Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/pokalbis-su... 2016-04-08 14:04:22, skaitė 2703, komentavo 3
Trumpai apie tai, kas liko iš santuokos šiuolaikinėje nusicivilizavusioje iki marazmo visuomenėje. Ir apie košę kai kurių žmonių galvose.
- Žinai, aš jai tuoktis pasiūliau, greitai vestuvės.
- O kam?
- Kas „kam“? Kam tuoktis? Pas mus gi meilė!
- Ką bendro šiais laikais turi meilė su santuokos registravimu? Kas tau apskritai draudžia mylėti?
- Na… Ji to norėjo.
- Tai tu pasirengęs tenkinti visas moteriškas užgaidas? O kaipgi su tavo paties norais ir interesais?
- Na… Aš… eeee… Vaikų noriu.
- Vaikai gimsta ne nuo apsilankymo civilinėje metrikacijoje.
- Bet juk taip priimta!
- Kas taip priėmė?
- Eeee…
- Na, gerai. Ką tu gausi, oficialiai susituokęs.
- Kaip tai ką? Žmoną.
- Klysti. Pagal veikiančius įstatymus žmona tau ne tik neįpareigota būti ištikima, bet ir gyventi kartu su tavimi neprivalo. Netgi seksu su tavimi užsiimti ji neprivalo. Tai ką tu gauni?
- Na… Šeimą…
- Kokia gi tai „šeima“?
- Eee… Normali… Patriarchališka.
- Apie kokį patriarchališkumą gali eiti kalba, jeigu vyras tokioje „šeimoje“ neturi apskritai jokių teisių savo paties palikuonių atžvilgiu?
- Kokių teisių?
- Jokių. Tu negali priversti žmonos pastoti ir gimdyti, tu negali uždrausti jai pasidaryti aborto, jeigu ji to panorės. Visus sprendimus, susijusius su reprodukcija, moterys priima pačios, į nieką neatsižvelgdamos. Tu negali apsaugoti savo turtinių interesų. Tu neturi teisės į savo nuosavus vaikus. Tu neturi teisės netgi į reguliarų seksą ar savo garbės apgynimą jei moteris bus neištikima ar pastos ne nuo tavęs.
- Kaip tai „pastos ne nuo manęs“? Kaip ji išdrįs?
- Labai lengvai. Iki 30% oficialių tėvų pas mus augina, patys to neįtardami, svetimus vaikus. Tikslių duomenų, aišku, niekas nepaskelbs, kitaip pats supranti, kas prasidės.
- Ji kalba apie ilgalaikių santykių garantiją.
- Garantijas KAM? Jai? O TU kokias garantijas gauni? Ir apie kokį „ilgalaikiškumą“ kalbi, jeigu 4 iš 5 santuokų suyra per pirmuosius 5 metus.
- Aš nežinojau… Bet ji mane myli. Sako, kad myli.
- Ji ims mažiau tave mylėti be santuokos liudijimo? Kam išties mylinčiai moteriai tas formalumas? Ar žinai, kad būtent moterys inicijuoja 75-80% skyrybų?
- Aš… eee… Nežinojau. Bet jai reikalingas, kaip ji sako, tikrumas. Supranti, mes kaip tik planavome susituokti, paskui parduoti mano 2 kambarių butą, paimti ipoteką ir nusipirkti 3 kambarių butą.
- Kvailiau sugalvoti negalėjai?
- Kodėl?
- Po to, kai nusipirksi tris kambarius santuokoje, butas, kaip ir visa kita, ką įsigyji, bus laikomas „bendrai įgytu turtu“ ir bus dalinamas pusiau per skyrybas.
- Bet juk du kambarius man padovanojo tėvai, o 90% būsimo buto kainos – tai pinigai už mano parduotą butą, o dirbsiu šeimoje tiktai aš.
- Matriarchatiniai teismai pas mus nesidomi tokiais dalykais. Trijų kambarių butas pirktas susituokus? Susituokus, vadinasi – per pusę.
- Aš šokiruotas! O jeigu sudarysiu vedybinį kontraktą?
- Toks kontraktas gali būti labai lengvai pripažintas niekiniu, jeigu teisėjas nutars, kad jis „pernelyg smarkiai pažeidžia vieno iš kontrakto dalyvių interesus“. Tai kam tau santuoka?
- Kad… Vaikai turėtų visas teises. Kad jie turėtų oficialų tėvą.
- Tipiškas teisinis neraštingumas. Vaikų teisės, tavo oficiali tėvystė, vaikų teisė į paveldėjimą absoliučiai nepriklauso nuo to, ar buvo sudaryta santuoka.
- Bet ji man sakė… O kaip mano kaip tėvo teisės?
- Pas mus tėvai de facto neturi jokių teisių. Skyrybų atveju 98% vaikų automatiškai paliekami motinoms. 70% buvusių žmonų nebaudžiamai kliudo tėvams bendrauti su savo vaikais.
- Aš į teismą paduosiu.
- Teismas priteis tau 1 valandą bendravimo su vaiku per savaitę. O buvusi žmona išveš jį į kitą miestą pas mamą ar paprasčiausiai neatidarys durų. Tavo veiksmai?
- Aš alimentus nustosiu mokėti!
- Iš oficialaus atlyginimo jie išskaičiuojami automatiškai. Jei slapstysies – aprašys turtą ar netgi pasodins. Beje, jei sumanysi parduoti automobilį ar butą – nepamiršk sumokėti alimentų ir iš šitų pajamų.
- Neįtikėtina!
- Faktas. Ir šitas terorizavimas alimentais pastoviai metodiškai stiprėja.
- Bet aš gi galiu bent jau įsitikinti, kad mano alimentai atitenka mano vaikui?
- Ne. Pas mus nieks nekontroliuoja, kaip ir kam moterys išleidžia alimentus.
- O kad ji išleidžia vaikui tokią pačią sumą – galiu tai patikrinti?
- Įstatymai nenumato tokios galimybės.
- O jeigu vaikas su manimi pasiliks?
- Mažai tikėtina. Daug paprasčiau išlošti „Aukso puodą“. 98% vaikų paliekami motinoms.
- Aš… Eee.. Nežinojau viso to. Ką gi man daryti?
- Galvoti, drauguži, galvoti. Vyriškais smegenimis, o ne bobiškais interesais.