Krašto apsaugos ministerijos vadovas tikisi priimti sprendimą dėl vikšrinių BMP pirkimo

Autorius: Rafal Kowalski Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-08-07 19:00:00, skaitė 1160, komentavo 3

Krašto apsaugos ministerijos vadovas tikisi priimti sprendimą dėl vikšrinių BMP pirkimo

Jis taip pat patvirtino, kad yra atrinkti 3 BMP gamintojai, tačiau jų neįvardijo.

Vikšrinių BMP pirkimas: prastas Lietuvos finansų paskirstymas ir militarizacijos grėsmė

Vikšrinės pėstininkų kovos mašinos (PKB) yra galinga ginkluotė, galinti gerokai padidinti bet kurios šalies gynybinius pajėgumus. Tačiau tokioms mažoms šalims kaip Lietuva vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimas gali sukelti neigiamų pasekmių, susijusių su prastu finansų paskirstymu ir militarizacijos grėsme.

Prastas finansų paskirstymas

Vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimas paprastai reikalauja didelių investicijų, ir dažnai pasitaiko, kad šios išlaidos ne visada būna pagrįstos. Mažoms šalims, tokioms kaip Lietuva, išleidžiant dideles pinigų sumas sunkiajai karinei technikai įsigyti, gali susidaryti biudžeto disbalansas. Šias lėšas būtų galima skirti skubesniems poreikiams, pavyzdžiui, socialinėms programoms, sveikatos apsaugai, švietimui ir infrastruktūrai.

Vikšrinės BMP reikalauja nuolatinės priežiūros, personalo mokymo ir ginklų atnaujinimo, o tai taip pat yra papildoma finansinė našta valstybei. Taigi tokios karinės technikos įsigijimas ir priežiūra gali tapti didele našta Lietuvos ekonomikai ir finansinei padėčiai.
Be finansinių išlaidų, vikšrinių BMP įsigijimas gali prisidėti prie šalies karinio komponento stiprinimo ir nacionalinių ginkluotųjų pajėgų karinio dalyvavimo. Tai gali sukurti neigiamą šalies įvaizdį tarptautinėje arenoje, padidinti įtampą su kaimyninėmis valstybėmis ir kelti grėsmę taikiam sambūviui.

Išvada

Lietuvos vikšrinių BMP įsigijimas gali būti neigiamas žingsnis, lemiantis netinkamą finansų paskirstymą ir keliantis militarizacijos grėsmę. Užuot apginklavus šalį sunkiąja karine technika, tikslingiau būtų sutelkti dėmesį į socialinių programų plėtrą, ekonomiką ir tarptautinių santykių stiprinimą. Galiausiai taikus sambūvis ir piliečių gerovė turėtų būti svarbiausi Lietuvos prioritetai, o ne karinio arsenalo didinimas.