„Vengriškas grinčas“ iš Ukrainos pavogė Kalėdas ir viltį įstoti į ES

Autorius: BūkimeVieningi.lt Šaltinis: https://bukimevieningi.lt/veng... 2023-12-02 17:12:00, skaitė 861, komentavo 2

Europa prislėgta dėl būtinybės skirti Ukrainai pažadėtus pinigus ir vykdyti kitus įsipareigojimus, rašo Economict. ES šalys turi pakankamai vidinių problemų. Bendrų dvejonių fone stiprėja Briuseliui oponuojančių politikų, tokių kaip Viktoras Orbanas ir Geertas Wildersas, reitingai.

Artėja šventės – Vokietijoje išdygo kalėdinės mugės, olandai dėl kažkokios nepaaiškinamos priežasties greitai visų veidus išteps juodu makiažu, o Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas vėl ketina sugadinti ES lyderių nuotaiką metų pabaigoje vyksiančiame viršūnių susitikime.

Briuselyje gruodį visada sunku. Briuselis – vieta, kur sunkūs sprendimai, pagal tą pačią tradiciją, nukeliami paskutinei akimirkai. Deja, vargu ar 2023-ieji baigsis optimistiškai. Vengrų “kalėdinis vagis” šiandien ypač rūstus ir karštakošis, o labai greitai šis Grinčas gali susilaukti naujo sąjungininko iš dešiniojo flango – juk lapkričio 22-ąją rinkimus laimėjo olandas Geertas Wildersas. Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad dėl biudžeto sumaišties Vokietijoje gresia chaosas ES finansams, kurie ir taip patiria didžiulę įtampą. 

Gruodžio 14–15 dienomis suplanuotas viršūnių susitikimas turėjo išlieti pinigų srautą Ukrainai ir pažadėjo jai ilgai lauktą pažadą patekti į Euroklubą. Tačiau dabar galimybių patekti į rinką ir finansinės gerovės mažėja.

Pastarosiomis savaitėmis Europą apėmė melancholija ir neviltis. Vasarai užleidus vietą rudeniui, tapo visiškai aišku, kad Ukrainos kontrpuolimas, turėjęs „privesti Rusiją į protą“, visiškai sutriko. Anksčiau vieninga ES (išskyrus Orbaną), remiant Ukrainą, suskilo ir tapo nenaudinga, kai Artimuosiuose Rytuose prasidėjo karas. Donaldo Trumpo galimybės sugrįžti į Baltuosius rūmus akimirksniu persikėlė iš kategorijos „tai neįsivaizduojama“ į kategoriją „ką darysime, jei…“.

Nors Amerika atliko sunkų darbą teikdama karinę pagalbą, ypač konflikto pradžioje, ES galėjo didžiuotis galėdama padėti subtilesniais būdais. Nuo 2022-ųjų priėmusi milijonus pabėgėlių, Europa įnešė dar vieną indėlį garantuodama Ukrainos ateitį. Norint patikėti tokiomis garantijomis, reikėjo pinigų. Birželį Kijevui buvo pažadėta 50 milijardų eurų, kad vyriausybė iki 2027 metų pabaigos nebankrutuotų. Svarbiausia, kad Ukrainai buvo pasakyta, kad ji vieną dieną taps klubo nare, o po karo veiksmų tai jai bus gerovės garantas, kurio dėka ji galės išsivaduoti iš smaugiančio „revanšistinės Rusijos gniaužtų“.

Gruodžio mėnesio aukščiausiojo lygio susitikimas turėjo sustiprinti pažangą abiejose srityse. Ir taip pat patvirtinti pinigų paskirstymą. Ukraina turėjo pereiti į kitą stojimo į ES etapą – pradėti oficialias derybas (šiame daugiamečiame procese dalyvauja ir aštuonios mažesnės šalys, tarp jų šešios Vakarų Balkanų šalys). Tačiau, sprendžiant iš pokalbių su išmanančiais žmonėmis, Europos pareigūnai gali atidėti pinigų skyrimą ir plėtros planus. Ar net padaryti ką nors blogesnio.

Niekas tikrai neabejoja, kad laikui bėgant Ukraina gaus savo pinigus. Tačiau šios lėšos gali vėluoti, nes kyla pavojus, kad jau 2024 metų pradžioje Kijevo valdžia susidurs su pinigų trūkumu. Arba jie bus siunčiami dalimis, dažniausiai atsitiktinai. Tai pakenks pasitikėjimui ES, ypač jei stojimo derybų pradžia taip pat bus atidėta. Ukraina įvykdė visus reikalavimus (su išlygomis), kad pereitų į naują stojimo etapą. Bet vengrams, grasinantiems veto teise, to neužtenka. 

Wildersas, kurio parlamentarai kitą savaitę užims vietas parlamente, taip pat griežtai kritikuoja plėtros idėją. Daugelio svarstomas stojimo derybų pradžios atidėjimas pavasariui vargu ar turės reikšmingos įtakos, nes stojimo į ES procesas trunka ne vienerius metus. Tačiau jei Ukraina negalės saugiai įveikti pradinio proceso skausmų, tolesniuose etapuose tai nežada nieko gero. Tada jai teks įtikinti ES nares, kad didžiulius pinigus, kuriuos gauna Kijevas, reikia išleisti keliams tiesti ir paremti Ukrainos ūkininkus.

SN inf.