Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://www.versijos.com/publ/p... 2014-11-30 21:10:54, skaitė 5405, komentavo 1
Jau esu rašęs kaip sukuriami pavyzdžiai, kuriuos mėgdžioja masės ir masėms skirti autoritetai, kurių pagalba kontroliuojamas žmonių elgesys: "Pavyzdžiui, tipažas, kurį galima būtų pavadinti "Tautos sąžine". Arba "kovotojas už vaikų teises" ar netgi "žymiausias šalies intelektualas". Tačiau teigiamų pavyzdžių masių elgesio valdymui nepakanka. Būtina sukurti ir neigiamus pavyzdžius. Antipavyzdžius ir antiherojus.
Kartais tai būna tiesiog kino personažai. Jie skirti prasčiokams. Sukuriamas koks nors kino herojus kokiame nors populiariame TV seriale ar netgi niekšas herojus animaciniame filmuke ir, esant reikalui, supriešinamas su savo oponentu.
Tačiau norint valdyti intelektualus, šis būdas yra pernelyg primityvus. Jie netiki animacinių filmų herojais, kaip ir muilo operų personažais. Dėl to jiems kuriami realūs super niekšai.
Kaip tai daroma?
Kandidatas į super niekšą atsiranda pats, reikia tik išreklamuoti jį, kad apie jį žinotų kiekvienas. Pavyzdžiui, iš kokio nors antisemito padaryti Superantisemitą - visų šalies antisemitų įsikūnijimą. Šitas apykvailis antisemitas pradeda kurti opusus apie tai, kad visi pradingę ar nužudyti vaikai šalyje - žydų ritualų aukos, nekaltų krikščionių kūdikių kraujas reikalingas gaminti velykinius macus. Arba apie tai, kad Hitleris, sunaikinęs žydus, atidėjo Pasaulinės Vyriausybės įsiviešpatavimą visoje planetoje ir dėl to Hitleriui - amžina šlovė ir respektas nuo viso pasaulio tautų.
Tas vargšas rašeiva taip ir numirtų niekam nežinomas kokioje nors psichiatrijos klinikoje, tačiau į jį atkreipė dėmesį. O atkreipę, surengė tokią PR kampaniją žiniasklaidoje, kad žymiausios muzikos ar sporto žvaigždės pradeda griežti dantimis iš pavydo. Ir štai jums nauja baidyklė, skirta žydams, kurie atsiskyrė nuo bandos. O taip pat pretekstas sukurti įstatymus, nukreiptus prieš fašizmą: įvesti baudžiamąją atsakomybę visiems, kurie rašo apie tai, kas ant seilės užeina.
Kartais nelaukiama, kol toks rašeiva pats atsiras, o iš anksto paruošiamas ir pritaikomas visiems būsimiems poreikiams.
Tuo tikslu finansuojamas kapitalinis kokio nors istoriko (pavadinkime jį Idiotingu) darbas, ginantis Hitlerį, Staliną, Mao - pagal aplinkybes. Įrodinėjantis, kad sodino tiktai tuos, kuriuos reikėjo sodinti, o visi kiti gyveno laimingai. Kad mažino kainas, autostradas tiesė, davė atkirtį pasaulinei žydijai ir pasauliniam imperializmui. Kvailystės ir prieštaravimai faktams tame istoriko darbe labai skatinamos ir sveikintinos. Kad paskui būtų ką įtikinamai demaskuoti.
Vėlgi toji knyga kuo plačiausiai išreklamuojama. Reklaminės kampanijos metu tikslinei gyventojų grupei, kuriai ir skirtas tasai darbas, paaiškinama, koks tas autorius yra idiotas ir koks jis pseudo mokslininkas. Ir kad tikėti juo jokiais būdais negalima, nes jis viską meluoja: štai, paskaitykite, kaip jį demaskuoja tikri mokslininkai. Svarbiausia, kad autorius taptų savotišku simboliu, kad apie jį sužinotų jei ne visa žmonija, tai bent jau tikslinė grupė.
Ir viskas. Superniekšas (mokslininkas superidiotas, mokslininkas supernacistas, mokslininkas superkomunistas - ką reikia, pabraikite) pagamintas. Dabar galima jį naudoti politinėje polemikoje tų žmonių, kurie jį pagamino, naudai.
Pavyzdžiui, koks nors valdininkas ar politikas pasiūlo patyrinėti Hitlerio patirtį organizuojant autostradų tiesimą. Arba Mao patirtį nacionalizuojant infrastruktūros objektus. Arba Stalino ministrų patirtį valdant milžiniškus industrijos kompleksus. Patytinėti visa tai, kad galima būtų pritaikyti patirtį dabartyje.
Ir čia prasideda žiniasklaidos puolimas: "Šitas veikėjas Idiotingo prisikaitė!" "Jis neadekvatus, jei skaito Idiotingą!" "Ir kas tokį laiko vadovaujančiose pareigose, ar ne laikas jam atsistatydinti?!" Na, ir panašiai. Svarbiausia, kad kiltų kuo didesnis triukšmas. Sulygino žmogų su Idiotingu ir politiko ar ministro reputacija visiškai ir nebegrįžtamai sutrypiama.
Kaip ir teigiamo įvaizdžio įtakos agentų kūrimas, neigiamo įvaizdžio agentų gamyba įmanoma tiktai turint totalią ar artimą totaliai žiniasklaidos erdvės kontrolę.