Adolfas Hitleris - kalba Niurnbergo rotušėje

Autorius: National Socialist Šaltinis: http://ldiena.lt... 2024-11-13 17:16:00, skaitė 182, komentavo 4

Adolfas Hitleris - kalba Niurnbergo rotušėje

1936 m. rugsėjo 8 d.

 

Tai, kad Jūs, pone meras, Niurnbergo miesto vardu man pristatėte senus, mums visiems gerai pažįstamus gynybinių įtvirtinimų, bokštų, pylimų ir tranšėjų planus ir eskizus, mane ypač džiugina. Šis kūrinys man tarnaus ne tik kaip brangus mūsų miesto Reicho partijos suvažiavimų atminimas, bet ir kaip simbolinis priminimas apie sunkiausius mano paties istorinio vaidmens metus, kuriais su Dievo pagalba man pavyko sustiprinti Reicho karinį potencialą ir padidinti jo saugumą.

Ką jie [oponentai 1933 m.] būtų atsakę į mano pranašystę, kad nepraėjus nė ketveriems metams, šie žmonės tuo metu tokie susiskaldę, žygiuos prie balsadėžių - 99 procentai jų eis prie balsadėžių už nacionalsocialistinę atkūrimo politiką ir tautos garbę bei laisvę, ir kad 99 procentai pareikš savo pritarimą?

Mums rūpi ne tiek tai, ar sviesto yra daugiau, ar mažiau, ar kiaušinių trūksta; mūsų pareiga pirmiausia rūpintis, kad plačiosios mūsų žmonių masės išsaugotų savo darbo vietas ir uždarbį ir tokiu būdu išvengtų baisios nedarbo situacijos.

Taigi nacionalsocialistinės valstybės ir ekonomikos vadovybės uždavinys - nuodugniai ištirti, ar reikalingos žaliavos, kuras ir t. t. gali būti gaminami Vokietijoje.

Sutaupytos užsienio valiutos lėšos ateityje turėtų būti panaudotos maisto atsargoms užtikrinti ir toms medžiagoms, kurių jokiomis aplinkybėmis negalima įsigyti čia, įsigyti. Šiandien aš tai nustatau kaip naują ketverių metų programą: Per ketverius metus Vokietija turi būti visiškai nepriklausoma nuo užsienio šalių tų medžiagų atžvilgiu, kurias mes patys galime gauti bet kokiu būdu, pasitelkdami Vokietijos gebėjimus, mūsų chemijos ir inžinerijos pramonę bei mūsų kalnakasybos pramonę! Šios didžiosios Vokietijos žaliavų pramonės atkūrimas tuo pat metu suteiks darbo masėms žmonių, kurie bus laisvi po to, kai bus baigtas perginklavimas [!], - darbo, kuris bus naudingas mūsų nacionalinei ekonomikai. Tikimės, kad tai leis mums vėl padidinti nacionalinę gamybą daugelyje sektorių, t. y. mūsų ekonomikos vidaus cikle, kad iš mūsų eksporto gaunamos pajamos pirmiausia būtų skiriamos maisto produktams ir žaliavų, kurių mums vis dar trūksta, atsargoms įsigyti.

Ką tik išleidau nurodymus, būtinus šiam puikiam Vokietijos ekonominiam planui įgyvendinti. Jis bus vykdomas su nacionalsocialistine energija ir ryžtu. Tačiau, nepaisant to, Vokietija negali atsisakyti reikalavimo išspręsti savo kolonijines pretenzijas. Vokiečių tautos teisė į gyvybę yra tokia pat didelė kaip ir kitų tautų! Žinau, bičiuliai nacionalsocialistai, kad ši nauja programa yra milžiniškas uždavinys, tačiau daugelyje sričių jis jau išspręstas moksliškai: gamybos metodai jau išbandyti, o kai kuriais atvejais jau atrinkti ir patobulinti. Todėl šios programos įgyvendinimas priklausys tik nuo mūsų pačių energijos ir ryžto. Kaip nacionalsocialistai, mes niekada nežinojome žodžio "neįmanoma" ir neketiname jo įtraukti į savo žodyną ateityje.

Po ketverių metų vėl atsiskaitysime tautai už šią milžinišką užduotį - užtikrinti jos aprūpinimą maistu, o kartu ir jos gyvybę bei nepriklausomybę.

Per pastaruosius aštuoniolika metų sukaupėme savo patirtį. Žinome, kokia lemtis ištinka tuos, kurie mano, kad, nedėdami jokių pastangų, turi teisę tikėtis iš kitų teisingumo ar net pagalbos. Visur aplinkui matome augančio blogio požymius. Daugelį metų skelbėme apie didžiausią šio antrojo mūsų krikščioniškosios istorijos tūkstantmečio pasaulinę grėsmę, kuri jau baigiasi, o dabar ji tampa siaubinga tikrove.

Visur pradeda reikštis bolševikinių vielų traukėjų darbas. Amžiuje, kai buržuaziniai valstybininkai kalba apie nesikišimą, tarptautinis žydų revoliucijos centras Maskvoje imasi revoliucionizuoti šį žemyną bevielio ryšio stotimis ir tūkstančiais pinigų bei agitacijos kanalų. Nenorime, kad mums sakytų, jog nuolat atkreipdami dėmesį į šiuos faktus ir pavojus Vokietijoje, išvystome nerimo psichozę.

Net ir šiandien nebijome bolševikų invazijos į Vokietiją - ne todėl, kad tuo netikime, bet todėl, kad esame pasiryžę padaryti tautą tokią stiprią, kad, kaip nacionalsocializmas sugebėjo susidoroti su pasaulinio masto kurstymu viduje, taip ji žiauriausiu ryžtu atremtų kiekvieną puolimą iš išorės.

Dėl šios priežasties ėmėmės priemonių karinėje srityje.

Šios Vokietijos priemonės didės arba mažės proporcingai didėjančiam arba mažėjančiam mus supančiam pavojui. Mes nenorime drausti savo tautos energijos skirti ginklų gamykloms ar kareivinėms. Tačiau mes taip pat esame pakankamai vyrai, kad pažvelgtume šiai būtinybei į akis ir išliktume šalti bei nepalaužiami. Šiuo pareiškimu visai Vokietijos tautai norėčiau pasakyti, kad, būdamas įsitikinęs būtinybe išsaugoti Vokietijos taiką išorėje - lygiai taip pat, kaip saugau jos vidinę taiką, - nevengsiu jokių priemonių, padedančių tautai ne tik jaustis saugiai, bet visų pirma padėti mums bet kokiomis aplinkybėmis jaustis įsitikinusiems Reicho nepriklausomybe. Maskviečių komunistų ruporai Neumannas, Bela Chunas ir kohorta, kurie šiandien Kominterno judėjimo vardu niokoja Ispaniją, Vokietijoje nevaidins jokio vaidmens, o Maskvos radijo stoties agitacija, raginanti paremti, kad nelaiminga Ispanija būtų paversta griuvėsiais, Vokietijoje nepasikartos.

Taigi, pasitaręs su Reicho karo ministru, nurodžiau nedelsiant įvesti dvejų metų šaukimo laikotarpį. Žinau, kad jaunieji vokiečiai nemirksėdami paklus šiai būtinybei.

Šiandien Vokietiją valdanti vadovybė turi teisę to reikalauti iš vokiečių, nes mes visi ne tik dvejus metus tarnavome taikos metu, bet ir ketverius metus milžiniškiausiame visų laikų kare. Ir tai darėme dėl Vokietijos, dėl savo tautos, dėl savo vokiečių tėvynės. O nacionalsocialistinis judėjimas penkiolika metų kovojo ir reikalavo iš savo pasekėjų didžiausių aukų, kad išgelbėtų Vokietiją nuo vidinio bolševikų priešo ir priešininko.

Dabar karta po kartos atliks šią kilniausią auką, kokios tik galima reikalauti iš žmogaus. 1936 m., ketvirtaisiais nacionalsocialistinio režimo metais, vokiečių tauta užbaigė savo istorinės negarbės amžių.

Tegyvuoja nacionalsocialistinis judėjimas, tegyvuoja mūsų nacionalsocialistinė kariuomenė, tegyvuoja mūsų Vokietijos reichas!