Kai išlaidos viršija pajamas: susitarti dėl ES biudžeto sunku, Ukraina gali bankrutuoti

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/99385/kai-isla... 2023-11-28 17:24:00, skaitė 634, komentavo 3

ES sostinės teigia, kad Briuselis turi 13 mlrd. eurų sumažinti siūlomą Europos Sąjungos biudžeto padidinimą. Taupesnės šalys narės nori, kad Komisija perskirstytų esamas lėšas naujiems prioritetams finansuoti, praneša „Politico” leidinys.

BRIUSELIS – ES šalys nori, kad Komisija bent 20%, arba apie 13 mlrd. eurų sumažintų savo siūlomą vidutinės trukmės biudžeto padidinimą, teigia du ES diplomatai.

Birželį ES vykdomoji institucija paprašė nacionalinių sostinių skirti 66 mlrd. eurų papildomų lėšų nenumatytoms išlaidoms padengti, argumentuodama, kad bloko iždą išsekino daugybė krizių – nuo pandemijos iki karo Ukrainoje.

Tačiau šalys narės iš esmės nepritarė pilnam jų skiriamų lėšų padidinimui ir sutiko su siūlymu, kad Komisija turi sumažinti pagrindinę sumą bent 20%, teigia diplomatai, kuriems buvo suteiktas anonimiškumas, kad būtų galima aptarti užkulisinius ryšius.

„Negalima reikalauti, kad naštą prisiimtų ir aukotųsi tik viena valstybių narių grupė (grynosios mokėtojos), o kita grupė gautų didžiąją dalį tų išmokų naudos”, – sakė trečiasis diplomatas. „Tai pakenktų teisingumo ir solidarumo santykiams Sąjungoje.”

Laikrodis tiksi, nes jei šalys nesudarys susitarimo dėl tolesnio pagalbos teikimo Ukrainai, pastaroji gali bankrutuoti.

Lapkričio pradžioje Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka sakė, kad Kijevui reikės pagalbos nuo 2024 m. pradžios, kad užpildytų maždaug 29 mlrd. dolerių biudžeto trūkumą.

Pagal Komisijos planą didžioji dalis papildomų ES lėšų, be nuolatinės paramos Kijevui (17 mlrd. eurų dotacijų ir 33 mlrd. eurų nebiudžetinių paskolų su mažomis palūkanomis), būtų skirta didesnėms palūkanų normoms už grynuosius pinigus po pandemijos padengti (18,9 mlrd. eurų) ir naujoms lėšoms migracijos sandoriams su užsienio šalimis (15 mlrd. eurų).

Nors visos ES valstybės, išskyrus Vengriją, sutinka, kad reikia toliau remti Ukrainą, kai kurių šalių sostinės ne taip noriai perduoda Briuseliui papildomus pinigus kitiems tikslams.

Kai kurios Rytų Europos šalys ir Šiaurės Europos narės, vadovaujamos Vokietijos, nori, kad Komisija savo naujus prioritetus finansuotų taupydama pinigus iš kitų dabartinio biudžeto sričių, dėl kurio buvo susitarta 2021 m. Tuo tarpu Pietų Europos narės pritaria Komisijos pasiūlymui.

Tačiau dauguma ES sostinių sutinka, kad Komisija turėtų sumažinti savo siūlomą 66 mlrd. eurų biudžeto įmokų padidinimą. Iš esmės sutariama, kad Komisija turi nustatyti konkrečius punktus, kuriuos reikia sumažinti iš jos siūlomo biudžeto papildymo, sakė vienas iš dviejų ES diplomatų, patvirtinusių užkulisinius ryšius.

Lapkričio 23 d. pirmininkaujanti Ispanija, kuriai tenka sudėtinga užduotis vadovauti dabartiniam ES biudžeto persvarstymui, pasiūlė tris alternatyvius 2021-2027 m. išlaidų mažinimo variantus, kurie leistų sutaupyti atitinkamai 5, 10 ir 20 mlrd. eurų, rodo dokumentas, su kuriuo susipažino POLITICO.

Pirmininkaujanti valstybė narė taip pat pasiūlė perskirstyti 2 mlrd. eurų iš specialaus „Brexit” fondo ir iš globalizacijos išstumtiems darbuotojams skirto voko.

Tačiau Šiaurės Europos šalys buvo nusivylusios, kad Ispanijos plane nebuvo numatyta mažinti ES žemės ūkio programos ir sanglaudos fondo lėšų – dviejų didžiausių biudžeto išlaidų apimčių.

„[Komisija ir pirmininkaujanti Ispanija] dabar a priori neįtraukia 2/3 biudžeto, sakydamos, kad sanglaudos fondai ir BŽŪP yra neliečiami”, – sakė trečiasis ES diplomatas. „Jei iš tiesų reikia taupyti, negalime nepersvarstyti ir 2/3 DFP biudžeto.”

Kita vertus, Komisijos planui pritariančios šalys, pavyzdžiui, Italija, ragina nacionalines sostines pirmiausia nustatyti prioritetus ES biudžeto didinimui prieš nustatant galimus jo perskirstymus.

Tikimasi, kad ES ambasadoriai toliau diskutuos šiuo klausimu iki pat gruodžio viduryje vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo.