Autorius: Vilma Fiokla Kiure Šaltinis: https://www.facebook.com/fiokl... 2024-05-24 15:28:00, skaitė 1013, komentavo 8
Ukrainos menininkės – reperė Alyona Alyona (ta, su kuria bendrą klipą susuko mūsų Monika Liu) ir vokalistė Jerry Heil
Vėl siautėja kremliaus troliai ir mano įrašai šalinami vienas po kito. Nujaučiu, kad ir šis vertimas ilgai neišsilaikys, nes kabina jautrią temą. Oleksandro Sapronovo (Олександр Сапронов) rašo:
„Pirmiausia jie išžudys menininkus.
Už garažų susidoros su dailininkėmis, poetai bus privedami prie savižudybės, žurnalistai ir istorikai supus lageriuose, kunigai sušaudyti, o muzikantai bus verčiami dainuoti jų dainas.
Tada jie atidarys savo kino teatrus, literatūros mokyklas ir konservatorijas. Puškino vardo kino teatre žiūrėsi filmus, mokysies Glinkos konservatorijoje ir klausysi operos Majakovskio teatre.
Jie užtvindys knygynus ir muzikos parduotuves savo produkcija. Net nepastebėsite, kaip jūsų knygų lentynoje atsiras „Auksinė rusų klasikos serija“, o jūsų mėgstamiausia muzikinė grupė taps „Alisa“, kuri garsiakalbius plėšys su savo daina apie „slavų dangų“.
Žiūrėsi „Audros vartus“ ir „9-ąją kuopą“, nekęsi „čečėnų“ ir galvosi, kad mūsiškiai šito niekada nefilmuotų.
Vieną dieną, kai lankysies Kijeve, eisi į Bulgakovo muziejų, nes „Šešiadešimtųjų“ muziejus* jums atrodys provincialus ir nepatrauklus.
Knygyne netyčia pamatysi vienišą tau nežinomo autoriaus knygą ukrainiečių kalba, pigiu viršeliu, ir pagalvosi, kad su literatūra mums nepasisekė.
Jie tau sakys, kad jų kultūra yra „puiki“, o Ševčenka provincialas, atsitiktinai užkariavęs sostinę.
Vieną po kito žiūrėsi serialus apie Puškiną ir Jeseniną ir net nežinosi, kad egzistuoja Panas Myrny ar Valerianas Podmogilnas.
Tada jie sunaikins tavo namus ir išvarys tave iš namų, vėl žudys tavo rašytojus, sunaikins knygynus, bažnyčias ir bibliotekas.
Tada suprasi, kad viskas prasidėjo iš naujo. Tik šį kartą suvoksi, kas tai yra.
Glinkos konservatorija ir Puškino teatrai melas, kuriame gyvenai, mėgstamiausi Čechovo kūriniai ir Vysockio dainos apgaulė, į kurią tave įvyliojo.
O tada tu tos pradžios nepastebėjai, nes gimei Kirovo mieste ir mokeisi Tolstojaus vardo mokykloje.
Buvai tikras, kad tai normalu, kad taip turi būti. Tu tikrai manei, kad „mes nelabai stiprūs literatūroje“, nes juk taip atsitinka, kad ne visa literatūra gali būti puiki. Bet tu klydai.
Vienintelė tiesa, kurią tada matei, buvo ta vienintelė knyga ukrainiečių kalba tarp šimtų rusiškų, nes jie mus dusino savo glėby ir skandino Dostojevskio slėnyje."