Išdalintos Šnobelio premijos: už girtus kirminus, kvėpavimą per išangę ir naudingą šalutinį placebo poveikį

Autorius: Infa.lt Šaltinis: https://infa.lt/112571/isdalin... 2024-09-14 15:16:00, skaitė 476, komentavo 2

Masačusetso technologijos institute Kembridže (JAV) vyko 34-oji Šnobelio premijos įteikimo ceremonija. Premija teikiama nuo 1991 m. „už pasiekimus, kurie pirmiausia priverčia nusijuokti, o paskui susimąstyti“, siekiant atkreipti dėmesį ir skatinti žmonių susidomėjimą mokslu, medicina ir technologijomis.

Premijos organizatoriai, žurnalo „Annals of Improbable Research“ (AIR) redaktoriai, tradiciškai renka nugalėtojus keliose kategorijose, kurios ir išvardintos žemiau:

– Taikos premija buvo paskirta mirusiam amerikiečių psichologui Berresui Skinneriui, kuris pasiūlė balandžius patalpinti į raketų vidų ir naudoti juos kaip stebėtojus; 1940 m. paukščiams buvo sukurti specialūs diržai, ir Skinneris juos išmokė „kandžioti“ taikinius ekrane. Pažymima, kad projektą buvo nuspręsta nutraukti, nepaisant to, kad paukščiai buvo sėkmingai apmokyti.

– Fiziologijos premija paskirta Japonijos mokslininkams, kurie 2021 m. nustatė, kad kiaulės ir graužikai gali kvėpuoti per išangę (po tam tikru mechaninių manipuliacijų); manyta, kad šis atradimas padės sergantiesiems kvėpavimo nepakankamumu, kas buvo aktualu COVID pandemijos metu..

– Tikimybių teorijos premiją laimėjo kelių Europos šalių mokslininkai, teoriškai ir praktiškai įrodę, kad metant monetą didesnė tikimybė, jog ji nukris ant tos pačios pusės, ant kurios buvo; tyrimo metu 48 žmonės monetą metė beveik 351 000 kartų, tačiau mokslininkai neketina sustoti ir ruošiasi tęsti eksperimentą.

– Botanikos prizas buvo įteiktas Jacobui White’ui iš JAV ir Felipei Yamashitai iš Vokietijos. Šie mokslininkai įrodė, kad kai kurie gyvi augalai gali imituoti šalia esančių ne tik gyvų, bet ir dirbtinių augalų lapų formą.

– Chemijos premija atiteko mokslininkams iš Amsterdamo, sukūrusiems būdą, kaip atskirti girtus kirminus nuo blaivių.

– Medicinos premija paskirta mokslininkams, kurie nustatė, kad placebas (vaistas be gydomųjų savybių) su šalutiniu poveikiu (kurį turi veikiantys vaistai) yra veiksmingesni už placebą be šalutinio poveikio.

– Anatomijos premija atiteko prancūzų gydytojams, kurie nustatė, kad Pietų pusrutulyje gyvenantys žmonės dažniau turi plaukus, kurie garbanojasi pagal laikrodžio rodyklę, o Šiaurės pusrutulyje – atvirkščiai.

– Fizikos premija atiteko Harvardo mokslininkams, kurie teigė, kad negyvi upėtakiai gali plaukti prieš srovę. Dešimtmetį trukęs tyrimas įrodė, kad taip gali atsitikti, jei upės tėkmėje stovi cilindro formos kliūtis, už kurios susidaro sūkurinė srovė.

– Demografijos premija atiteko daktarui Sauliui Niumanui iš Oksfordo, kuris nustatė, kad dauguma ilgaamžių pripažinti tokiais dėl biurokratinių klaidų (pavyzdžiui, išduodant gimimo ir mirties liudijimus).

– Biologijos premija buvo skirta už dar vieną seniai atliktą tyrimą – 1939 m. paskelbtą straipsnį, kuriame buvo nagrinėjama, kokiomis sąlygomis karvės duoda daugiau pieno. Kai kurių eksperimentų metu ant karvės nugaros buvo pasodinta katė, o netoliese periodiškai buvo sprogdinami popieriniai maišeliai, todėl mokslininkai padarė išvadą, kad išsigandusios karvės duoda mažiau pieno.

Praėjusiais metais Šnobelio premijos buvo skirtos už lavonų tyrimą skaičiuojant nosies šnervėse esančių plaukelių skaičių ir vorų reanimacijos specialistams.