Propagandos bei naivumo puota LR Seime. Dalis Lietuvos istorikų, politologų patekę į Rytų spec. tarnybų įtaką

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2023/10/31/v-... 2023-11-09 16:44:00, skaitė 1096, komentavo 5

NATO karinė žvalgyba įvardino litvinizmą realiu bei dideliu pavojumi Lietuvai. Mūsų šalies karinė žvalgyba litvinizmą irgi įvardino pavojumi. Be to VSD padarė išvadą, jog litvinizmas yra pavojingas. Ši išvada yra institucijos, kuri turi stiprius analitikos centrus bei išvystytą žvalgų, agentų tinklą.

NATO žvalgyba pranešė, jog A. Lukašenkos kariuomenė su Rusijos kariuomene jau darė pratybas, kuriose treniruotasi įsibrauti į rytų Lietuvą. Invazijos pagrindu laikyta litvinizmo pseudo mokslinė teorija.

Tuo pat metu pastebima, kaip Lietuvos visuomenę yra bandoma užliuliuoti, panašiai kaip Rusijos įtakos agentai aiškino Kyjeve, jog Rusija nepuls 2022 m. Ukrainos, nors iš JAV žvalgybos ėjo priešinga bei perspėjanti žinia.

Gudija kurdama savo tapatybę gali turėti identišką požiūrį kaip Ukraina į LDK istoriją, nes šios šalys kartu kadaise priklausė LDK, turėdamos vienodą statusą. Ukraina vertina laikotarpį kai priklausė LDK, gerbia senuosius Lietuvos valdovus, bet moksliškai nelaiko LDK ukrainiečių ar lietuvių – ukrainiečių valstybe. Ukrainiečių mokslininkų, visuomenės nuostata yra, jog LDK buvo lietuviška valstybė.

LR Seime buvo surengta diskusija litvinizmo tema, kurioje dalyvavo Lietuvos istorikai, politologai, atstovai iš Gudijos ir kitur. Anksčiau litvinizmą sukurtą Rusijos spec. tarnybų skleidė tik šios šalies spec. tarnybos kartu su Gudijos KGB. Reiškinį palaikė tik Gudijos bei Rusijos šovinistai.

Jau įprasta, jog Vakaruose Rusijos naratyvus skleidžia vietos politikai, įtakotojai esantys Kremliaus įtakoj. Nūn litvinizmo sklaida perėjo į antrą etapą – jis kryptingai pradėtas skleisti iš Lietuvos vidaus.

Diskusijoje vienas įtakingesnių Lietuvos istorikų, bandantis konsultuoti Lietuvos vyriausybę, paklaustas ar litvinizmas, kuris laiko lietuvius žmudais bei kėsinasi į Vilnių yra pavojingas Lietuvai? – jis atsakė neigiamai.

Kitas istorikas, mėgstantis įtakoti Lietuvos vyriausybę, net pažadėjo susirinkusiems gudams, jog Lietuva laikysis gudiškojo istorijos interpretavimo. Šis nuo širdies gelmių pasakė – pažadu! Pritrūko tik batų išbučiavimo atsiklaupus ant kelių bei nuplovus nešvarius batus, panaudotą vandenį išgerti.

Prisijungė Lietuvos savivaldos politikas, kurio vienas tėvų yra gudiškos kilmės. Šis pradėjo peikti Algį Greitai, litvinizmo ekspertą, kuris vienas pirmųjų dar iki Lietuvos žvalgybos išvadų įvardijo pavojų.

Kremliaus poziciją taip pat gynė TSPMI politologas bei kaip vieną įrodymų, idant leisti litvinizmui viešėti, vardijo, jog Kalinausko pulkas norėjo taikyti priesaiką „Nuo Vilniaus iki Smolensko“, bet atsisakė. Kol kas, nes dar nelaikas? Šis pulkas viešai vadina lietuvius žmudais. Beje net pačioj Gudijos opozicijoj jau pasigirsta, jog Kalinausko pulką finansuoja Rusija.

Tuo tarpu Gudijos svečias ramiu veidu pareiškė, jog aplamai nėra aišku kas yra litvinizmas. Gal derėtų tuomet jam priminti, jog litvinizmas yra pseudo mokslinė teorija, kuri teigia, jog LDK buvusi gudiška arba bendra lietuviška – gudiška valstybė, pasekoj to, savinamasi Lietuvos teritorija, simboliai bei pan., t.y., griaunama Lietuvos valstybė.

Apologizmo bei naivinimo dozę bandė įbrukti ir S. Cichanouskaja. Ji anksčiau yra pareiškusi, jog nežino nieko apie litvinizimą. O prisijungė prie diskusijos tik parengus Gudijos paso projektą su Lietuvos Vytimi bei naują Gudijos himną, kuriame yra žodžiai apie Aušros Vartus.

Tai yra tiesioginė teritorinė pretenzija Lietuvai bei litvinizmas. Aušros Vartai yra bene sakrališkiausia ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos vieta. Paties Himno viena iš paskirčių yra paveikti tautos sąmonę. Nereikia likti naiviais, kokiais tikslais Aušros Vartai yra įtraukti į Gudijos himną.

Kaip Lenkija reaguotų, jei Vokietijos himne būtų įtraukti Krokuvos Vavelio rūmai, nes kadaise Saksonijos valdovas valdė Lenkiją?

Minėta diskusija galėjo baigtis visiška Rusijos įtakos bei Gudijos KGB info vajaus pergale, jei kažkaip ten atsitiktinai nebūtų patekęs patyręs Vilniaus gidas, turintis platų kontaktą su gudais. Asmuo papasakojo, jog jam privačiai eiliniai gudai sako, jog Vilnius yra gudiškas miestas ir ateis laikas, kai jis taps prijungtas prie Gudijos.

Verta įsiklausyti į profesionalius, nepriklausomus Lietuvos istorikus, kuriuos motyvuoja pats mokslas bet ne pinigai, žinomumas ar panašios paskatos. Juos greitai sumedžioja spec. tarnybos, pateikdamos pasiūlymą, kuriam negali atsispirti. Jie pradeda dalyvauti politinėse manipuliacijose, vajuose.

Nepriklausomo Lietuvos istoriko litvinizmo analizė – A. Lukašenka mokina litvinizmo.

Kam priklausė valstybė feodaliniais laikais sprendė tik dinastija kartu su valdančiuoju didikų luomu. Jie buvo lietuviški, todėl pagal mokslą LDK buvo lietuviška valstybė. Tuo būdu Vilnius bei herbas Vytis priklauso tik Lietuvai.

Rytų spec. tarnybos naudoja manipuliavimus, kad iškraipytų istorijos mokslą. Vieni pagrindinių manipuliavimų yra šie:

1. Ypatingai 16 a. rusėnai irgi dalyvavo valdančiųjų didikų luome, todėl LDK neva nėra grynai lietuvių valstybė.

Istorijos eigoj rusėnų kilmės asmenys sudarė vidutiniškai apie 10 proc. minėto luomo, vienu laiku pasiektas maksimumas apie 30 proc. Tačiau esmė yra ta, jog rusėnai galėjo gausiau prisijungti prie valdančiojo luomo tik tapę etniniais lietuviais.

Vienas pavyzdžių yra Sapiega, kuris perėjo į katalikybę, išmoko Lietuvos didikų kalbas: lotynų bei lenkų, pradėjo save laikyti etniniu lietuviu. Rusėnai dalyvavo Lietuvos valdyme ne todėl, jog jie liko rusėnais, bet būtent todėl, jog šie nustojo būti rusėnais. Čia yra esmė, ką Gudijos KGB nuslepia.

Jei būtume paklausę Sapiegos anais laikais – ar jis yra gudas? Jo atsakymas būtų – ne.

Jei paklaustume ar jis yra rusėnas? Atsakymas būtų – ne.

Jei paklaustume, tuomet kokia yra jūsų tautybė? Jis būtų atsakęs, jog yra etninis lietuvis. T.y ne pilietybė, bet tautybė – lietuvis.

Jei paklaustume, kodėl jis yra lietuvis, jo atsakymas būtų – nes kalbu lotyniškai, lenkiškai, esu katalikas bei laikausi Lituania propria didikų Romėniškos kilmės teorijos.

Kai gudai manipuliuoja teigdami, jog rusėnai dalyvavo LDK valdyme, todėl LDK bendra valstybė, jie praleidžia esminį faktą, jog jų minimi didikai savęs rusėnais nelaikė, bet jiems leista gausiau prisijungti prie Lietuvos valdymo tik todėl, jog jie sulietuvėjo bei laikė save etniniais lietuviais baltais.

Kitas faktas paneigiantis gudų manipuliavimą yra, jog rusėnus sudarė taip pat imigrantai nuo Ukrainos bei Rusijos, todėl terminas rusėnai automatiškai nereiškia gudo.

Po Livonijos žemių prijungimo prie LDK į mūsų šalį persikėlė dalis vokiečių didikų – Plateriai, Tyzenhausai bei kt. Nors jų buvo mažiau nei rusėnų, bet jų vokiška (vakarietiška) kultūrinė įtaka liko didesnė nei visų rusėnų kartu paėmus. Tuo laiku vokiška (vakarietiška) kultūra buvo labiau išvystyta nei rusėnų, kaip beje ir jų palikuonių šiais laikais. Gudai akivaizdžiai, antimoksliškai bando išstumti sulietuvintus vokiečių, rusų, ukrainiečių didikus nuo LDK didikų luomo.

Jei net laikytis gudiškos pseudo mokslinės teorijos, jog neva gudai dalyvavo valdyme kaip rusėnai, tuo būdu LDK vis vien niekaip nesigauna bendra lietuvių – gudų valstybė, bet būtų bendra lietuvių – vokiečių – ukrainiečių – rusų – gudų valstybė.

          2. Kitas manipuliavimas teigia – kadangi Vilniuj liko rusėnų kvartalas, todėl LDK buvo bendra lietuvių – gudų valstybė.

Gediminas rašė laišką, kuriame kviečia atvykti lenkiškai kalbančius kunigus, kas rodo įtakingą lenkų prekybininkų, amatininkų bendruomenę, be to veikė stipri žydų bei vokiečių prekybininkų bendruomenė, kuri laikyta stipriausia Europoj. Istoriškai užfiksuota, jog rusėnai nenukonkuravo šių bendruomenių ir netgi pasekoj to, dėl žydų dominuojančios įtakos, Vilnius pavadintas Šiaurės Jeruzale.

Pagal šį pačių gudų argumentą Lietuva būtų bendra lietuvių – lenkų – žydų – vokiečų – ukrainiečių – rusų – gudų valstybė. Vėlgi niekaip nesigauna bendra lietuvių – gudų valstybė, net pagal pačių gudų argumentus.

          3. Aiškinama jog LDK pavadinimas buvo Lietuvos, Rusios, Žemaitijos Didžioji Kunigaikštystė.

Šitaip LDK niekuomet nevadinta. Žemėlapiuose LDK nuo 13 a. pab. iki 18 a. pab. vadinta – Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė.

Dokumentuose, laiškuose yra vardintos visos užimtos bei prijungtos žemės. Ten Lietuvos užvadinimas kito nuo užkariavimų kiekio. Pradžioj vadinta Lietuvos Kunigaikštystė, vėliau Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, vėliau – Karalystė Lietuva. Gedimino laikais Lietuvos, Rusios, Zemgalės (Latvija), Žemaitijos bei kitų žemių Didžioji Kunigaikštystė.

Ilgiausias sutiktas Lietuvos pavadinimas vardina daugiau nei 10 užimtų žemių bei pabaigia  žodžiais „bei kitų žemių Didžioji Kunigaikštystė“, į kurias įėjo taip pat Moldova, kuri yra Rumunijos tąsa bei rytų Livonija.

Jei čia vadovautis vėl pačių gudų argumentu, tuomet LDK buvo lietuvių – vokiečių – latvių – moldavų – rumunų – ukrainiečių – rusų – gudų valstybė. Vėlgi niekaip nesigauna bendra lietuvių – gudų valstybė net pagal pačių gudų argumentus.

        4. Aiškinama jog rusėnų kalba naudota LDK

Airija naudoja anglų kalbą, bet ji nėra bendra valstybė su Anglija, yra ir daugiau panašiai veikiančių šalių. Lietuvos statutas įvardija, jog rusėnų kalba yra kalba suteikta visoms tautoms. Lietuviai tuo laiku laikė rusėnų kalbą panašiai kaip mes šiais laikais vertiname anglų kalbą.

Lotynų kalbą Lietuvos didikai laikė gimtąją etninių lietuvių kalba, nes laikėsi Romėniškojo lietuvių kilmės mito. Tikėta, jog žlugus Romos imperijai, jos didikai persikėlė gyventi Lietuvon, bet Lietuvos valstiečiai lotynų kalbą pamiršo, jos pagrindų sukūrė lietuvių kalbą, tuo tarpu didikai lotynų kalbą išlaikė. Lotynų kalba laikyta tikrąją etninių lietuvių kalba.

Kaip įrodymas naudotas žodžių galūnių panašumų pavyzdžiai, pvz., lot. k. – sanitas, veritas, liet. k. – namas, laukas.

Kai klausiama, kodėl lietuviai pradėjo naudoti lietuvių kalbą valstybės reikalams tik 18 a. pab., esmė yra ta, jog Lietuvos didikai tikėjo, kad tikroji lietuvių kalba yra lotynų bei ją ir naudojo. Lotynų kalba turėjo aukščiausią prestižą.

LDK valstybėj taip pat kalbėta vokiečių, jidiš, lenkų kalbomis. Jei čia vadovautis vėl pačių gudų argumentu, tuomet pagal kalbą LDK būtų lietuvių – vokiečių – lotynų – lenkų – žydų – ukrainiečių – rusų – gudų valstybė. Vėl gi niekaip nesigauna bendra lietuvių – gudų valstybė, net pagal pačių gudų argumentus.

       5. Teigiama jog Vilnius 16 amž. tapo itin rusėniškas, todėl neva visa LDK dėl sostinės įtakos tapo rusėniška.

Įžūliai ištrinamas faktas, jog 16 amžius yra kaip tik lietuviškojo etninio atgimimo amžius. Vilnius tampa iš esmės protestantiškos įtakos miestu. Protestantai itin mylėjo lietuvių kalbą bei Vilniuj veikė tokie lietuvybės šviesuliai kaip M. Mažvydas, A. Kulivietis bei kt. Planuota atidaryti Vilniaus Universitetą su pagrindine lietuvių dėstomąja kalba. Sostinės lietuviška protestantiška įtaka tampa tokia stipri, jog net rusėnai stačiatikiai, gyvenantys vakarų Gudijoj, dėl Vilniaus įtakos, masiškai pradeda pereidinėti į protestantizmą.

16 a. tapo ne rusėniškos įtakos amžiumi, bet atvirkščiai, lietuviškos protestantiškos kultūros įtakos triumfu, kurią pakeitė 16 a. antroj pusėj pradėjusi sklisti lenkiška įtaka, po Liublino Unijos. Tuo laiku lietuviškumas bei protestantizmas buvo tapę vos ne sinonimais. Būtent 16 a. pradedamos spausdinti lietuviškos knygos ir Vilnius tampa lietuviškų knygų spausdinimo centru iki pat 1795 m.

Jei LDK buvo bendra valstybė su gudais, tuomet Lenkijos – Lietuvos konfederacija buvo ne dviejų, bet trijų tautų valstybė. Senoji Lenkijos raštija yra tiksliai aprašius LDK ir jos santykius su pačia Lenkija. Lenkai tiksliai, nuodugniai suvokia savo istoriją.

Kai gudai pradėjo skleisti litvinizmą pačioj Lenkijoj jos mokslininkams, jie tiesiai šviesiai gudams pasakė į akis – Lenkija niekuomet neturėjo bendros valstybės su gudais.

Galima vadovautis mokslu arba pseudo mokslu

Pagal mokslo duomenis, LDK buvo lietuviška valstybė, tačiau net pagal pseudo mokslą, LDK nesigauna bendra lietuvių – gudų valstybė. Susumavus visus pačių gudų argumentus, LDK gaunasi bendra lietuvių – vokiečių – latvių – lenkų – rumunų – moldavų – žydų – ukrainiečių – lotynų – rusų – gudų valstybė.

Jei vadovautis gudų argumentais, tuomet jie patys paneigia savo pačių pseudo teoriją.

Tai parodo, jog rytų spec. tarnyboms trūksta loginio nuoseklumo kuriant „aktivnyje meroprijatije“ (oponento sunaikinimas per ideologiją) ir Lietuva turi realią galimybę apsiginti, išsaugoti savo valstybę.

Litvinizmas aiškina, jog gudai savanoriškai prisijungė prie LDK. Apačioj yra Popiežiaus IV 1255, kovo 6 d. citata. Ji teigia, kad Mindaugui pripažinta valdyti okupuotas rusėnų žemes „…kadangi kovojate nenuilsdamai prieš Rusios karalystę, o jos gyventojai atstovauja klaidingą tikėjimą, jus užkariavote dalį šios karalystės žemių, mes sutikdami su jūsų maldomis patvirtiname Apostoliškai šias žemes priklausant jums bei jūsų įpėdiniams….“

Tuomet litvinizmo ideologai prasimano, jog rusėnai neva norėjo prisijungti prie LDK patys, kad apsigintų nuo totorių, todėl neva smarkiai nesipriešino. Tačiau pačių rusėnų metraščiuose aprašyta, kaip tų dienų Gudijos žemės oficialiai prašo totorių karinės pagalbos, jog apsigintų nuo lietuvių bei yra totorių atsakymas metraščiuose, kad jie atsiunčia savo kariuomenę jog apginti rusėnus nuo LDK. Tačiau Lietuva vis tiek užima minėtas žemes.

Poetas A. Mickevičius yra Lietuvių didikų palikuonis, Lietuvos patriotas, kurio giminė persikėlė gyventi į senąsias lietuvių etnines žemes, asimiliuotas gudų, netoli esamo Lietuvos pasienio. Jis įstojęs į Vilniaus Universitetą įrašė savo tautybę – lietuvis. Viešėdamas Paryžiuj teigė, jog yra lietuvis bei nurodė, jog lietuvių tauta rytuose ribojasi, pavartodamas lietuvišką žodį, „su gudais“ bei pietuose, vėl lietuviškai apibūdino, ribojasi „su lenkais“.

Gudija laiko A. Mickevičių 100 proc. Gudijos poetu bei dažnai pyksta, jei kas mano kitaip.

Aptarta imperialistinė litvinizmo pseudo teorija kenkia pačiai Gudijai, nes kuriamas šios šalies pagrindas ant melo. Panašiai LDK didikai laikė, jog Lietuva kilus nuo Romos imperijos, kas lėmė, jog LDK liko bene skurdžiausia Vakarų Europos šalis, vėliau supuvo iš vidaus, pasekoj ko tapo kaimynų sunaikinta.

Sėkmingos šalys yra kuriamos tik ant objektyvių praeities faktų, kaip pvz. Suomija.

Litvinizmas yra sukurtas Rusijos spec. tarnybų, kad pakenktų tiek Lietuvai, tiek Gudijai.

Lietuva stiprindama savo tapatybę, kurdama sėkmingą šalį, šalina atminimo lentas įtariamiems nusikaltėliams. Vakarai mums neleidžia kurti sėkmingą Lietuvą ant klaidingo pagrindo, panašiai Lietuva neturėtų leisti Gudijai bandyti kurti demokratišką, šiuolaikišką šalį ant fašistinės pseudo mokslinės teorijos, nes tai nėra naudinga pačiai Gudijai.