D. Razauskas. „Mano būstas“ dirba Maskvai?

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/10/20/d-... 2023-10-21 19:21:00, skaitė 233, komentavo 1

D. Razauskas. „Mano būstas“ dirba Maskvai?

Kas nutiko? Ogi labai paprastas buitinis dalykas: Vilniaus mieste pagaliau prasidėjo šildymo sezonas, kai kurie namai šildomi jau nuo pirmadienio (2023.10.16), šildomas jau ir mano daugiabutis, tik mano butas – ne. Radiatoriai šalti. Neilgai trukus paaiškėjo, kad radiatoriai šalti ne mano vieno, o dalyje visos laiptinės butų (ūkiškai tariant, neveikia keli „stovai“).

Namą prižiūri UAB „Mano būstas“, vadinasi, reikia skambinti jiems.

Štai čia ir prasideda: „Mano būstas“ turi vieną bendrą Klientų aptarnavimo centrą su vieninteliu klientams prieinamu telefono numeriu +37070055966. Pamėginkite juo paskambinti, bent iš smalsumo! Žinoma, niekas nekelia. Nes šitas numeris tam ir yra, kad niekas juo neprisiskambintų. Kad nelįstų į akis ir netrukdytų dirbti.

O dirba „Mano būstas“ visai ką kita – iš savo klientų ima pinigus. Už bet ką, už viską. Pavyzdžiui, sumano laiptinės stogelį atnaujinti už 8000 E, ir atnaujina, o gyventojai paskui metus laiko per sąskaitas išsimoka. Tam visai nereikia, kad klientai dėl ko nors prisiskambintų: svarbu, kad mokėtų pinigus, ir to gana.

Bet mums šalta, ir mes tiesiog neturime kur dėtis. Todėl, nustatę telefoną nuolatinio skambinimo režimu, po gero pusvalandžio nepaliaujamo bandymo galų gale prisiskambiname. Ir ką gi? Pasirodo, visi dabar labai užimti, todėl mūsų skambutį tiesiog užregistruos, ir mes atsidursime eilės gale. Ar eilė ilga? Ilga. Ir kiek užtruks, kol į mus atkreips dėmesį? Niekas negali pasakyti… Savaitę? Mėnesį?

Žodžiu, mes palikti patys sau.

Bėdos prispirti žmonės nenuleidžia rankų. Kažkam daugiau patyrusiam šovė mintis, kad gal tereikia „nuorinti“ radiatorius viršutiniame penktame aukšte. Deja, tame bute nieko nėra. Kažkas, pasirodo, žino to buto šeimininko telefono numerį. Naujienos ne kokios: jis išvis ne Vilniuje, bet kai tik galės, atvyks ir nuorins…

Ką daryti? Į ką kreiptis? Gali išeiti į balkoną ir šaukti rėkti visa gerkle – niekam nė motais. O lauke kaip tyčia atšalimas, šiąnakt (10.19–20) krito ligi nulio. Kai pareinu į tuščius nelaukiančius šaltus savo namus, kambaryje būna 14°C, kai pabūnu juose kurį laiką, nuo kvėpavimo, nuo kūno temperatūros prišyla ligi 16°C. Žmogus pats esi šildytuvas, vis dėlto 36,6°C! O jei kūno temperatūra netrukus pakils, bus dar šilčiau.

Reumatai, radikulitai, slogos, gripai ir visokios lėtinės klastingos ligos tik ir laukia tokios progos. Kaulus jau suka, ir nosis tuoj varvės. Dar visai neseniai valdžia oho kaip rūpinosi mūsų sveikata! Net skiepijo nemokamai, ką ten nemokamai – priverstinai! Kur jūs dabar, uolieji sveikatintojai, kai jūsų tikrai reikia?

Prieš kelis metus lankiau gretimame miškelyje apsigyvenusią benamių porą. Paprasti šviesūs žmonės, nė karto nesu matęs jų girtų ar bent išgėrusių. Bandė įsikurti šiek tiek, ant ugnies duobelėje virė vandenį, įsitaisė lentynėlę prie medžio kamieno, kur pasidėdavo savo jaukius puodelius. Tiesa, skundėsi, kad negali palikti, nes kiti benamiai nedelsiant išplėšia ir apvagia, todėl nieko vertingesnio jiems nėra prasmės atnešti. Kelias žiemas šitaip peržiemojo. O paskui pamačiau moterį vedamą greitosios pagalbos sanitarų, ir po kurio laiko sužinojau, kad ji ligoninėje mirė.

Sėdžiu dabar savo kambaryje ir guodžiuosi, kad man geriau, nes dar ne minusas, ir viduje minuso gal vis dėlto nebus. Ir gal vis dėlto tai ilgai netruks ir kaip nors išsispręs. Vis dėlto XXI amžius už lango, kaip dar neseniai buvo mėgstama sakyti.

Žinoma, jungiu elektrinį šildytuvą. Ir, mokėdamas už komunalinę šildymo paslaugą, kurios negaunu, papildomai moku už elektrą. Manau, kad visi laiptinėje taip daro, kas tik turi elektrinius šildytuvus. O kas neturi… Bet argi galima neturėti elektrinio šildytuvo, kai namą prižiūri „Mano būstas“?

Žinoma, neteisybė. Jei nori, paduok į teismą. Gali taip nutikti, kad po kokių penkerių ar dešimties metų, pakeitęs profesiją į teisininko ir sukišęs krūvą pinigų, bylą laimėsi. Jei išgyvensi artimiausią savaitę, mėnesį, žiemą.

Girdžiu, jog toli nuo čia, pietuose, kur kiaurus metus šilta, dabar visas pasaulis labai susirūpinęs civilių teisėmis. Norėtųsi sušukti: „Aš irgi civilis!“ Bet čia žmogaus teises turi tik migrantai iš tų pačių tolimų pietų šalių, lietuviškai – perėjūnai, pilni pretenzijų ir pykčio, o iš vietinių – tik jų verti nusikaltėliai. Jų teisės tai tikrai svarbios: kalėjime temperatūra tegu tik nukrenta kokiu laipsniu, pažiūrėsite, kas bus! Kaliniai net sustreikuoti gali! O kaip sustreikuoti jokių įstatymų nepažeidusiam gyventojui? Iš kur jam turėti kokių nors teisių?

Pamenu blokadą Nepriklausomybės pradžioje, kai Maskva „už bausmę“ buvo sumažinusi dujų tiekimą. Tada daugiabučiuose teko vieną žiemą pražvarbti. Pernai rudenį Maskva mėgino sugriauti ukrainiečių vadinamąją infrastruktūrą, kad jie žiemą sušaltų. Bet visai nesugriovė, ir šiemet duokdie nepavyks. Galvoju, gal ir „Mano būstas“ dirba Maskvai?

O jei taip, tada Maskvai dirba ir tie, kas patyliukais apgalvojo, parengė ir priėmė įstatymus, atidavusius žmones į vergiją tokiems kraugeriams kaip „Mano būstas“ ir panašiems daugelyje gyvenimo sričių, – vadinasi, mūsų Seimą ir Vyriausybę užvaldę menkystos išdavikai.

Kad mūsų Seimas ir Vyriausybė jau kuris laikas nedirba Lietuvai nei tautine, nei socialine prasme, deja, akivaizdu. Tai ko tada norėti iš kažkokio „Mano būsto“?