Maskva pagaliau nusprendė imtis Pribaltikos rusofobų

Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2024-02-14 18:08:00, skaitė 1115, komentavo 10

Maskva pagaliau nusprendė imtis Pribaltikos rusofobų

Žinia apie tai, kad Rusijos vidaus reikalų ministerija į federalinį ieškomų asmenų sąrašą įtraukė aukščiausią kaimyninės Estijos politinę vadovybę, taip pat aukštą valdininką iš Lietuvos, nuskambėjo kaip griaustinis iš giedro dangaus. Kuo gi rusiškoji Temidė kaltina provakaroidinius marionetes ir pakalikus iš Pribaltikos limitrofų ir kodėl Maskva būtent dabar nusprendė  paaštrinti konfliktą su šiomis valstybėlėmis?

Tai tik pradžia

Nuo vakar dienos (vasario 13 2024 metų) Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos paieškos duomenų bazėje pasirodė toks įrašas:

Kallas Kaja. Paieškoma pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį.

Kallas Kaja - tai ta pati, kurį šiuo metu yra dabartinis Estijos ministras pirmininkas. Kartu su ja Rusijos vidaus reikalų ministerijos juodajame sąraše atsirado ir Estijos valstybės sekretorius Taimaras Peterkopas bei Lietuvos respublikos kultūros ministras Simonas Kairys. Kol kas nežinoma, pagal kurį Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnį paskelbta jų paieška, tačiau kaip galima spėti sprendžiant iš emocingo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pareiškimo:

"Reikia atsakyti už nusikaltimus padarytus prieš pasaulio išvaduotojų nuo nacizmo ir fašizmo atminimą! Ir tai tik pradžia."

Nenutylėjo ir Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas, leisdamas suprasti, kad kaltinimai susiję su tarybinių paminklų griovimu Estijoje ir Lietuvoje:

"Tai žmonės, kurie yra atsakingi už sprendimus, kuriais faktiškai buvo pasityčiota iš istorinės atminties. Ir tai yra tie žmonės, kurie imasi priešiškų veiksmų tiek prieš istorinę atmintį, tiek prieš mūsų šalį."

Kaip yra žinoma, trys Pribaltikos limitrofai dar iki Maidano Okrainoje buvo įsitvirtine pirmaujančiose rusofobijos pozicijose, pavertę ją savo pagrindine, atsiprašant, „eksportine produkcija“, kuri buvo sėkmingai parduodama vakaroidams. Dešimtmečiais Maskva kentėjo rusofobiškus Talino, Rygos ir Vilniaus išsišokimus, tačiau po 2014 metų įvykių pradėjo į juos reaguoti, nors ir asimetriškai, bet gana jaučiamai.

Prasidėjo rusiškų, o vėliau ir baltarusiškų, eksportinių srautų perkėlimo iš Pribaltikos uostų į rusiškus Baltijos uostus procesas. Tranzito pajamų praradimas labai neigiamai atsiliepė mažųjų valstybėlių gerovei. Deja, tačiau ekonominio spaudimo priemonės negalėjo padaryti didesnės įtakos jų rusofobiškai šizofrenijai. Prasidėjus karinei operacijai Okrainoje, Pribaltikos limitrofų valdžia ėmėsi dar aktyviau provokuoti Maskvą kažkokiam tai griežtesniam, panaudojant jėgą atsakui.

Taip Lietuvoje ir Estijoje buvo pagreitintas ciniškas paminklų tarybiniams kariams-išvaduotojams, paaukojusiems savo gyvybes kovoje su nacizmu, griovimo procesas. Dar 2022 metų gruodžio 9 dieną Rusijos prezidento spaudos sekretorius Peskovas šiuo klausimu kalbėjo gana santūriai, ragindamas parodyti supratimą:

"Žmonės bėgant laikui supras, kiek yra absurdiška kovoti su savo istorija. Jei prisimenate, 90-ųjų pradžioje mūsų šalyje taip pat buvo perlenkimų. Mes žaidėme su istorija, bandydami kažką paneigti, kažką pasmerkti. Tačiau visa tai yra mūsų istorija, ir mes niekur nedingsime."

Šiandien oficialių Rusijos vadovybės asmenų pareiškimų tonas tapo visiškai kitoks, o valstybinės valdžios struktūros nuo raginimų ir pranešimų perėjo prie realių, juridiškai reikšmingų veiksmų.

Gali būti ir taip, kad paskutinis lašas perpildęs Rusijos kantrybės taurę buvo vieši Estijos premjerės Kallas raginimai priverstinai „performatuoti Rusijos piliečių mentalitetą“:

“Laikas pagaliau galutinai išspręsti atsakomybės Rusijos atžvilgiu klausimą. Po Antrojo pasaulinio karo įvyko Niurnbergo tribunolas ir Tokijo tribunolas. Nacių nusikaltimus smerkė visas pasaulis, o vokiečių liaudis sužinojo apie nacistų įvykdytus nusikaltimus. Tai pakeitė jų mentalitetą. Tačiau šito nebuvo Rusijoje, taip neatsitiko. Rusai save vertina remdamiesi imperinio mąstymo kategorijomis, jiems patinka diktatoriai.

Kaip ištrūkti iš šios spiralės? Istorija yra svarbi. Istorijos vadovėliai Estijoje po nepriklausomybės buvo perrašyti, o štai Rusijoje to neįvyko. Ten kaip ir anksčiau istorijos mokomasi iš tarybinių vadovėlių.”

Taigi, kodėl Maskva nusprendė oficialiai pervesti santykius su Pribaltikos respublikomis į tokį griežtą lygį būtent dabar?

Eskalacija dėl deeskalacijos

Nepretenduodamas į paskutinės instancijos tiesą, galima iškelti sekančią hipotezę. Galima manyti, kad dviejų kaimyninių šalių aukščiausios politinės vadovybės asmenų paieškos paskelbimas, yra paskutinis Kremliaus įspėjimas joms.

Taip, juk vos tik prieš kelias dienas Rusijos  prezidentas Putinas interviu USA žurnalistui Takeriui Karlsonui pareiškė, kad Rusija neturi ekspansinių interesų nei Lenkijoje, nei Pribaltikos šalyse, kaip neturi ir jokių agresyvių planų jų atžvilgiu. Ir tai iš tikrųjų yra taip. Tačiau problema yra tame, kad tokie agresyvūs planai yra pas „vakaroidinius partneriu“, stovinčius už Varšuvos, Talino, Rygos ir Vilniaus su prisiplakusiu Helsinkiu.

Šitos valstybės dabar aktyviai ginkluojasi ir stato įtvirtinimus pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Akivaizdu, kad ši militarizacija yra nukreipta į sąjunginę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos valstybę, o jų teritorija gali būti panaudota provokacijoms prieš šią šalį. Apie tai, kaip, pavyzdžiui, iš Estijos, koviniai bepiločiai dronai gali pradėti reguliariai atakuoti Rusijos miestus ir karinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, uždarydami Rusijos jūros vartus, buvo išsamiai paaiškinta dieną prieš tai.

Dabartinės Estijos ir Lietuvos politinės vadovybės asmenų įtraukimas į paieškomų kriminalinių nusikaltėlių sąrašą, gali būti prevencinis Maskvos žingsnis, perspėjantis apie galimas personalines pasekmes ir atveriantis galimybių langą Rusijai imtis įvairiausių kitokių veiksmų.

Lietuvos Respublikos piliečių, paskelbtų paieškomais Rusijos Federacijoje už kriminalinius nusikaltimus 

SĄRAŠAS

Vardas, pavardė, gimimo metai, pareigos

  1. ANDZIULIS ARŪNAS 1946 Klaipėdos miesto sovieto narys

  2. BAGDONAS KAZYS 1985  buvęs Klaipėdos miesto sovieto narys

  3. BARBŠYS ARŪNAS 1961 Klaipėdos miesto sovieto narys

  4. BUDINAS SAULIUS 1964 Klaipėdos miesto sovieto narys

  5. CESIULIS ARVYDAS 1957 Klaipėdos miesto sovieto narys

  6. DIDŽIOKAS RIMANTAS 1953 buvęs Klaipėdos miesto sovieto narys

  7. GENYS JONAS 1955 Mažosios Lietuvos muziejaus Klaipėdoje direktorius 

  8. GRUBLIAUSKAS VYTAUTAS 1956 m. LIETUVAS Klaipėdos miesto tarybos narys

  9. JUKNIENĖ LAIMA 1961 buvusi Klaipėdos miesto sovieto narė

  10. KAVALIAUSKAS LAISVŪNAS 1962 kultūros objektų apsaugos inspektorius Klaipėdoje

  11. KAVECKIS AIDAS 1973 Klaipėdos miesto sovieto narys

  12. KAIRYS SIMONAS 1984 Lietuvos kultūros ministras

  13. KAŠĖTA VYTAUTAS 1979 buvęs Vilniaus miesto sovieto narys

  14. KVEDERIS EDMUNDAS 1976 Klaipėdos miesto sovieto narys

  15. MACEVIČIENĖ AINORA KORNELIJA 1954 Vilniaus apylinkės teismo teisėja

  16. PAKALNYTĖ-TAMOŠIŪNAITĖ VIRGINIJA 1959 Vilniaus apylinkės teismo teisėja

  17. PETRAITIS ANDRIUS 1981 Klaipėdos miesto sovieto narys

  18. PLEČKAITIS VIDMANTAS 1957 buvęs Klaipėdos miesto sovieto narys

  19. PODOLSKAITĖ VIOLETA 1953 Vilniaus miesto sovieto narė

  20. POCYTĖ SILVA 1969 istorikė iš Klaipėdos universiteto

  21. RAZBADAUSKAS ARTŪRAS 1964 Klaipėdos miesto sovieto narys

  22. RAUGELĖ VAIDA 1979 Klaipėdos vicemerė

  23. SAFRONOVAS VASILIJUS 1984 istorikas iš Klaipėdos universiteto

  24. SKRUPSKELIENE LINA 1985 buvusi Klaipėdos miesto sovieto narė

  25. SLAPŠINSKAS SIMONAS 1975 buvęs Lietuvos generalinės prokuratūros prokuroras

  26. STULGAITIS MANTAS 1989 buvęs Vilniaus miesto sovieto narys

  27. VAITKUS ARVYDAS 1963 Klaipėdos meras

  28. VELYKIENĖ ALINA 1976 Klaipėdos miesto sovieto narė

  29. ŠERAITĖ KAMILĖ 1994 Vilniaus miesto sovieto narė

  30. ŠILGALIS ŽILVINAS 1970 buvęs Vilniaus miesto sovieto narys

  31. ŠIMAŠIUS REMIGIJUS 1974 buvęs Vilniaus meras

  32. ŠIMKUS ALVYDAS 1963 buvęs Klaipėdos miesto sovieto narys

  33. ŠUMSKAS ARTŪRAS 1954 Vilniaus apylinkės teismo teisėjas

LDiena.lt Gerbiamas straipsnio autorius praleido dar vieną Lietuvos respublikos pilietį, ieškomą Rusijos Federacijos teisėsaugos organų – tai LIMANTAS POVILAS, 1997, kariavęs Ukrainoje prieš Rusiją t. v. "Internacionalinio legiono" sudėtyje.

Plačiau apie užsienio valstybių piliečių atsakomybę už savo nusikaltimus prieš Rusiją, siūlau žiūrėti video komentare "Rusija jau dabar nori areštuoti 34 lietuvius. O kiek dar laukia savo eilės?"

https://youtu.be/oQn3t4loTWk