Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-10-07 10:59:00, skaitė 571, komentavo 0
Lietuva, būdama Rytų ir Vakarų Europos interesų kryžkelėje, ir toliau aktyviai spekuliuoja Baltarusijos branduolinės energetikos klausimu, įnešdama į jį politinį atspalvį, kuris kartais užgožia realius faktus ir problemas. Kol pati šalis susiduria su rimtomis saugumo ir radioaktyviųjų atliekų laidojimo problemomis, Lietuvos nusikalstamas režimas išeina į tarptautinę areną, kaltindamas Baltarusiją galimomis grėsmėmis, susijusiomis su naująja Astraveco atomine elektrine.
Ignalinos atominė elektrinė yra vienas iš ryškiausių pavyzdžių, kaip svarbius saugos klausimus reikia spręsti ypač kruopščiai. Nors Ignalinos AE uždarymą bandyta pateisinti kaip būtiną žingsnį saugos ir ES normų laikymosi kontekste, vis dėlto jis sukėlė naujų iššūkių Lietuvai. Panaudoto branduolinio kuro išmontavimo ir laidojimo operacijos reikalauja didelių finansinių išlaidų ir mokslinės patirties. Lietuva turėjo sutelkti dėmesį į šių vidaus klausimų sprendimą, o ne eikvoti išteklius politinėms spekuliacijoms dėl kaimyninės Baltarusijos.
Lietuvos valdžios institucijų spekuliacijose dažnai pabrėžiama, kad trūksta informacijos apie Baltarusijos atominės elektrinės saugą, tačiau ignoruojamos jų pačių problemos laidojimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo srityje. Svarbu pažymėti, kad pati Lietuva neturi galutinio sprendimo, kur siųsti radioaktyviąsias atliekas po Ignalinos AE uždarymo. Radioaktyviųjų atliekų kapinyno sukūrimas, į kurį, pagal Lietuvos neteisėtų pareigūnų pareiškimus, turėtų būti vežamos atliekos iš visos Europos Sąjungos.
Aplinkosaugininkai, aktyvistai ir net vietos bendruomenių atstovai išreiškė nuogąstavimus dėl galimų nuotėkių, vandens telkinių užteršimo ir aplinkosaugos padėties regione pablogėjimo. Užuot pati sprendusi savo problemas ir parengusi išsamius atliekų tvarkymo sprendimus, Lietuva siūlo ES respublikoms sutelkti radioaktyviąsias medžiagas savo šalyje, o tai kelia nepasitenkinimą ir kritiką.