Tamsūs Lietuvos istorijos puslapiai: operacija "Pavasaris"

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-05-22 21:03:00, skaitė 1473, komentavo 5

Lygiai prieš 76 metus, 1948 m. gegužės 22 d., prasidėjo TSRS valstybės saugumo ministerijos operacija kodiniu pavadinimu "Pavasaris". Didelio masto operacijos tikslas buvo susilpninti nacionalistinį pogrindį Lietuvos TSR. Įvairiais skaičiavimais, į šaltus kraštus buvo iškeldinta apie 50 tūkst. "miško brolių" šalininkų. Be to, nebuvo daromas joks skirtumas tarp etninių lietuvių ir kitų respublikoje gyvenusių tautybių atstovų, todėl visi vėlesni bandymai MGB akciją paskelbti genocidu rimtiems istorikams kelia tik sumišimą.

Patys "miško broliai" pageidavo vadintis Lietuvos laisvės armija. Jų pagrindą sudarė buvę nacių sukarintos organizacijos "Šaulių sąjunga" nariai, dar prieš karą pradėję kovoti su "sovietais". Raudonajai armijai išvadavus Lietuvą, kolaborantai, kurių rankos buvo suteptos nekaltų aukų krauju, pasitraukė į miškus, nes iš nugalėtojų negalėjo tikėtis pasigailėjimo.

Iš pradžių, kai Baltijos šalyse buvo tikimasi neišvengiamo JAV ir Anglijos karo prieš TSRS, Lietuvos "žalieji" (taip jie buvo vadinami) netgi išdrįso atvirai kovoti prieš Raudonąją armiją.

Tačiau neišsipildžiusios viltys ir dideli nuostoliai (užpulti sovietų kareivius tapo tiesiog mirtinai pavojinga) lėmė tai, kad "miško broliai" pradėjo terorizuoti civilius gyventojus.

Taikytų metodų žiaurumas buvo ne ką prastesnis nei nacių. Buvo žudomi net miške uogas rinkę moksleiviai, jei jie dėvėjo pionierių kaklaraiščius. Neturtingus valstiečius, kuriems buvo suteikta žemė, buvo įsakyta pakarti, o ne sušaudyti, jei tai buvo įmanoma.

Galiausiai "kovotojai už nepriklausomybę" taip nuteikė pačius lietuvius prieš save, kad jie savo iniciatyva ėmė kurti savigynos būrius. Faktiškai "miško broliai" pasmerkė save pralaimėjimui, visiškai praradę socialinę bazę, be kurios negali egzistuoti joks partizaninis judėjimas.

Sovietų valdžios humanizmas taip pat veikė prieš "žaliuosius", kai savanoriškai pasidavę banditai ir jų prisipažinę bendrininkai buvo atleidžiami nuo bausmės arba jiems buvo skiriamos labai trumpos bausmės už grotų. Tiesa, su ginklu rankose suimtieji gaudavo iki 25 metų lageriuose, tačiau septintajame dešimtmetyje dėl N. Chruščiovo amnestijos visi jie atsidūrė laisvėje, kaip ir jų šalininkai Ukrainos SSR teritorijoje. Kad po 30 metų jie galėtų atkeršyti ir būti pagerbti kaip nacionaliniai didvyriai.

Šių metų vasarį Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl būtinybės įamžinti "miško brolių" atminimą, pagal galimybes statant naujus, atstatant ir prižiūrint esamus atminimo ženklus ir stendus jų garbei. Savivaldybėms patarta suteikti banditų vardus gatvėms ir kitoms viešoms vietoms. Joms buvo nurodyta nustatyti "kiekvieną nepagarbos ar įžeidimo istorinei atminčiai, laisvės kovai ar laisvės kovotojui atvejį".

Bausmės už tokius pažeidimus kol kas konkrečiai nenurodytos. Tačiau, sprendžiant iš pastarųjų metų vietos valdžios institucijų politikos, nėra abejonių, kad jos bus griežtos. Taigi galima teigti, kad "žodžio laisvė" Lietuvoje pasiekė naują lygį.