos valstybės turėtų investuoti papildomą kapitalą, arba ECB turėtų dirbti su neigiamu nuosavu kapitalu. Tokios yra „Nordea“ obligacijų analitiko Sau fon Gerich siūlomos alternatyvos.
„Sraigtasparnio pinigų“ politika „šiuo metu dar nėra įtraukta ECB valdančiosios tarybos diskusijas“ sakė ECB direktorius Benoît Cœuré. Jis nemato, kaip tai gali būti padaryta be rizikos pasidalijimo su vyriausybėmis, kas yra teisiškai sudėtinga.
ECB vadovas Mario Draghi “Nordea” pasiūlymą pavadino “labai įdomia koncepcija”, tik tiek.
Šveicarijos ekonomistas Mathias Binswanger pažymėjo, kad „pinigų sraigtasparnis“ turi tik labai trumpalaikį poveikį.
Finansų ir kredito specialisto : „Nors pinigų masė, emituojama centrinių (grynieji pinigai) ir komercinių bankų (negrynieji, depozitiniai pinigai) sparčiai didėja, pasaulis pergyvena rimtą pinigų krizę. Taip, TVF ir tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB), suminė pinigų masės apimtis visų pasaulio valstybių, išreikštas agregatu М2 (grynieji + negrynieji pinigai bankų depozituose), 2010 metais buvo 50 trilijonų dolerių. 2015 metų pradžioje pinigų masė pasaulyje viršijo 71 trilijonus dolerių, bet sustiprintas pinigų spausdinimo staklių darbas palengvinimo pasaulio ekonomikai neatnešė.
Pirmiausia, nauji pinigai tuojau pat patenka į finansines rinkas spekuliantų aptarnavimui, o realusis ekonomikos sektorius ir toliau patiria aštrų pinigų badą. Antra, stiprėja pinigų nestabilumas (jų perkamoji galia ir valiutų kursų); pinigai praranda savo bazines ekonomines funkcijas (kainos matas, mainų priemonė ir kt.). Tai yra pinigai nustoja būti pinigais, tapdami spekuliacijos instrumentu ir perskirstymo visuomeninio turto pinigų šeimininkų (bankininkų, kuriems suteikta teisė emituoti pinigus).
Visuomenės reakcija ir tos dalies verslininkų, kurie nepriklauso pinigų šeimininkų ratui, yra veiksmai, nukreipti į mažinimą priklausomybės nuo oficialių pinigų ir tame skaičiuje įvairūs projektai leidžiant naujas pinigų rūšis. Tokius pinigus vadina įvairiai: alternatyvūs pinigai, paralelinia, privatūs, vietiniai, regioniniai, kooperatiniai, laisvi, barteriniai, virtualūs.
Vienas iš pagrindinių autoritetų alternatyvių pinigų klausimuose yra belgų ekonomistas Bernard Lietaer, kuris savo laiku buvo euro projekto kūrėjas. Savo požiūrį į galimybę naudotis alternatyviais pinigais išdėstė knygoje „THE FUTURE OF MONEY: A New Way to Create Wealth, Work, and a Wiser World“. Lietaer vertinimu, šiandien pasaulyje priskaičiuojama mažiausiai 2500 alternatyvių pinigų sistemų.“
Algimantas Lebionka
Šauksmas