Apie išgalvotas banduomenėms klimato ir CO₂ katastrofas

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2023-11-03 09:02:00, skaitė 907, komentavo 4

Apie išgalvotas banduomenėms klimato ir CO₂ katastrofas

Kioto ir Paryžiaus protokolai - tai tik šizoidiniai kliedesiai apie CO₂ išmetimą ir klimato kaitą, tai priemonė apriboti tam tikrų valstybių, pvz., Kinijos ir Rusijos, ekonomikų augimą. Šiuolaikiniame pasaulyje tas, kas reguliuoja energetinius srautus, tas ir valdo šalį. Tarp kitko, Pindostanas vos pasirašęs Kioto susitarimą iškart iš jo pasitraukė.

Taip pat pindosai pasitraukė ir iš Paryžiaus susitarimo, tačiau vėliau, matyt, primetę, kad prekiauti CO₂ kvotomis (praktiškai pardavinėti orą savo pakalikams ir vasalams) yra visai neblogas biznis, vėl prie jo prisijungė. 

Tokie “susitarimai” yra ne kas kita kaip kišimasis į šalių suverenitetą, prisidengiant "kilniais" aplinkos apsaugos tikslais. Vaizdelis apie globalią ekologinę katastrofą  jau tvirtai yra įkaltas į pasaulio banduomenės sąmonę! Už tai galima padėkoti ir Holišūdui, kuris savo apokaliptinės produkcijos dėka, didele dalimi prisidėjo prie banduomenės zombinimo ir debilimo. Tačiau jokių globalių klimatinių katastrofų, sukeltų žmogaus veiklos, nenusimato, kas jau yra patvirtinta skaičiavimais. Katastrofiškos prognozės - tai ne kas kita, kaip tyčinis falsifikavimas.

O čia jau reikia prisiminti dažnai Cicereno naudotą frazę - cui bono -  kam yra naudinga gąsdinti žmoniją? Kariškiams, politikams, ekonomistams?

Patys pirmieji, kurie palaikė palaikė eschatologus (pasaulio pabaigos specialistai), buvo pirmaujančių pasaulyje valstybių pirmieji asmenys. Ir kaip visi pasaulio supervalstybių lyderiai konsolidavosi būtent šiuo klausimu devintojo dešimtmečio pabaigoje! Tečer netgi pakalbėjo klimatologijos kongrese. Šūdasklaida rašo: keturiais laipsniais pakilus vidutinei metinei temperatūrai, Pasaulinio vandenyno lygis pakils keliais metrais, dėl ko bus užtvindyta dešimtis pakrančių miestų. Kas yra kliedesiai, užgimę iš nekompetentingų žmonių galvose ir skleidžiama tokių pat prestitutų. Vandenyno lygis nepakils staiga kaip biblijoje, tai tęstusi metų matais. Didesnė Olandijos dalis yra 5–6 metrai žemiau jūros lygio, tačiau šalis visiškai nekenčia nuo potvynių. Žmonės išmoko statyti dambas.

Ne visi žurnaliūgos, pajute sensacijos, kvapą, puola tikrinti duomenis. Na, ar bent jau tiesiog pamąstyti logiškai. Jokios katastrofos nebus, tiesiog įvyks reikšmingas klimato pokytis, kuris žmonijos istorijoje buvo jau ne kartą. Ir šį pokytį lemia ne tik ir ne tiek technogeniniai faktoriai, kiek padidėjęs Saulės aktyvumas (kuris didėjo viso XX a. eigoje), padidėjęs ugnikalnių aktyvumas ir visa eilė kitų gamtinių veiksnių. Saulės aktyvumo dinamika yra žinoma dar nuo 1609 metų, kada Galilėjus savo išrastu teleskopu pirmą kartą pamatė dėmes ant Saulės. Tai štai, XX amžiaus antroje pusėje saulės aktyvumas buvo didžiausias per pastaruosius 400 metų. Todėl, nelabai yra protinga kaltinti žmoniją dėl klimato atšilimo.

Globaliniuose dujų apykaitos procesuose žmonijos išmetimai į atmosferą kol kas yra gana nedideli. Technogeniniai žmonijos CO₂ išmetimai siekia 6–7 milijardus tonų per metus, kai tuo metu bendras Pasaulinio vandenyno (tik vandenyno, be sausumoje bezdančiųjų) absorbcijos ir išskyrimo kiekis yra apie 182 milijardai tonų CO₂. Pati gamta gana sėkmingai susidoroja su anglies dvideginio dujomis ir galima drąsiai teigti, kad atmosferoje jo niekada nebus per daug. Paprasčiausiai didėjant CO₂ koncentracijai, augmenija ims daugiau įsisavinti anglies dvideginio, nuo ko, beje, darysis dar atsparesnė ligoms ir sausroms. Per visa savo gyvavimo laikotarpį (tai yra šimtus milijonų metų) planetos klimatinė sistema ir žemiškoji biota išmoko susidoroti su įvairiomis ekologinėmis katastrofomis – teko išgyventi ir asteroidų kritimus, ir kolosalios jėgos ugnikalnių sprogimus.

O atšilimas tai tikrai bus, ir gana reikšmingas. Ir jis jau prasidėjo. Tačiau tai visai nereiškia, kad viskas eina link katastrofos. Žmonijos istorijoje buvo ir daug šiltesnių laikotarpių, kuriuos paleoklimatologai vienareikšmiškai vertina kaip išimtinai palankius. O apie CO₂ daugelis ekologų sako: naudingiausia iš to, ką žmogus padarė per pastarąjį šimtmetį, yra tai, kad jis padidino CO₂ lygį atmosferoje. Tai yra vienas iš pagrindinių fotosintezės komponentų, proceso, dėka kurio metu augalai ir gyvena.

Daugelis mokslininkų teigia, kad vykstant visuotinam atšilimui Pasaulinio vandenyno lygis gali ir nukristi, kad ir kaip keistai tai neatrodytu. Kaip įrodymą jie cituoja glaciologų (glaciologija – mokslas apie ledynus), mokslininkų, tyrinėjančių poliarinius ledynus, tyrimus, pagal kuriuos didžiausios ledo atsargos planetos poliuose nusėda būtent klimato atšilimo epochomis.

Schema čia labai paprasta. Temperatūros padidėjimas padidina vandens išgaravimą, oro drėgnumą, taip pat padidėja Antarktidoje iškrentančio lietaus ir sniego kiekis. Todėl žemyno sniego danga auga. Tai reiškia, kad pakrančių ledo atsargos mažėja, o kontinento viduje ledo kiekis didėja. Ir dar visiškai neaišku, kuris iš šių dviejų procesų vyks greičiau.

Pagal apokaliptinę “Grinpis” bibliją «Our common future» - “Bendra mūsų ateitis”, kurioje aprašomi siaubai ir košmarai, kurie mūsų laukia artimiausioje ateityje, jei nesusiprasime ir nustosime duminti savo automobiliais bei gamyklomis: katastrofiškas atšilimas, biosferos mirtis, potvyniai, poliarinių ledynų tirpimas ir panašūs kliedesiai.

Knygoje tvirtinama: temperatūros pakilimas vos pora laipsnių gali sukelti (dėl Antarktidos ir Grenlandijos ledo tirpimo) tokius kataklizmus, kad žmonijai per mažai nepasirodys. Ten yra įspūdingai aprašomi ateities vaizdeliai. Bet... Įtarimą kelia tik vienas dalykas: kodėl mus ištiksiančios apokalipsės aprašymo knygos autoriai - tai vien tik politikai, diplomatai, ministrai, senatoriai, kodėl nėra nei vieno klimatologo ar meteorologo?

Pasaulinei banduomenei yra aiškinama, kad Antarktidoje yra susikaupę maždaug 30 mln km³ ledo, plius dar 3 mln km³ yra Grenlandijoje. Ladai, plaukiojantys Arktikoje nesiskaito, nes pagal Archimedo dėsnį, jiems ištirpus vandenyno lygis nepakils nė per centimetrą. Taigi, jeigu šitas ledo atsargas paskirstyti po visą Žemės rutulio plotą, vandenyno lygis pakiltu maždaug 65 metrais. Baisus tvanas būtų!

_pgyhgu0oHVJWrZYGlgx_dcVY9JrNuBKDz3YrlA6RF0trxOA9oMZWOAh2GdxwNlSpg2EQGTWgDZe7zYLHgCNULW33LBWyJGTCChyAqnVNcatJGMbuvFcULY6dSTuPYoH1qYxgizJK3hztuxjcV7xUSY

Bet… Kad taip įvyktų, vidutinė metinė planetos temperatūra turėtų pakilti 50-60℃, nes vidutinė metinė pačios šalčiausios Antarktidos zonos temperatūra yra  –56 °С, o kartais būna ir –80 °С. Tada ekvatoriaus rajone oras įkaitų iki 100°С, vandenynas užvirtu, pradėtų intensyviai garuoti…

Tačiau pačiomis niūriausiomis prognozėmis grasinama, kad iki XXI amžiaus pabaigos temperatūra padidės 4,5 laipsnio. Toks atšilimas tikrai sukels ledynų tirpimą, bet tik jų pakrantės dalyje – toje, kurioje dabar maksimali metinė temperatūra yra tie patys 4,5 laipsnio, tik su minuso ženklu. Pačioje šalčiausioje Antarktidos zonoje vidutinė metinė temperatūra pakils iki –50 °C, o esant tokiai temperatūrai ledynai tikrai netirps.

Va tokias ir dar nė kiek neprastes pasakėles ir kliedesius kuria ir bruka nudebilintai, nemąstančiai biomasei, suburtai į “demokratines”, “tolerantiškas” ir atvirai pedrastines banduomenes.

Ir kas galėtų paneigti, kad ne idioto kliedesiais atrodo Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos 2 straipsnyje nurodytas tikslas apriboti globalų temperatūros kilimą 1,5 °C dydžiu? 

Tai yra, sureguliuoti Saulės aktyvumą. 

.