Tūkstančiai popierinių gervių

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-08-07 20:36:00, skaitė 1408, komentavo 7

Šiandien pas mus grįžta tūkstančiai japonės Sadako Sasaki, gyvenusios Hirosimoje, pagamintų popierinių gervių. Pabudę nuo jų sparnų ošimo, galėtume, pavyzdžiui, pagalvoti, kad mes dabar visi dar gyvi, be kitų priežasčių ir dėl to, kad 1945 m. rugpjūčio 6 ir 9 dienomis žmonijai ir jos vyriausybėms užteko padorumo, gėdos ir apdairumo. Nes jie buvo pasibaisėję atominio bombardavimo padariniais, o po to daugelį dešimtmečių susiskaldęs pasaulis net ir blogiausiomis Šaltojo karo akimirkomis laikėsi pagrindinio karinio tabu dėl branduolinių ginklų naudojimo.

Manau, kad net ir vienintelės istorijoje šalies, numetusios atomines bombas ant miestų, valdžia su visu savo šaltakraujiškumu ir cinizmu suprato, kad šios praktikos geriau netęsti, bent jau dėl savo saugumo.

Jei kas neprisimena, ant Pentagono stalų gulėjo įvairūs detalūs TSRS branduolinio sunaikinimo planai (planuose buvo įvairių miestų, tame tarpe ir Vilniaus, atominis bombardavimas. Taip, taip, landzberginiai amsiukai. Jus planavo bombarduoti ir paversti pelenais), kai TSRS, iš inercijos, dar vadinome jų autorius „sąjungininkais“. Ir tai ne Rusijos propagandos išradimai, o išslaptinti „civilizuoto pasaulio“ lyderės šalies archyvai.

Keistas dalykas, sunkiai paaiškinamas šių dienų pacifistams – JAV imperija nebombardavo pasaulio atominėmis bombomis tik todėl, kad TSRS laiku sukūrė savo branduolinius ginklus.

Aš esu giliai įsitikinęs, kad pirmasis branduolinio ginklo panaudojimas yra sunkus karinis ir valstybinis nusikaltimas.

Tarybinės antikarinės propagandos išauklėtas, aš buvau įpratęs manyti (ir dabar taip manau), kad priešiškos valstybės civilių žudymas negali būti pateisinamas jokiais „tikslumo“ ar „karinio būtinumo“ sumetimais. Jankių atominėmis bombomis nužudyti japonai buvo ne „priešiški su jais kariaujančios šalies gyventojai“, o nusikalstamu būdu nužudyti civiliai. Ir ne todėl, kad bombas numetė JAV, o todėl, kad net sunkiausiu istorijos laikotarpiu humanizmas išliko TSRS ideologijos pagrindu.

Deja, potarybiniai pasakojimai daugelį mūsų labai perauklėjo. Panieka gyvybei tapo viena pagrindinių visos potarybinės erdvės „demokratinių vertybių“. Iškreipta patriotizmo samprata leidžia landzberginiais neišmanėliams ar nacių idijotams įžūliai kalbėti apie „japus“, „pindosus“, „choholus“ ir kt. Neturintys ne tik žmogiškosios etikos, bet ir biologinio savisaugos instinkto, jie net nesuvokia medicininių ir fizinių branduolinio ginklo panaudojimo pasekmių.