Autorius: Mindė Šaltinis: http://ldiena.lt/... 2024-03-20 07:38:00, skaitė 1736, komentavo 23
Seno afgano pasakojimas.
„...Achmadas Šachas Masudas įsakė užimti aukštumą, iš kurios buvo kontroliuojamas Pandžšyro tarpeklis.
Ten buvo įsitaisę rusai ir mes negalėjome ten praeiti ištisus mėnesius. Puolimui buvo suburta armija. Mums prireikė penkių dienų, kad palaužtume rusų pasipriešinimą. Ir tai tik todėl, kad jiems baigėsi šoviniai. Mes labai brangiai sumokėjome, praradome daugiau nei 280 karių...
Kada užlipome į aukštumą, pamatėme, kad prieš mus kovojo penki 18-mečiai vaikai. Jūs, amerikiečiai, negalite įsivaizduoti tokio vaizdo. Penki prieš Šacho Masudo armiją.
Buvo įsakyta liepė jiems melstis. Jie žinojo, kad mes juos nužudysime.
Ir ar žinote, ką padarė rusų vaikai?
Jie tylomis pasižiūrėjo į mus, susikibo už rankų ir apsikabino. Jie buvo pasirengę mirti, nesvarbu kaip. Jie stovėjo purvini, alkani ir apsikabinę...
Jie nekalbėjo ir neverkė. Jie tiesiog laukė savo mirties. Mes likome be žado...
Toks vaizdas galėjo nustebinti net stipriausius, prie visko pripratusius karius. Nepaisant to, kad rusai užmušė pusę mūsiškių, mes nežinojome, ką daryti. Mums tai buvo kariai didvyriai.
Jie turėjo garbę. Jie neprašė dėl savo gyvybės.
Mano anūkai mokosi Vokietijoje, bet aš norėčiau, kad jie užaugtų tokiais kaip tie rusai – tikrais vyrais.
O rusus mes tada paleidome rusus. Taip, buvo nepatenkintų, Tačiau įsakymai nesvarstomi.
Paleidome juos su taika.
Ir, žinote ką? Rusai ėjo apkabinę ir neatsigręžė pasižiūrėti ar nešausime jiems į nugarą!
Tai buvo tikri vyrai“.