Algimantas Rusteika. Iš kur tiek įniršio ir draskymosi?

Autorius: Algimantas Rusteika Šaltinis: https://www.facebook.com/algim... 2024-04-23 00:23:00, skaitė 980, komentavo 5

Algimantas Rusteika. Iš kur tiek įniršio ir draskymosi?

Niekaip nesugebėjau ir nesugebu suprasti tų bukų, viešų, kasdieninių, aršių muštynių tarp "vaitkininkų" ir "tutkininkų", kaip ir jų "kovojimo" su visais kitais. Iš kur tiek įniršio ir draskymosi? Argi taip sunku suprasti, kad taip nei vieno naujo šalininko neįgysi, o svyruojančius ir neapsisprendusius visus iki vieno atstumsi?

Argi tai neįveikiamas intelektualinis uždavinys suvokti, kad taip gali savo lyderiams tik pakenkti? Ir ar tiems lyderiams taip sunku suprasti, kad tylėdami ir slapčia mėgaudamiesi tokiu "palaikymu" jie susitapatina su tokiu lygmeniu ir rinkėjų akyse tampa tokiais pat? Juk užtektų vieno pasakymo savo komandai - baikit, nereikia taip... Bet nepasako, vadinasi - patinka?

Na, juos porinkiminis rytas tikrai prablaivys. Arba ne - man jų jausmai jau nesvarbūs. Rašau todėl, kad paprasčiausiai nuo beprotybės pavargau. Iš pradžių tą stebėjau su humoru, po to - su susierzinimu ir nuostaba, o dabar pavargau. Nes vis dažniau atlekia dešimtys bepročių į mano paskyrą pakelti koją ir pažymėti teritoriją.

Tai tragikomiška. Pasižiūriu - suaugę žmonės, su šeimom, vaikais, verslais ir pomėgiais, šašlykus tik kepa kiemeliuose. Bet įsivaizduoja, kad atlėkę į mano paskyrą, t.y. mano virtualius namus, gali ramiai išsivemti ir nusilengvinti? Ir labai rimtai tiki, kad mane iškolioję ir apipylę purvais privers galvoti kitaip ir tikėti tuo, kuo ir jie? Ir kad aš pakęsiu ir nereaguosiu?

Tai net ne vaikiška, tai absoliuti bukumo viršūnė. Nuomonių įvairovė yra liuks, kada jos argumentuojamos ir kalbamasi. Bet būti šiukšlių dėže primityvo nepilnavertiškumui išmesti - nusibodo ir pavargau. Tiesiog išsivalau, nepatinka normaliai, žmogiškai kalbėtis - nereikia. Diskutuokit savo maitinamojoje terpėje su savo lyderiais ir bendražygiais.

Pora dešimčių piktybinių neliko - ir "spakaina". Bet štai, pabaigai - dar viena tragikomiška "problema". Atsirado vietos kelioms dešimtims "friendų" vietoj pasiustųjų į Peru. Na, manau, susirasiu normalių feisbuko žmonių, kurie mane paskaitys ir aš juos paskaitysiu. Bet kur tau!