Lietuva - prieš Baltarusiją ir Rusiją: kaip toli nueis Vilnius? Diplomatinius skandalus lydi kliūtys Kaliningrado tranzitui

Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.com/2... 2023-11-05 20:57:00, skaitė 610, komentavo 5

Lietuva - prieš Baltarusiją ir Rusiją: kaip toli nueis Vilnius? Diplomatinius skandalus lydi kliūtys Kaliningrado tranzitui

Šio straipsnio autorius Vsevolod Šimov yra Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Baltarusijos studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, politikos mokslų daktaras, Rusijos Baltijos studijų asociacijos prezidento patarėjas.

Tarp Lietuvos ir Baltarusijos kyla diplomatinis skandalas, kurį išprovokavo Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretoriaus pavaduotojo Pavelo Muraveikos pareiškimai. Interviu laikraščiui "Večernij Minsk" P. Muraveika pareiškė, kad Lietuva blokuoja Baltarusijos tranzitą, o tai galima laikyti ekonominės agresijos aktu. Tai reiškia, kad Minskas turi pagrindo "ginklu kirsti mums gyvybiškai svarbų koridorių. Tačiau P. Muraveika iš karto padarė sąlygą, kad Baltarusija to nedarys dėl "precedento neturinčio Vakarų spaudimo".

Nepaisant to, P. Muraveikos pareiškimai sukėlė aštrią Vilniaus reakciją. Spalio 30 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Baltarusijos laikinąjį reikalų patikėtinį Jaroslavą Chmylą ir įteikė jam protesto notą. Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat pareiškė, kad tokie pareiškimai gali būti vertinami kaip grasinimas užpulti Lietuvą, ir pareikalavo, kad oficialusis Minskas paaiškintų Muraveikos žodžius.

AVvXsEi7qhkMODDJRSinivzIE1Z6klQSJ7G2198vs1fVZd1A1wUH4FDOUuw9SKo4iz6IBVPr8dkyD_vLOZKk495T2ljA7jnm7qI60dc8zv3i9rit55RYXB1Gy4tgj5aRE-uevg6RRwtdrWr3YcpL7Cu6A3TdbKlfr4l38IQV3UgQXt5KdtU_dg_zpLchgayV2So=w501-h313

Be to, kai kurie Lietuvos politikai suskubo įžvelgti Rusijos pėdsakus šiame incidente, nes, jų nuomone, Minskas veikia ne savarankiškai, o pagal Maskvos nurodymus.

Tuo tarpu aštrūs Muraveikos pareiškimai atspindi pastaraisiais metais Baltarusijos ir Lietuvos santykiuose susikaupusį prieštaravimų krūvį.

Vilniaus ir Minsko santykiai nuo pat SSRS žlugimo visada buvo itin įtempti. Prieš A. Lukašenkai ateinant į valdžią Lietuvos ir Baltarusijos santykius temdė ginčai dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinio paveldo, kurio perėmimo siekė ir Lietuva, ir Baltarusija. 1991-1995 m. abiejų valstybių valstybiniai ženklai buvo beveik identiški ir buvo grafiniai Lietuvos herbo "Pogonija" variantai. Be to, tarp baltarusių nacionalistų gana populiari koncepcija, kad Lietuvos sostinė Vilnius ir Vilniaus kraštas yra protėvių baltarusių žemės.

Žinoma, Baltarusija niekada nereiškė jokių oficialių teritorinių pretenzijų Lietuvai, tačiau dvišaliuose santykiuose tai visada sudarė tam tikrą neigiamą foną.

Be to, ginčai dėl viduramžių Lietuvos paveldo kėlė tam tikrų sunkumų net ir baltarusių politinės emigracijos atstovams, apsigyvenusiems Lietuvoje po 2020 m. įvykių. Vilnius ėmė netikėtai naikinti leidimus gyventi Lietuvoje gyvenantiems baltarusiams, motyvuodamas tariamu "litvinizmo" idėjų (t. y. idėjos, kad tikroji viduramžių Lietuvos paveldėtoja yra Baltarusija, o ne šiuolaikinė Lietuva), kurias Lietuvos valdžios institucijos laiko grėsme nacionaliniam saugumui, paplitimu tarp jų. Prieita iki to, kad Svetlana Tichanovskaja, kuri Vakaruose vis dar kartais vadinama "išrinktąja Baltarusijos prezidente" ir kurios biuras yra Vilniuje, buvo priversta teisintis ir atsiriboti nuo "lituanizmo".

Tačiau valdant A. Lukašenkai istoriniai ginčai pasitraukė į antrą planą, o Lietuvos užsienio politikos Baltarusijos atžvilgiu pagrindu tapo "kova už demokratiją". Vilnius nuolat kišosi į rytinės kaimynės vidaus reikalus ir atvirai rėmė Baltarusijos opoziciją (kurią tuo pat metu kaltino "litvinizmu" ir imperinėmis ambicijomis Lietuvos atžvilgiu). Kartu su Varšuva Vilnius tapo pagrindiniu baltarusių politinės emigracijos centru dar gerokai prieš 2020 m. įvykius.

Oficialusis Minskas savo ruožtu siekė kuo pragmatiškiau kurti santykius su Lietuva, vengdamas politinių ir ideologinių prieštaravimų. Tikėtasi, kad galiausiai nugalės ekonominis pragmatizmas ir materialinė nauda.

AVvXsEhh0JDrYF95kC14oUJ0C5f3S4XUUfoqJVeZXS7DN3XFdubyC7WGJVX2JhpYT-BKlM5tUAYSQcmjn8769zkM5HiCNozgsLuX3AtS7Pvy3ATjIqG0HI41Z8FXitc0LsU3Qy6APQN-X01xrLVfja4rO6e7j-i1tQJ0hFgF3O-odrAMD9QcOqv7NS8brVIcIik=w439-h288

Baltarusija taip pat turėjo didelių planų bendradarbiauti su Lietuva energetikos sektoriuje. Prie pat Lietuvos sienos statoma Baltarusijos atominė elektrinė buvo sumanyta kaip daugiausia į Baltijos šalių rinką orientuotas eksporto projektas. Pradėdama branduolinį projektą Baltarusija faktiškai siekė pakeisti Lietuvą, kuri dėl Briuselio spaudimo buvo priversta uždaryti Ignalinos AE ir iš elektros energijos eksportuotojos tapo importuotoja.

Tačiau šis projektas sukėlė isterišką Vilniaus pasipriešinimą, kuris pradėjo Baltarusijos AE diskreditavimo kampaniją visoje Europos Sąjungoje. Nepaisant to, Minskas neprarado vilties, kad Lietuvos "partneriai" galiausiai ateis į protą.

Po 2020-22 m. įvykių šios viltys galutinai žlugo. Be to, Lietuva aiškiai pademonstravo, kad politika ir ideologija jai yra daug svarbesnės už svarstymus apie ekonominę naudą.

Lietuva buvo ir tebėra viena iš aktyviausių sankcijų Baltarusijai ir Rusijai lobistų. Šiuose veiksmuose Vilnius yra labai nuoseklus ir pats aktyviai mažina ekonominį bendravimą su rytinėmis kaimynėmis.

Taip Lietuvos iniciatyva buvo visiškai sustabdytas baltarusiškų prekių tranzitas. Daugiausia nuo šio žingsnio nukentėjo koncernas "Belaruskalij", taip pat Mazyrio ir Navapolatsko naftos perdirbimo gamyklos, kurios anksčiau savo produkciją eksportavo per Klaipėdą. Dėl šio Lietuvos valdžios institucijų žingsnio Minskas buvo priverstas perorientuoti tranzito srautus į Leningrado srities ir Murmansko uostus. Tokią tranzito schemą Rusijos pusė buvo pasiūliusi ir anksčiau, tačiau Baltarusija ilgą laiką manė, kad ji yra mažiau palanki ir patogi nei lietuviškas maršrutas.

Lietuva taip pat sudaro kliūčių automobilių tranzitui. Šį rudenį Lietuvos valdžios institucijos uždarė du iš šešių pasienio su Baltarusija kontrolės punktų ir grasina uždaryti dar du. Dėl šios priežasties pasienyje su Lietuva gerokai padidėjo įforminimo laukiančių sunkiasvorių sunkvežimių eilės, o taip yra ir dėl to, kad Lietuvos pusė sąmoningai vilkina pasienio procedūras.

Pažymėtina, kad šis žingsnis nukreiptas ne tik prieš Baltarusiją, bet ir prieš Rusijos tranzitą į Kaliningrado sritį, kuris vyksta per Lietuvą. Lietuva jau seniai siekia kuo labiau apsunkinti Rusijos eksklavo gyvenimą, organizuodama šokius aplink tranzito koridorių. Dar vienu nedraugišku žingsniu reikėtų laikyti kontrolės punktų uždarymą pasienyje su Baltarusija. Be to, Lietuva uždraudė savo teritorijoje įvažiuoti vilkikams su baltarusiška ir rusiška registracija, dėl to dabar per Lietuvą važiuojantys sunkvežimiai turi jungtis pasienyje. 

Taigi Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje veržiasi prieštaravimų mazgas, kuris toli gražu neapsiriboja Vilniaus ir Minsko santykiais.

https://www.fondsk.ru/news/2023/11/02/litva-protiv-belorussii-i-rossii-naskolko-daleko-zaydyot-vilnyus.html