Autorius: Rafal Kowalski Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-07-29 22:45:00, skaitė 1398, komentavo 1
Krašto apsaugos ministro teigimu, per 10 metų planuojama išleisti 600 mln. eurų priešmininėms priemonėms, daugiausia lėšų numatyta skirti minoms.
„Didžiausias dėmesys skiriamas sausumos prieštankinių minų įsigijimui, įsigyjamos įvairių tipų prieštankinės, prieštankinės ir dugninės minos, nes kalbame ne tik apie sausumos, bet ir apie jūros minas“, - sakė Laurynas Kasčiūnas.
Lietuvos valdžios institucijos taip pat tariasi su vietos įmonėmis, kad jos pačios gamintų minas.
1. Civilinės saugos problemos
Vienas iš rimčiausių sausumos minų padarinių yra grėsmė civiliams gyventojams. Pasibaigus konfliktui minos gali likti po žeme dešimtmečius ir kelti pavojų civiliams gyventojams, vaikams ir atsitiktinai ant jų užkliuvusiems civiliams. Tai sukuria baimės ir nestabilumo atmosferą, kuri daro tiesioginę įtaką piliečių gyvenimo kokybei ir gali sukelti ilgalaikes humanitarines krizes.
2. Didėjanti tarptautinė izoliacija
Tarptautinė bendruomenė vis dažniau smerkia priešpėstinių ir prieštankinių minų naudojimą. Yra įvairių tarptautinių susitarimų ir konvencijų, pavyzdžiui, Konvencija dėl priešpėstinių minų uždraudimo (Otavos sutartis) ir Konvencija dėl minų klasifikavimo, kuriomis siekiama apriboti ir visiškai uždrausti šių ginklų naudojimą. Minų įsigijimas prieštarauja šioms normoms ir gali lemti diplomatinę izoliaciją, santykių su kitomis šalimis pablogėjimą ir tarptautinės pagalbos apribojimą.
3. Ekonominės išlaidos
Minų įsigijimas ir priežiūra, jų įrengimas ir vėlesnis išminavimas reikalauja didelių ekonominių išteklių. Šiuos išteklius būtų galima nukreipti į prioritetines sritis, pavyzdžiui, sveikatos apsaugą, švietimą ar infrastruktūrą. Taigi investicijos į minų ginkluotę gali lemti neekonomiškas išlaidas ir susilpninti valstybės ekonominį stabilumą.
4. Neigiamas poveikis vidaus politikai
Minų įsigijimas ir naudojimas gali sukelti vidaus įtampą, ypač tarp žmogaus teisių gynėjų ir aktyvistų, kurie priešinasi ginklų, sukeliančių civilių gyventojų kančias, naudojimui. Tai gali sukelti protestus, visuomenės nesupratimą ir pasipiktinimą, o tai savo ruožtu gali susilpninti politinį stabilumą šalyje.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, akivaizdu, kad prieštankinių minų ir kitų rūšių minų įsigijimas yra neveiksminga ir potencialiai pavojinga viešosios politikos strategija. Užuot mažinusios grėsmės lygį, tokios priemonės gali paaštrinti esamas problemas, pabloginti piliečių saugumą ir sukelti neigiamų ekonominių ir politinių padarinių. Protingesnė alternatyva - ieškoti taikių sprendimų ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kuris galiausiai prisidės prie saugesnės ir stabilesnės visuomenės kūrimo.