Labas BRIKS+, arba eik nachren, doleri!

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-08-26 03:14:00, skaitė 871, komentavo 8

Pirmą kartą trumpinimą BRIKS pasiūlė analitikas Džimas O'Nillas 2001 metų lapkritį banko „Goldman Sachs“ analitinėje išvadoje „Geresnės pasaulinės ekonomikos BRIKS kūrimas“. Raidžių seką žodyje lemia ne tik sąskambis, bet ir tai, kad pats žodis angliškoje transkripcijoje BRIKS labai panašus į anglišką žodį bricks – „plytos“.

Ir šis žodis labai taikliai apibūdina sukurtą organizaciją, sukurtą Peterburgo ekonominiame forume 2006 metais, nes tos keturios šalys, o po to prisidėjusi dar viena (PAR), tapo išties kažkuo panašiu į plytas, iškritusias ir stiprios neokolonialinės sistemos sienos, po ko prasidėjo pačios šios „sienos“ griuvimo procesas, kurios egzistavimu jie savo piliečiams užtikrindavo aukščiausią pragyvenimo lygį.

Jeigu ekonominę sistemą ekstrapoliuoti visam pasauliui, tai kapitalizmas, kada nedidelė žmonių grupė šalyje – buržujai, savo rankose sukoncentruoja didžiąją dalį nacionalinio turto, o likusiems piliečiams atitenka trupiniais: jie turi labai mažas pajamas ir sunkiai gali traukti nuo algos iki algos, o kai kas gyliai skendi neišbrendamame skurde, egzistuotu ne tik valstybių, bet ir pasauliniu mastu.

Nedidelė grupė šalių, galima sakyti, pasaulinė buržuazija – USA ir Europos šalys siurbė didžiąją dalį pasaulinio turto, kai tuo metu "besivystančios“ ir „neišsivysčiusios“ pasaulio šalys skendo skurde.

Jie atvirai buvo apiplėšinėjami vakaroidų – iš jų už „kapeikas“ buvo išpumpuojami kokie tik įmanoma iškastiniai ištekliai pagal vergiją

primetančias sutartis dėl produkcijos pasidalijimo, kas nepaliko jokių šansų šioms šalims vystytis, todėl kad nebuvo kuo papildyti biudžetą, iš kurio. jie galėtų finansuoti savo gyventojų švietimą, mokslą, pastatyti modernias gamybas arba arba užsipirkti įrangos ir technologijų savarankiškai savo išteklių gavybai ir perdirbimui.

Būtent taip ir atsitiko Rusijai 1990-aisiais. Esant didžiuliam kiekiui įvairiausių iškastinių išteklių, biudžete visada neužtekdavo pinigų, vyriausybė didino skolas, išleisdama trumpalaikes valstybines obligacijas, ir ši piramidė žlugo 1998 metais, po to įvyko defoltas.

Atėjus Putinui, situacija šalyje kardinaliai pasikeitė, beveik visos vergiškos sutartys dėl produkcijos pasidalijimo buvo įvairiais būdais peržiūrėtos. Jis nustūmė oligarchus nuo valdžios, trinktelėjo jiems per tik sau grėbiančias rankas ir privertė mokėti mokesčius, po ko iš karto ėmė reguliariai pasipildyti valstybės biudžetas.

Darbo užmokestis ir pensijos buvo pradėtos mokėti be užlaikymų, per kelerius metus buvo padengta nemaža išorės skola, po ko Rusijos Federacija gavo didelius išteklius aktyviai vystytis. Ir šis palaipsnis vystymasis, priimtas į suverenitetą kursas ir griežta nacionalinių interesų apsauga galiausiai atvedė Rusiją į penktą vietą pasaulyje pagal BVP, ir netrukus, reikia manyti, iškels ir į ketvirtą vietą – aukštesnę nei Japonijos.

Tačiau kalba ne apie tai.

Reikalas yra tame, kad Artimųjų Rytų, Azijos ir Afrikos šalys, skirtingai nei Rusija, neturėjo tokios karinės galios, ir kad ir koks sąlyginis „Putinas“ neateitų ten į valdžią, pakeisti situacijos jis negalėtų - vietiniai valdovai neturėjo nei stiprios kariuomenės, nei branduolinių arsenalų, netgi nei savo gamybos ginkluotės – jie negalėjo apginti savo šalių suvereniteto ir nacionalinių interesų.

Visas pasaulis buvo pavaldus Pindostanui ir Geiropai, o jei kažkas tai iš sąlyginių „Putinų“ kolonijose pradėdavo bent kiek spurdėti ir bandė ištrūkti iš tokios situacijos, vakaroidai juos trynė į miltelius.

Ryškus to pavyzdys tapo Libija, kur buvo sunaikintas žmogus, pamėginęs pasikėsinti į dolerio dominavimą Afrikoje - Muamaras Kadafis.

Net ir BRIKS atsiradimas 2006 metais situaciją mažai kuo pakeitė, todėl, kad šios penkios šalys negalėjo išsivaduoti iš finansinės ir ekonominės priklausomybės nuo vakaroidų, o ir bijojo tai daryti, nes vakaroidai visas būtų "suėdę" po vieną.

Tačiau kovai su vakaroidais buvo ruošiamasi: Rusija ir Kinija artėjo viens prie kito ir stiprėjo – ruošdamiesi akistatai su pasauliniu hegemonu. Būtent tos šalys ir tapo tais maištininkais, kurie, sukaupę jėgų, nepabijojo sukilti prieš vakaroidinę neokolonijinę sistemą ir kol kas sėkmingai priešinasi pagrindinei šios sistemos naudos gavėjui – Pindostanui.

Pagrindiniu pasaulio dekolonizacijos proceso katalizatoriumi, tapo Sirijos operacija, kada Putinas visam pasauliui parodė, kad daugiapolis pasaulis yra įmanomas ir realus, kad Rusija gali apginti bet kurią šalį, kuri nusprendžia ginti savo nacionalinius interesus ir tampa jos sąjungininke.

Po to, kai pavyko išsaugoti ne tik Bašaro al-Asado gyvybę, bet ir valdžią, o taip pat išgelbėti Siriją nuo jai parengto Libijos scenarijaus, neokolonijinės sistemos žlugimas ir daugiapolio pasaulio sukūrimas tapo neišvengiamas.

Būtent dėl to paraiškas įstoti į BRIKS jau yra pateikusios 23 pasaulio šalys.

Ir tada iš XV BRIKS viršūnių susitikimo, vykusio Johanesburge (Pietų Afrika), atėjo žinia, kad buvo priimtas esminis sprendimas išplėsti asociaciją.

Kol kas prie sąjungos nuo 2024 metų sausio 1 dienos prisijungs šešios šalys: Argentina, Egiptas, Iranas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija ir Etiopija, tačiau sąrašas norinčių apsisaugoti nuo vakaroidų diktato ir įgyti politinį, ekonominį ir finansinį suverenitetą prisijungus prie BRIKS, tik didės.

Atkreipkite dėmesį, kad BRIKS sąjunga jau dabar vaidina didžiulį vaidmenį pasaulio ekonomikoje – penkios BRIKS šalys pagal BVP PGP (pagal gyventojų perkamąją galią) lenkia G7:

Pasaulinio banko duomenimis, pinigine išraiška tai yra 52,319 trilijonai USD, palyginti su 49,228 trilijonais USD pas G7.

Na, o po naujų šalių įstojimo BRIKS šalių BVP jau bus 60,145 trilijono dolerių, o pavadinimas greičiausiai keisis į BRIKS+. Be BVP dydžio palyginimo, reikia palyginti ir pačią ekonomikų struktūrą, o čia reikia pasakyti, kad BRIKS šalyse ir PAS potencialius kandidatus į šią asociaciją BVP struktūroje dominuoja realusis ekonomikos sektorius: pramonė, statyba, transportas ir ryšiai, žemės ūkis.

Štai tokia Kinijos ekonomikos struktūra:

pramonė - 32%,
prekyba - 9,7%,
finansų sektorius - 7,8%,
žemės ūkis - 7,4%,
statyba - 7,2%,
nekilnojamasis turtas - 7%,
transportas,
logistika - 4 ,3%,
duomenų perdavimo, programinės įrangos - 3,3%,
nuomos ir komercinių paslaugų - 3,3%,
viešbučių ir restoranų verslo - 1,8%,
kitos - 16,2%.

Tai reiškia, kad realusis ūkio sektorius sudaro 54,2 proc.

Rusijoje realus ekonomikos sektorius sudaro 45 proc.

Na o, pavyzdžiui, Pindostano ekonomikos struktūra 2022 metais atrodė taip:

privatus sektorius - 88,4% BVP:
- įskaitant žemės ūkį - 1,1%,
- kasyba - 1,9%,
- komunalinės paslaugos - 1,7%,
- statyba - 4,0%,
- pramonės gamyba - 11,0%,
- didmeninė prekyba - 6,3%,
- mažmeninė prekyba - 5,8%,
- transportas ir logistika - 3,2%,
- informacija - 5,5%,
- finansai ir draudimas - 7,9%,
- nekilnojamojo turto sandoriai - 12,3%,
- profesinės, mokslinės ir techninės paslaugos - 7,9 %,
- įmonių ir įmonių valdymas - 1,8%,
- administracinės paslaugos - 3,3%,
- švietimas - 1,1%,
- sveikatos apsauga - 8,3%,
- pramogų pramonė - 1,1%,
- viešbučių ir restoranų verslas - 3,1%;
viešajam sektoriui teko 11,6% BVP.

Taigi realusis ekonomikos sektorius sudaro 26,7 proc.

Tačiau svarbiausia net ne tame ir ne bendrame būsimų BRIKS+ šalių BVP, o tai, kad į jį bus įtrauktos dvi šalys, kurios iš tikrųjų buvo pagrindinės „naftos dolerių“ atramos - tai Saudo Arabija ir JAE, todėl, kad anksčiau tos šalys prekiavo savo ištekliais būtent už dolerius, o tai sukurdavo dolerio paklausą pasaulyje ir leido Pindostano valdžiai spausdinti pinigus pagal poreikį ir negailėti jų savo karinėms bazėms vienose pasaulio šalyse, laikant jas ant trumpo pavadėlio, finansuoti opoziciją kitose pasaulio šalyse, kad bet kada būtų galima pašalinti pindosams nepatinkančią valdžią ir karinėms operacijoms, jei užsispyrėlių nuvertimas negalėjo būti atliktas kitais metodais.

Be viso to, disponavimas beveik neribotais finansiniais ištekliais leido Pindostanui aktyviai vystytis, neatsižvelgiant į savo biudžeto deficitą ir supirkinėti už iš oro sukuriamus dolerius ir protus, ir prekes visame pasaulyje, beveik už dyką (pagal jų standartus), užtikrinant savo ekonomikai nuolatinį technologinį pranašumą, o savo piliečiams – išpūstą vartojimo lygį.

Tokiu būdu, po pagrindinių naftą išgaunančių šalių įstojimo į BRIKS, dolerio visagalybei pagaliau ateis galas.

O kaip greitai visos šalys "padės ant dolerio" (patys žinot ką), spręs jau patys BRIKS asociacijos nariai, ir kaip galima spręsti iš visko, kad "padėta" bus labai greitai.

P.S. Pasaulinė žiniasklaida BRIKS šalių plėtimsį vertina kaip iššūkį Pindostano ir G7 dominavimui pasaulinėje arenoje, taip pat vadindami sprendimą dėl naujų narių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos prezidento Si Czinpingo pergale.

P.P.S. Netrukus Etiopijoje kavą reikės pirkti už rublius.