Ramūnas Alaunis: ką daryti? Kaip kovoti prieš Lietuvos valdžios tironiją?
Autorius: Ramūnas Alaunis Šaltinis: https://www.facebook.com/ramun... 2016-04-27 20:07:36, skaitė 4491, komentavo 1
Pasipriešinimo Lietuvos valdžios tironijai doktrina
2016 metų kovo mėnesį paskelbta VSD ataskaita apie grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą dar kartą sukėlė daug ginčų net tik apie asmenis, visuomeninius judėjimus ir Signatarus minimus VSD ataskaitoje, bet dar kartą iškėlė klausimą: kokiu būdu žmonės turėtų priešinti prieš vis didėjančią Lietuvos ir ES valdžios tironiją?
Nuo pat 1990 Kovo 11-os Lietuvos valdančiosios partijos tiek kairiųjų, tiek dešiniųjų vedė Lietuvą prie socialinio ir ekonominio chaoso – ekonominės, socialinės krizės, kurios dabartinis „ekonominis atsigavimas“ yra paprasčiausias mitas. Užsienio politikoje Lietuvos politinis elitas padeda kariauti JAV imperinius karus Afganistane, Irake, Afrikoje taip prisidėdamas prie karo pabėgėlių krizės. Lietuvos politinis elitas atvirai politiškai ir net finansiškai remia autoritarinius režimus. Daugelis tų, kurie anksčiau tarnavo Maskvai dabar tarnauja Briuseliui ir Vašingtonui.
LR Seimo sisteminė opozicija, kuri pati yra labai priklausoma nuo sistemos prieš kurią ji tariamai „kovoja“, mažai ką gali padaryti, kad galėtų pakeisti socialinius, ekonominius, politinius, karinius veiksnius Lietuvoje.
Nesisteminė Lietuvos opozicija turėjo progos suvokti su kuo ir prieš ką ji kovoja; turėjo progos patirti kaip su nesistemine opozicija bet kokia kaina susidorojama; turėjo progos suvokti, kad nesisteminė opozicija kovoja prieš Lietuvos valdžios ir ES tironiją neturėdami aiškaus plano, alternatyvos ir net nesuprasdama, neįvertindama savo priešininkų su kuriais ji kovoja.
Grynai strateginiu požiūriu dabartinė nesisteminė Lietuvos opozicija yra pasmerkta žlugimui nepriklausomai nuo to, kas ją remia ir kiek ji yra veiksminga. Veikdama chaotiškai, neorganizuotai ji netgi maitina tironiją įvairiomis represinėmis priemonėmis. Ar nesisteminė opozicija to siekia sąmoningai ar ne, tačiau toks pasipriešinimas išprovokuos Lietuvos valdžią ir saugumo struktūras dar labiau pateisinti įvairias represines ir sekimo priemones.
Jei sukurdami alternatyvią politinę, ekonominę ir socialinę sistemą nenumatysite sisteminio pasipriešinimo plano, tuomet jūs nesate pasiruošę pasipriešinti, ką nors valstybėje pakeisti į gerą pusę. Nei viena sėkminga revoliucija žmonijos istorijoje nebuvo spontaniška ir neįvyko per naktį. Visos revoliucijos (pertvarkos) buvo ilgai ir kruopščiai planuojamos.
Korporatyvinis perversmas – Lietuvos valdžios tironijos įsigalėjimo pradžia
Tautinėje valstybėje nustatyta tvarka yra valstybės suverenitetas įtvirtintas Konstitucijoje, kuri sukurta, o vėliau laikui bėgant gali būti tobulinta priklausomai nuo tautos ekonominių, kultūrinių ar gynybinių poreikių.
LR Konstitucijoje įtvirtintos šios pamatinės nuostatos: Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai. Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką!
LR Konstitucijoje numatyta tvarka nuo valstybės, piliečio ir visuomenės santykio su valstybe, valstybės valdymo, šeimos, užsienio politikos ir gynybos iki Konstitucijos keitimo. Tačiau, laikui bėgant valstybėje įvyksta slenkantis perversmas. Globalaus pramoninio - bankinio elito maištininkai Lietuvos politiniam-verslo elitui padedant nuverčia tai, kas buvo įtvirtinta Tautinėje Lietuvos Konstitucijoje. Šis globalaus pramoninio - bankinio elito korporatyvinis slenkantis perversmas siekia pakirsti valstybės suverenitetą, sužlugdyti nepriklausomas valstybės institucijas pradedant šeima - siekiama pakeisti šeimos sampratą, įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas ir pan.; korporatyvinis perversmas pasiekia tautinę mokyklą – mokyklose mokoma radikalios individualistinės mąstysenos ir laisvos rinkos ekonomikos pagrindų, mokoma savo gerovę kurti patiems, nesitikėti kad Lietuvos valstybė savo piliečiams turi suteikti "nemokamas" gėrybes (švietimą, sveikatos paslaugas, socialinę apsaugą ir pan.), lytinis švietimas mokykloje iškreipia mokinių ugdymo turinį ir yra orientuotas į gyventojų skaičiaus mažinimą; korporatyvinis perversmas pasiekia universitetus - juose dėstoma globalaus pramoninio-bankinio elito interesams tarnaujanti politika, istorija, neo-liberali ekonomikos ideologija, o tokių ideologizuotų knygų leidybą švietimo, ekonomikos ar teisės srityje finansuoja JAV milijardieriaus G. Soroso įkurtas Atviros Lietuvos Fondas (ALF), studentams mokamos G. Soroso vardo stipendijos ir pan.; korporatyvinis perversmas pasiekia teisėsaugos institucijas, teismus, advokatų kontoras ar vadinamuosius žmogaus teisių stebėtojus - Lietuvos teisėjų apmokymo centrus, teisės knygų leidybą taip pat finansuoja JAV milijardieriaus G. Soroso ALF fondai; korporatyvinis perversmas pasiekia suverenios valstybės vyriausybę; korporatyvinis perversmas pasiekia LR Seimą ir perrašo ar tiesiog panaikina dalį tautinės valstybės suvereniteto įtvirtinto LR Konstitucijoje. Taip valdžios tironija Lietuvoje yra „demokratizuojama“ per įvairias užsienio šalių įsteigtas nevyriausybines organizacijas (NVO), idėjų kalves (think tank) - institutus (tame tarpe ir Laisvosios Rinkos Institutą), fondus, viešąsias įstaigas ir nevyriausybines organizacijas, kurios palaiko visuomenės manipuliavimo, kontrolės ir išnaudojimo mechanizmus.
Korporatyvinis perversmas didele dalimi iškreipia mūsų nepriklausomą vietinę infrastruktūrą ir tuo pačiu metu primeta įstatymus ir teisės aktus, kurie netgi draudžia mums atkurti buvusią tvarką nustatytą Konstitucijoje. Tuo tarpu, Lietuvos vyriausybė, Lietuvos kariuomenė, Valstybės Saugumo Departamentas leidžia įvairias rekomendacija, taisykles, įstatymus kaip kovoti prieš tuos, kurie siekia pakeisti šią korporatyvinio perversmo maištininkų - globalaus pramoninio/bankinio elito įvestą tvarką. T.y. pati valstybė draudžia priešintis prieš tuos, kurie bandys atkurti valstybės suverenitetą! VSD ataskaita ir netgi Lietuvos Nacionalinio Saugumo ir Gynybos Komitetas įvardija „nacionaline grėsme“ tuos asmenis ir visuomeninius judėjimus, kurie kovoja prieš valstybėje įvykdytą (anti)konstitucinį slenkantį korporatyvinį perversmą, kurie kovoja už Lietuvos suverenitetą, ir netgi laisvę ir nepriklausomybę!
Tai liečia Ignalinos AE uždarymą, euro įvedimą (nacionalinės valiutos emisijos teisės panaikinimą), Europos Komisijos primestas prievoles Lietuvai priimti pabėgėlius, leisti užsieniečiams pirkti Lietuvos žemes, ES nustatytus gamybos ir prekybos apribojimus (žemės ūkio ir kt. produkcijai), SGD terminalą ir daugelį kitų klausimų.
Lietuvos valdžios tironijos įsigalėjimo pradžią galima laikyti Lietuvos inkorporaciją į Europos Sąjungą 2004 metais ir visą paruošiamąjį laikotarpį, kuomet Lietuva prarado dalį savo suverenių galių ir besąlygiškai įsipareigojo vykdyti ES leidžiamus teisės aktus vadinamus direktyvomis.
Korporatyvinio perversmo maištininkų - globalaus pramoninio/bankinio elito įvesta tvarka Lietuvoje yra teisiškai saugoma LR Seimo tylomis priimtais įstatymais. Per šią įstatyminę kontrolę Lietuvos politinis elitas prisideda formuojant šiuolaikinės karinės - politinės Europos Sąjungos imperijos pamatus.
Korporatyvinis perversmas ekonomikoje
Po 1990-ųjų Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) reikalavimu Lietuvoje buvo taikyta “šoko terapija“ laisvajai rinkai įvesti. Neo-liberalaus kapitalizmo politika „rinkos ekonomika“ kuri maitinasi iš žmonių skurdo yra pagrįsta Vašingtono ir Wall Streeto apgaulingu sutarimu, kurie nustato „laisvosios rinkos“ sistemą, kaip vienintelį pasirinkimą kelyje į „klestinčią valstybės gerovę“. Todėl „laisvoji rinka“ iš tikrųjų nėra laisvosios rinkos sistema, bet Vašingtono remiama neo-liberalaus kapitalizmo intervencijos forma.
Lietuvoje Pasaulinio Banko ir TVF nurodytoms „laisvosios rinkos“ reformoms – pramonės, socialinės apsaugos privatizacijai, mokesčių reformoms, laisvosios rinkos politikai palaikyti, darbo kodekso normų liberalizacijai ir vėlesnei Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą, 1990 metais buvo įkurtas „Lietuvos Laisvosios Rinkos Institutas” (LLRI) – laisvosios rinkos „idėjų kalvė“. LLRI „ekspertai” siūlo ir įgyvendina Lietuvoje dalį ekonominio genocido – „laisvos rinkos“ idėjų.
Globalaus korporatyvinio perversmo maištininkai suprasdamas „ekonominio švietimo” svarbą jau išleido Laisvosios Rinkos Instituto “Ekonomikos mokytojų vadvovėlį”, kuriuo šiuo metu Lietuvoje naudojasi apie 14 tūkstančių (apie 40 proc.) Lietuvos mokyklų devintokų ir dešimtokų. Tam, kad mokiniai ekonominį genocidą - neo-liberalaus kapitalizmo „rinkos ekonomiką” - suvoktų kaip “svarbią ir neišvengiamą savo gyvenimo dalį.”
Globalinė verslo oligarchija, kuriai tarnauja Lietuvos politinis elitas, savo rankose sukoncentravo turtus liberalizuodama savo pačių nusikalstamą veiklą per mokesčius, draudimus ir įstatymus. Todėl valdžios tironijos problema yra ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio problema.
Kaip kovoti prieš tironiją?
Dabartiniu metu nesisteminė opozicija kariauja žaisliniais ginklais prieš Lietuvos ir ES valdžios tironiją, kuri yra pasiruošusi laimėti kovą prieš nesisteminę opoziciją dar jai nepradėjus kovos. Netikra opozicija skatina žmones atsisakyti realių, veiksmingų sprendimų ir stumia mus į kovą, kurios mes negalime laimėti.
Pasipriešinimas valdžios tironijai apima daugelį tarnybų, institucijų, organizacijų ir daugelį procesų, kurie turi būti kontroliuojami siekiant sukurti politinę, taktinę ir ekonominę viršenybę. Be jų, kova prieš Lietuvos valdžios tironiją nepavyks. Be jų, kiekvienas politinis ar pilietinis judėjimas siekdamas įtvirtinti save prieš silpstančią ydingą sistemą žlugs. Daugelis gerų politinių sprendimų žlunga dar neįgyvendinti todėl, kad jie buvo kuriami neatsižvelgiant į šiuos pagrindinius principus.
Lietuvos valdžios tironijos galios supratimas
Galios prigimties supratimo stoka privedė prie daugelio žmonių klaidingo įsitikinimo, kad tai, ką daro valdžioje esanti Darbo partija, Tvarkos ir Teisingumo partija, Socialdemokratų partija ir kitos mažesnės daug žadančios partijos duoda kažkokią „naudą, gėrį ir socialinę gerovę“ Lietuvai. Tačiau, tai grynai sisteminės partijos, kurios palaiko Lietuvos valdžios ir ES tironiją ir iš tikrųjų duoda pavyzdį, kaip nereikia kovoti prieš kenkėjišką politinę – ekonominę sistema. Po 1990 Kovo 11-os Lietuvoje buvo įvesta falsifikuota parlamentinė demokratija. Visos valdančiosios partijos tiek kairių, tiek dešiniųjų net ir konservatoriai yra liberalių pažiūrų, palaiko neo-liberalaus kapitalizmo ideologija ir nieko bendro neturi nei su socialine gerove, nei su tvarka ar teisingumu.
Lietuvos valdžios tironijos galios prigimtis ir palaikymas
Kiekviena mažesnė valstybė turi savo galios rėmėjus užsienyje. Lietuvos valdžios tironiją remia Briuselis ir Vašingtonas. Vašingtonas nuolat giria Lietuvos tironiją už „demokratinę pažangą, kuriant demokratiją tiek savo šalyje, tiek padedant ją plėtoti kitoms šalims“. Briuselis ir Vašingtonas teikia Lietuvos tironijai politinę, karinę, finansinę paramą (deja, paskolų forma), informacinę propagandą žiniasklaidoje. Čia yra Lietuvos valdžios tironijos galios prigimtis. Lietuvos tironijos rankose yra visuomeninis transliuotojas LRT, informacinę tironijos propagandą palaiko ir Lietuviški komerciniai TV kanalai, radijo stotys, bei didžiausi Lietuvos dienraščiai ir netgi kai kurie katalikiški internetiniai portalai
Nesisteminę opoziciją Lietuvoje palaiko ir remia tie, kas nusivylę valdančiosiomis politinėmis partijos ir sistemine opozicija. Informaciniame lygmenyje nežiūrint dažno nuomonių skirtumo nesant geresnio pasirinkimo nesisteminės opozicijos žiniasklaidą palaiko daugelis Lietuvių pagal savo asmeninį supratimą ir galimybes. Tačiau nesisteminės opozicijos problema yra ne tiek neaiškiose tiksluose ir motyvų netikrume, bet pačiame nesisteminės opozicijos vadovybės charakteryje. Nors kalbama daug, mažai konkretaus tepasakoma.
Parama ir rėmėjai
Lietuvos valdžios tironiją remia daugelis užsienio šalių NVO įkurtų Lietuvoje, JAV ambasada, JAV milijardieriaus G. Soroso Atviros Lietuvos Fondas, JAV Nacionalinis Demokratijos Paramos Fondas (NED), vietiniai (anti)visuomenininkai skundžiantys teisėsaugos ir saugumo struktūroms tuos, kurie priešinasi valdžios tironijai ir kt. Galiausiai Lietuvos tironija pati save finansuoja iš bendro LR biudžeto. Lietuvos vyriausybė už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus finansuoja globalistines "Idėjų kalves" (think tank) tokias, kaip Atlanto Taryba (Atlantic Council), Strateginių ir Tarptautinių Studijų Centras (Center for Strategic and International Studies), Jungtinių Valstijų Vokietijos Maršalo Fondas (German Marshall Fund of the United States), kad šios palaikytų visuomenės manipuliavimo mechanizmus, tame tarpe skleistų anti-rusišką propagangą.
Nesisteminės opozicijos judėjimai ir jos žiniasklaida valstybinio finansavimo neturi. Ji yra savanoriškai finansuojama atskirų privačių asmenų.
Apibrėžti ir aiškūs galutiniai tikslai
Lietuvos valdžios tironija yra didesnės Europos Sąjungos imperijos (valdomos Vašingtono) dalis. Lietuvos politiniam elitui pavyko propagandos būdu įtikinti rinkėjus, kad stojimas į ES žymiai pagerins Lietuvos ekonomiką, o stojimas į NATO suteiks karinį saugumą. Lietuvos politiniam elitui be didelio pasipriešinimo pavyko inkorporuoti Lietuvą į eurozoną. Lietuvos tironija turi daug ES ir NATO šalininkų pačioje Lietuvoje ir užsienyje.
Tuo tarpu nesisteminės opozicijos motyvai nelabai aiškūs, o galutiniai tikslai „būti čia ir dabar“, „nei į Rytus, nei į Vakarus“ esant sudėtingai tarptautinei situacijai labiau utopiniai, nei realūs.
Nesisteminė opozicija nebendradarbiauja su panašiomis politinėmis organizacijomis nei su kaimynine Latvija ar Estija, tuo labiau su Rytų ar Vakarų Europos anti-sisteminėmis organizacijomis. Nesisteminė opozicija dar nepripažįsta realybės, kad valstybingumo (suvereniteto) Lietuva faktiškai jau neturi. Kai kurie nesisteminės opozicijos vadovai kuria filosofinio pobūdžio „Tautos išlikimo taisykles“, kurios aiškiai nenumato nei sisteminio pasipriešinimo, nei valdžios perėmimo plano, kurios labiau orientuotos į tautiškumą ar tiesiog į egzistencinį išlikimą, nei į socialinio, ekonominio gerbūvio sukūrimo planą. Kiti visuomeniniai judėjimai kovojantys prieš tironiją rodo iniciatyvą organizuojant parašų rinkimą dėl "Užsieniečių teisinės padėties įstatymo" pataisų atšaukimo, kai tuo tarpu Lietuvos suvereniteto atgavimo problema yra žymiai svarbesnė – Lietuvos suverenitetas faktiškai jau nebepriklauso Tautai. Todėl, bet kokios Tautos pilietinės iniciatyvos bus tironijos žlugdomos pasitelkiant masinės informacijos priemones – pirmiausia Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, kurie taip pat yra kontroliuojami Lietuvos politinio elito, o ne Tautos. Nesugebėjimas numatyti ateities tikslų ir vizijos rodo nesisteminės opozicijos įžvalgaus strateginio mąstymo trūkumą. Šis trūkumas, beje, buvo akivaizdus daugeliui Signatarų 1990 Kovo 11-ą, kurie nenumatė mechanizmų, kaip apsaugoti valstybės suverenitetą ir savarankiškumą inkorporuojant Lietuvą į Vakarų globalistines organizacijas.
Nesisteminės opozicijos lyderiai jau įvarė save į kampą su savo poliarizuota ideologija „yra – nėra Rusijos grėsmė“, pabrėždami kad pirmieji pajuto „Rusijos grėsmę“ Ukrainoje, dėl ko Lietuvos kariuomenėje turėjo būti skubiai atkurta šauktinių tvarka. Kita vertus, jie kritikuoja Lietuvos politinį elitą remiant autoritarinį Kijevo režimą, kritikuoja Lietuvos buvimą eurozonoje, priešinasi Europos Komisijos primestai prievolei priimti į Lietuvą pabėgėlius iš Artimųjų Rytų, Afrikos ir Azijos.
Priešininko pažinimas
Nesisteminė, arba tikroji opozicija turėtų žinoti, kad jų priešininkas su kuriuo jie susiduria LR Seime, vyriausybėje, prezidentūroje yra kur kas toliau, nei Vilnius. Ji turėtų žinoti, kad priešininko keliai veda iš Vilniaus į Briuselį ir netgi Vašingtoną. Pvz. LR Vyriausybė vykdo Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF), Europos Komisijos (EK), Pasaulio Banko (PB), Europos Centrinio Banko (ECB), bei JAV Gynybos departamento nurodymus ar net atsižvelgia į kai kurių JAV Kongreso narių nuomonę. Todėl, tai turėtų būti aiškiai įrašyta nesisteminės opozicijos pasipriešinimo strategijoje. Strategiją, kuri to nepaaiškina ir nenumato pasipriešinimo plano ir pasipriešinimo būdo kaip su tuo kovoti yra pasmerkta žlugti.
Ką turėtų daryti pasipriešinimo Lietuvos/ES valdžios tironijai šalininkai?
Tikros opozicijos pasipriešinimas reikalauja sukurti sisteminį pasipriešinimo planą, kuris apimtų viešosios ir strateginės infrastruktūros (taip pat visuomeninio LRT kontrolę), socialinį - ekonominį planą, švietimą, sveikatos apsaugą, politines darbotvarkes ir kitas sritis. Turi būti numatyta kaip perimti ir išlaikyti valdžią. Visa tai reikalauja sunkaus ir kruopštaus darbo. Tuo tarpu dabartinė nesisteminė opozicija yra sutelkusi pagrindinį dėmesį tik ties prezidentės komjaunuoliška praeitimi (iš to išvesdama painią schemą) ir pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą problema (deja, kovoti reikia ne tiek prieš pačius pabėgėlius, bet prieš pabėgėlių krizes sukeliančias priežastis). Tačiau, nesisteminė opozicija ignoruoja faktą, kad prezidentės D. Grybauskaitės vykdomą politiką remia visos Seimo valdančiosios partijos.
Visos Lietuvos valdančiosios politinės partijos savo programose yra įsipareigojusios stiprinti ES valdžios tironiją Lietuvoje per vienašališkus įsipareigojimus Europos Sąjungai ir aktyvią Lietuvos atstovų veiklą ES institucijose iš esmės nukreiptą prieš Lietuvos valstybės interesus ir suverenitetą.
Tad problema yra ne autoritarinio valdymo stiliaus prezidentė D. Grybauskaitė, kurią pakeitus pati kenkėjiška sistema nepasikeistų. Problema yra Vakarams tarnaujantis visas Lietuvos valdantysis politinis ir verslo elitas neturintis tautinio identiteto.
Su Vakarais susitapatinęs Lietuvos politinis elitas padėjęs įvykdyti korporatyvinį perversmą Lietuvoje dabar labiausiai bijo Tautos ir jos pilietinių iniciatyvų atstatant Konstitucinę santvarką Lietuvoje. Todėl VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita, tai grėsmių Lietuvos politinio elito saugumui ataskaita.
Valdžios paėmimas iš Lietuvos tironiško ir Vakarams tarnaujančio Lietuvos politinio elito ir jos perdavimas tautai, tai kova dėl valdžios. Daugumas tų, kurie 1990 kovo 11-ą Lietuvoje žadėjo „Laisvę ir Nepriklausomybę“ atnešė nelaisvę ir priklausomybę nuo Briuselio ir Vašingtono. O tie, kurie tikėjo laisve ir nepriklausomybe, nesugebėjo numatyti plano, kaip ją apsaugoti, nesugebėjo savo rankose išlaikyti valdžios, nesugebėjo jos paimti ir pakartotinai per rinkimus. Taip valdžia atsidūrė Vašingtonui ir Briuseliui tarnaujančio Lietuvos politinio elito rankose.
Nors nesisteminė opozicija ir turi daug trūkumų, bet žmonės gyvenantys pagal tikrai neteisingą valdžios tironišką sistemą turėtų priešintis šiai sistemai. Tiesiog nesisteminė opozicija neturėdama tolimesnio aiškaus plano nuėjo ne tuo pasipriešinimo keliu. Iki galo neišdirbta strategija dabar atsisuka prieš juos pačius. Būtent dabar atėjo laikas nesisteminės opozicijos vadams nustoti apsimetinėti ir laikas pradėti kalbėti taip, kaip yra ir svarbiausia pradėti veikti realiai pagal iš anksto numatytą ilgalaikę valdžios perėmimo strategiją. Dabar nesisteminė opozicija daugiau sukuria sau problemų, nei jas sprendžia.
Vien užsibrėžti tikslą nesisteminei opozicijai laimėti LR Seimo rinkimus nepakanka. Tikroji opozicija turi nusibrėžti tikslą laimėti ir savivaldybių rinkimus kurdama visuomeninius rinkimų komitetus, kad būtų įtvirtinta politinė viršenybė. (Nors kai kurių miestų savivaldybės išoriškai atrodo tvarkosi ir dėl to yra įgijusios žmonių pasitikėjimą, rūpinasi žmonių gerbūviu, tačiau dažnai po tuo slepiasi korupciniai projektai ar kitos ydos). Tuo tarpu, net du nesisteminės opozicijos lyderiai siekė dalyvauti LR prezidento rinkimuose, deja nesėkmingai. Taip pat būtina perimti vietinių savivaldybių administracijos kontrolę ir pagrindinę infrastruktūrą - savivaldybėms priklausančias įmones per kurias būtų kuriamas efektyvus ekonominis vystymasis, saugi socialinė – ekonominė aplinka ir pan. (Valstybė dažniausiai kuria darbo vietas savo biurokratijai). Jei tikroji opozicija nepasiūlys visuomenei gyvybingos ekonomikos, tuomet jos pažadai visuomenei bus apgaulingi, kaip ir visų kitų sisteminių valdančiųjų partijų. Pasipriešinimas taip pat turi turėti ir savo simbolius ar ženklus.
Vadovavimas pasipriešinimui prieš tironiją
Pasipriešinimas tironijai gali būti vykdomas nebūtinai vienos grupės turinčios komandinę struktūrą, bet gali apimti skirtingus veikėjus turinčius įvairių (daugelį) tikslų. Tačiau, sėkmingai kovai dėl politinės, ekonominės įtakos nesisteminei opozicijai siekiančiai perimti valdžios kontrolę ir atkurti prarasto suvereniteto dalį reikia turėti charizmatiškus lyderius, šalininkus ir (finansinius) rėmėjus. Pasipriešinimui tereikia keleto aktyvių (pripažintų autoritetingų ir žinoma protingų) asmenų palaikymo. Didesnės pasyviai kovojančios gyventojų dalies pritarimas duos didesnę pasipriešinimo sėkmės tikimybę. Tai geriausiai pasiekiama, kai pasipriešinimo politinės ekonominės priežastys turi stiprų, didžiai visuomenės daliai patrauklų pagrindą - tautinį identitetą, išnaudojant bendras visuomenines nuoskaudas ar poreikius (ekonominį nepriteklių, autoritarinę priespaudą ir pan.).
Pabaigai
Kai kiekvienas iš mūsų atranda save esąs pavergtas nepalankios politinės ideologijos ar kenkėjiškos sistemos, to supratimas yra raktas ieškant sprendimo. Norit priešintis prieš tironiją reikia suprasti kaip veikia visuomenė, kaip organizuoti žmogiškuosius išteklius pasipriešinimui, kokie poreikiai ir norai motyvuoja žmones, taip pat, kaip jie gali būti valdomi bendrai motyvuojant visuomenę.
Visi dalyvaujantys judėjime prieš nepageidautiną ydingą ideologija, prieš ydingą korporatyvinę finansinę įtaką turėtų suprasti, kad kol nebus atsižvelgta į šiuos pagrindinius principus, bet koks naujas politinis judėjimas neabejotinai žlugs, nor ir būtų nepaneigiamai idėta daug darbo.
Taip pat turėtumėte suprasti, kad ne kiekvienas dirbantis ar tarnaujantis tironijai ar politinei partijai yra blogas žmogus. Iš tikrųjų yra ir gabių, daug sunkiai dirbančių žmonių, kurie šiuo metu tarnauja tironijai valstybės tarnyboje, kariuomenėje, policijoje, mokslo centruose, viešajame sektoriuje ir kt. Šie žmonės gali tapti vieni iš mūsų vertingiausių sąjungininkų, kai jie supras savo veiklos, kurioje jie dalyvauja pasėkmes ir ką jie toliau turėtų daryti.
Geriausias patarimas tiems, kurie vis dar žavisi arba remia vadinamą “opoziciją” atsitraukti nuo jų Holivudo stiliuje sukurto “naudos ir gėrio“ nešėjo įvaizdžio ir pamatyti tikrąjį sprendimą ir tikrąsias politines jėgas galinčias ką nors pakeisti į gerą Lietuvoje.