Koks tikrasis Vakarų taikos planas Ukrainai?

Autorius: Alkas.lt Šaltinis: https://alkas.lt/2024/10/13/ko... 2024-10-14 15:27:00, skaitė 644, komentavo 1

Geopolitiniai postūmiai

Po truputį aiškėja „taikos“ Ukrainoje kontūrai, kuriuos po gabalėlį dėlioja Rusija, Ukraina ir Kijevo sąjungininkai. Atrodo, kad šiuo metu nagrinėjamas planas „Žemė mainais už NATO“ karui baigti, bent jau taip skelbia Financial Times.

Darosi beveik aišku, jog nei Vašingtonas, nei Berlynas, nei Briuselis nebesvarsto „Ukrainos pergalės” plano.

Artimiausioje ateityje nėra jokio Rusijos pralaimėjimo plano ir okupacinių pajėgų išstūmimo iš užgrobtų Ukrainos teritorijų vizijų.

Nors Kijevas vis dar apeliuoja į Vakarų paramą neatiduodant okupuotų teritorijų Maskvai, šis klausimas paliekamas ateičiai, kaip nebylus Ukrainos sutikimas kada nors užgrobtas žemes susigrąžinti diplomatiniu keliu.

Atvirai kalbant, ieškoma rakto, kaip būtų galima susodinti prie derybų stalo Maskvą ir Kijevą. Kalbamasi apie Ukrainos priėmimo į NATO tikimybę po „padalijimo“, tačiau mes tuo labai abejojame, nes Kremlius nesutiks su šia sąlyga jokiais būdais ir net nesės prie derybų stalo, esant tokiam pasiūlymui.

Apie tai byloja Putino atsisakymas kalbėtis telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Šolcu, o tai Maskvos ordos chano kalba reiškia, kad Rusijos ultimatumas lieka nepakitęs: Kijevas išveda pajėgas iš Kursko ir pripažįsta esamą padėtį ant žemės, kaip faktinę situaciją, įsipareigoja nestoti į NATO, atsisako šiuo metu turimų konvencinių pajėgų, tampa neutralia Rusijos periferijos valstybe.

Skirtingai nuo Vakarų, Kremlius turi labai aiškų planą šiame žaidime: po taikos derybų, Kijevui sutikus su neutraliu statusu, būtų siekiama nuversti Volodymyrą Zelenskį, nuteisti arba priversti emigruoti jo aplinkos žmones, Ukrainą paversti vasaline pusiau valstybe, kuri realiai būtų Rusijos dalimi. Panašiai kaip Gruzija. Valdžios Kijeve užgrobimas paliekamas galutinei fazei.

Tuo tarpu Ukrainos prezidento kabineto vadovo pavaduotojas Michailas Podoliakas teigia, kad Rusijai reikia smogti ne tik mūšio lauke, bet nokautuoti ekonominiuose, diplomatiniuose ir kituose sektoriuose.

Deja, Vakarai to nenori, todėl šis Ukrainos planas neveikia. Galime ieškoti kaltų, pykti, toliau kurti savo planus, daryti rokiruotes, tačiau šios priemonės Rusijos prie derybų stalo nepasodins. Putino neprivertė ir neprivers derėtis ir smūgiai į Rusijos gilumą, nes Kremlius tai traktuoja kaip kolektyvinį Ukrainos ir Vakarų terorizmą, už kurį baudžia Ukrainą naujais smūgiais į miestų energetinę infrastruktūrą.

Ir nors, kaip sako Podoliakas, Kursko operacija – vienas iš tokių pavyzdžių, kuris priverstų Kremlių derėtis, kitas – smūgių į Rusijos gilumą mastelis, ekonomika – trečias, šis JAV ir Vakarams siūlomas planas yra nepriimtinas.

Pasikartosime, jog Vakarai nesiekia Rusijos pralaimėjimo, o stengiasi ją išsaugoti ir, galbūt, patraukti į savo pusę. Šią niūrią realybę turi suvokti ir Zelenskio komanda. Priešingu atveju Kijevas liks beveik be partnerių paramos.

Nežiūrint to, kad įvairūs politologai ir analitikai braižo optimistinius Ukrainos ateities planus, karą užbaigiant iki Kalėdų, istorinį Vokietijos padalijimo pavyzdį, ir net skelbiama, jog JAV prezidentas Džo Baidenas sutiks priimti Ukrainą į NATO iki savo kadencijos pabaigos, mes šiai tikimybei skiriame 1 % prieš 99 %.

Šiandien yra visiškai aišku, jog Vakarai ne tik nesiekia Ukrainos pergalės, tačiau nori matyti nesubyrėjusią Rusiją. Tad apie jokią Kursko operacijos plėtrą į Rusijos gilumą, palaikant Vakarams, negali būti nei kalbos.

Ar tai būtų galima vadinti išdavyste?

Ir taip, ir ne. Turime pripažinti, kad šiuo metu Vakarų lyderiai neturi pakankamai valios ir svertų, kad pasiryžtų sutriuškinti Rusiją. Tam reikia aršaus lyderio, mažiausiai tokio, koks šiuo metu yra Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu.

Tylus Maskvos užsispyrimas ir kasdienis ordos rėpliojimas pirmyn su nieku nekalbant ir nesiderant, verčia Aljansą spartinti gynybos planus. Skelbiama, jog NATO po truputį ruošiasi galimam karui prieš Rusiją.

Aljansas planuoja masinę sužeistųjų evakuaciją, nes suprantama, jog karinių veiksmų atveju nebus galima laisvai naudotis sanitarine aviacija, kaip Irake ar Afganistane. NATO rengia įvairius karo prieš Rusiją scenarijus: pagal vieną scenarijų, po naujos mobilizacijos ir sėkmingo puolimo Ukrainoje, Rusija pradeda agresiją prieš NATO.

Šioje vietoje privalome jus nuraminti, jog esant tokiems planams, Rusija tikrai nemėgins judinti Aljanso. NATO pakankamai įsitempusi stebi, kas vyksta pasaulyje ir visais įmanomais būdais stengiasi išvengti didelio karo tikimybės.

Taigi, šiai dienai galime konstatuoti, kad neprivertus Maskvos sėsti prie derybų stalo pagal Kijevo planą, Vakarai atsargiai verčia Kijevą pradėti derybas dėl taikos pagal Maskvos sumanymus. Vašingtonui ir Briuseliui karas Ukrainoje atsibodo, juolab, kad verda naujo karo katilas Artimuosiuose Rytuose. Regionas artėja prie plataus masto karo ribos, ir dabar atėjo pats pavojingiausias momentas.

Izraelis teigia, jog šiuo metu vienas kaunasi su septyneriais priešininkais, tačiau mes pridurtume ir aštuntą – Kremlių. Iranas su nerimu laukia artėjančios Izraelio atakos, bijodamas, kad Tel Avivo sąraše – branduoliniai Teherano objektai.

Į karo katilą žibalą pilsto Kremlius. Rusijos užsienio teroro ministras Lavrovas pareiškė, kad Vakarų koalicija ir toliau vykdo atakas Sirijoje, skatina „Kijevo režimą vykdyti panašią teroristinę veiklą Rusijos regionuose”.

Be to, Maskva pasmerkė „Hezbollah“ vadeivos Hassano Nasralaho nužudymą kaip destabilizuojantį padėtį regione. Būtina pastebėti ir priminti, jog „Hezbollah“ nėra tik Irano remiama teroristinė grupuotė. 2021 kovą Kremliuje lankėsi „Hezbollah“ delegacija, kuri susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovais.

Nuo 2015 metų Rusija „Hezbollah“ laiko „teisėta jėga“ ir nelaiko jų teroristine organizacija. Maskvos sąveika su „Hezbollah“ yra neatsiejama Rusijos ir Irano santykių dalis, o pati „Hezbollah“, kaip ir hučiai daugiausiai aprūpinti rusiškais ginklais. Teroristai verbuoja savo kariniams daliniams Rusijos valstybės piliečius.

Ir kol pagrindinė terorizmo rėmėja ir palaikytoja pasaulyje – Rusija – nebus sunaikinta, dvidešimt pirmojo amžiaus civilizacija nuolat kentės nuo teroristų išpuolių. Šia proga norėtume pasvajoti, kaip JAV ir NATO pajėgos numušinėja teroristų raketas ne virš Izraelio, bet ir virš Ukrainos žemių.

Mums kyla klausimas, kokiu būdu Izraelis, JAV, NATO, ES planuoja stabilizuoti padėtį Artimuosiuose Rytuose, jei Teheranas ir Maskva uoliai remia ir rems teroristines karines formuotes?

Kokiu būdu įmanoma su vienu teroristu (Rusija) draugauti ir prekiauti, o su kitais teroristais kariauti? Toks iškreiptas suvokimas blogio ašies valstybes kursto veikti dar įžūliau.

Lūžio taškai

Jeigu karas Ukrainoje baigsis taika, šiandieninės Slovakijos premjeras Robertas Ficas ketina padaryti viską, kad atkurtų ES „ekonominius ir normalius“ santykius su Rusija.

„Europos Sąjungai reikia Rusijos Federacijos, Rusijos Federacijai, žinoma, reikia Europos Sąjungos“, – pareiškė slovakų premjeras. Pasak Roberto Fico, Slovakijos vyriausybė labai suinteresuota ir draugiškais santykiais su Ukraina.

Derybose tarp abiejų šalių vyriausybių, vykusių spalio 7 dieną, buvo aptartas jo supratimu svarbiausias Ukrainos vaidmuo – žaliavų ir išteklių tranzito užtikrinimas. Ficas yra tikras Kremliaus „aukso veršis”. Maskva norėtų kiekvienoje ES šalyje turėti po tokį premjerą.

Pranešama, jog Ukrainos Aukščiausioji Rada apribos Telegram kanalo naudojimosi galimybes, atsižvelgiant į Nacionalinio saugumo bei Ukrainos gynybos Tarybos rekomendacijas. Pasak Ukrainos saugumo struktūrų, Telegram naudojama asmens duomenų rinkimui. Anksčiau skelbta, jog kanalas naudojamas ir dezinformacijos skleidimui, karo propagandai ir yra kontroliuojamas FSB.

Raginame Lietuvos politikus ir žurnalistus nustoti naudoti Telegram, kaip informacijos šaltinį ir nebeplatinti FSB paruoštukų.

Ukrainos sąjungininkai mano, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis galėtų pakeisti savo požiūrį į karo pabaigos sąlygas. Šiuo metu NATO atstovai aktyviai ieško būdų užbaigti karinius veiksmus, rašo Bloomberg.

Nors Zelenskis viešai reikalauja, jog Rusija išvestų visas okupacines pajėgas ruošiantis trečiajai karo žiemai, tačiau slopstant Vakarų paramai, Ukrainos pareigūnai vis aktyviau kalba, jog reikia pradėti svarstyti konflikto pabaigos strategiją. Buvo tikimasi, kad apie naująjį taikos planą bus kalbama Ramštaino susitikime, tačiau JAV prezidentas Džo Baidenas atšaukė vizitą dėl uragano „Milton“.

Taigi, kol nesibaigė rinkimai JAV, jokios derybos neįmanomos. Viso pasaulio dėmesys šiuo metu nukreiptas į JAV bei Artimuosius Rytus. Rusija šį laikotarpį mėgins išnaudoti užgrobdama kuo daugiau teritorijų, nes derybos neišvengiamos. Mūsų manymu, pirmuosius taikos paliaubų ženklus turėtume išvysti jau šią žiemą.

Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trampas pareiškė, kad per ankstesnį savo kadencijos laikotarpį buvo beveik pasiekęs susitarimą su Kinija ir Rusija dėl bendro branduolinių ginklų likvidavimo. Nieko nuostabaus. Netrukus išgirsime apie Trampo ryšius ir susitarimus su nežemiškomis civilizacijomis.

Daug kas skelbia, jog lapkričio 5-ą dieną vyksiantys rinkimai JAV gali būti lemiami Ukrainai ir jos sąjungininkams Europoje, ypač jei laimės respublikonų kandidatas Donaldas Trampas. Tačiau naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutė ramina nerimo apimtus Vakarų politikus. Mes visiškai pritariame NATO vadovui – JAV politika Ukrainos ir NATO atžvilgiu liks nepakitusi. JAV – ne Šė Korėja. Matykime skirtumą tarp šalių, kurias kontroliuoja diktatoriai ir režimas bei teisės precedento, Konstitucijos ir Kongreso valdomos demokratijos.

Mūšio linija

Ukraina perėjo prie lėto atsitraukimo strategijos, smūgiuojant objektams į Rusijos gilumą ir užfrontę. Manoma, jog karo pabaigą lems ne tie, kurie užgrobs daugiau sugriautų miestų, o tie, kurie gebės ilgiau tęsti kovą.

Rusai ir toliau atakuoja Kijevą, Odesą bei Donecko ir Lugansko srities gyvenvietes. Okupantai daro nedidelę pažangą rytų ir pietų fronte. Orda ieško silpnų vietų ukrainiečių gynyboje ir pasinaudoja esamomis spragomis.

Rusai mėgina judėti į priekį ir Pokrovsko bei Bachmuto kryptyse. Tačiau vakar gavo per marmūzę prie Pokrovsko ir Novogrodovkos, ir buvo nublokšti atgal.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas paskelbė apie milijardinius Ukrainos pagalbos paketus. Iki šių metų pabaigos ketinama suteikti Ukrainai 1,4 milijardo eurų, o kitais metais – dar 4 milijardus eurų. Į paketą įeis priešlėktuvinės apsaugos priemonės „Iris-T“, „Skynex“, zenitiniai „Gepard“ įrenginiai, savaeigė artilerija, šarvuoti automobiliai, koviniai dronai, radarai ir šaudmenys.

Rusija didina lėšas krašto apsaugai maždaug ketvirtadaliu. 2025 metais jos sudarys 6,3 % BVP ir pasieks aukščiausią lygį nuo šaltojo karo laikų. 2025 m. Rusijos karinės išlaidos padidės iki 145 mlrd. dolerių, t. y. maždaug 32 mlrd. dolerių daugiau, nei buvo numatyta šių metų kampanijai, ir daugiau, nei Rusija yra išleidusi kaip Sovietų Sąjunga. Tai yra blogai, tačiau vis tiek nepaprastai juokinga, jog šitaip pūsdama karines išlaidas, Maskva karine prasme vis dar yra Antrojo pasaulinio karo metų lygio valstybė.

Nors šią vasarą Ukrainos prezidentas prašė, jog Vakarai suteiktų mažiausiai 128 F-16 naikintuvus, teigiama, jog šalis gavo tik keletą kovos lėktuvų. Be to, šiais metais Ukraina negaus „Mirage 2000”, kuriuos buvo žadėjęs Makronas. Kartu viską sudėjus kalbama apie 70 naikintuvų, kurie pasieks Ukrainą iki… 2027 metų.

Tokia Ukrainos „parama“, kuomet politikai postringauja, jog darys viską „dėl pergalės“ yra daugiau nei iškalbinga. Pritilusios kalbos apie „remsime kiek reikės“ prilygsta pasakoms „Labanakt vaikučiai“. Palyginimui priminsime šiek tiek „Lendlizo“ JAV sovietams skirtos paramos Antrojo pasaulinio karo metu: per vandenyną buvo išsiųsta apie 8 244 000 tonų prekių, daugiau kaip 400 000 džipų ir sunkvežimių, 12 000 šarvuotų transporto priemonių, tarp kurių 7 000 tankų, 11 400 lėktuvų (kai kurie šaltiniai skelbia, jog iki 15 000), 175 mln. tonų maisto. Lyginant su realios paramos skaičiais, šiandieninę Ukrainos paramą galime vadinti greičiau simboline.