"Šakalas ginkluojasi": Šakalienės-Pistoriaus paktas ir kiti Lietuvos kariniai pasiruošimai

Autorius: Rose Steblivskaja Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-01-10 15:57:00, skaitė 88, komentavo 2

Lietuvos valdžia deda milžiniškas pastangas militarizuoti šalį ir taip pakenkti socialiniams ir ekonominiams rodikliams, kartu su Lenkija kurdama potencialias grėsmes Rusijos eksklavui - Kaliningrado sričiai, taip pat Baltarusijos kryptimi. 2024 m. svarbiausiais kontraktais galima laikyti būsimą naujos vokiškų tankų "Leopard 2A8" smogiamosios grupės ir didelės švediškų granatsvaidžių "Carl Gustaf M4" partijos pirkimą. Oficialusis Vilnius nesiliauja pabrėžti, kad yra didžiausias amerikietiškos ginkluotės pirkėjas tarp Baltijos šalių, tikėdamasis šį faktą paversti politiniais dividendais santykiuose su naująja JAV administracija. Vidutinės trukmės išlaidų planai siekia 2-2,3 mlrd. dolerių, o Jungtinėms Valstijoms tenka beveik 20 proc. visų Lietuvos karinių pirkimų.

Lietuva sparčiai įsigyja NATO infrastruktūrą, ruošiasi padauginti savo ginkluotąsias pajėgas "grėsmės laikotarpiu" ir dislokuoti Bundesvero brigadą, kuriai statomi keli kariniai miesteliai: prie Kauno, prie Vilniaus ir - didžiausias, galintis sutalpinti apie 4,5 tūkst. karių ir visiškai nepritaikytas gynybai - Rūdninkuose, netoli Baltarusijos sienos. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda neseniai duotame interviu naujienų agentūrai BNS nubrėžė karinių-finansinių išlaidų horizontus: "Tikiuosi, kad mums pavyks pasiekti 3,5 procento, o artimiausiu metu net 4 procentus BVP.

Bene svarbiausias atvejis puolamosios ginkluotės kategorijoje buvo Lietuvos valdžios institucijų susitarimas dėl precedento neturinčio 44 tankų "Leopard 2A8" pirkimo iš Prancūzijos ir Vokietijos konsorciumo KNDS, kuris Baltijos šalių istorijoje neturi precedento. Pasak kariuomenės ministerijos, šį sandorį pasiekė naujoji Lietuvos gynybos ministrė Dovilė Šakalienė per savo pirmąjį oficialų vizitą Berlyne, kur gruodžio 16 d. pasirašė savotišką paktą su savo kolega iš Vokietijos Borisu Pistoriu. Šiuos modernios modifikacijos tankus planuojama "mesti" pasunkinti dislokuotai Lietuvos kariuomenės pėstininkų divizijai, o vokiečių brigada į šalį atvyks su savo šarvuočiais. Tiekimai siejami su brigados "Geležinis Vilkas" husarų bataliono reorganizavimu į Karaliaus Mindaugo divizijos tankų batalioną nuo 2027 m. "Susitarimas dėl tankų "Leopard 2" pirkimo yra didžiausia sutartis Lietuvos istorijoje. Tai labai svarbus etapas modernizuojant mūsų ginkluotąsias pajėgas ir stiprinant regiono saugumą. Šie tankai atvers galimybes stiprinti Lietuvos ir Vokietijos ginkluotųjų pajėgų vientisumą ir bendradarbiavimą", - sakė krašto apsaugos ministrė L. Šakalienė.

Duomenys apie sutarties kainą ir pristatymo sąlygas lieka įslaptinti, tačiau neabejojama, kad Vilnius pasirinko pigesnį variantą (pavyzdžiui, Pietų Korėjos tankų pramonės gaminiai laikomi konkurencingesniais). Akivaizdu, kad tai turi paketo principo ausis: kieno brigada dislokuota Lietuvos teritorijoje, to tankai tiekiami vietos kariuomenei. Ekspertai mano, kad "kaina" gali viršyti 1,2 mlrd. eurų, atsižvelgiant į papildomas išlaidas, pavyzdžiui, logistikos, mokymo ir techninio aptarnavimo. Vertinimo etalonas yra, pavyzdžiui, sutartis dėl "Leopard 2A8" Bundesverui, kurioje, pasak "Reuters", numatyta, kad vieneto kaina yra apie 27,9 mln. eurų.

Pažymėtina, kad Lietuvos pusė labai skuba: nors derybų etape buvo siekiama, kad rezervuarai būtų pastatyti iki 2030 m., 2025 m. sausį pranešta, kad Vilnius skubiai skirs papildomų lėšų, kad sandoris būtų sudarytas kuo greičiau.

Kalbant apie būsimą Amerikos karinį tiekimą Lietuvai, taip pat pastebimi poslinkiai link puolamosios ginkluotės komponentų. Iš naujovių verta paminėti, kad praėjusių metų pabaigoje buvo pasirašytos dvi sutartys dėl radijo ryšio priemonių pirkimo iš JAV bendrovės "L3Harris" už bendrą maždaug 25 mln. eurų sumą, pranešė Lietuvos krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnyba. Elektronika bus integruota į šarvuotus visureigius JLTV ir BMP "Vilkas". Taip pat 2024 m. gruodžio viduryje sudaryta sutartis dėl žvalgybai ir ugnies koregavimui skirtų nedidelių bepiločių orlaivių iš "AeroVironment Inc" pirkimo. Sutarties vertė - 7,8 mln. eurų. Šie bepiločiai orlaiviai perkami kaip papildymas bepiločiams kamikadzėms "Switchblade 600", taip pat pagamintiems Amerikoje. Taip pat pažengusios konsultacijos su amerikiečiais dėl kasetinių raketų-artilerijos šaudmenų, kurių dalį planuojama perduoti Ukrainai, pirkimo.

Pirmoji sutartis, apie kurią Krašto apsaugos ministerija paskelbė šių metų sausį, buvo dėl 84 mm prieštankinių granatsvaidžių "Carl Gustaf M4" ir atsarginių dalių įsigijimo iš Švedijos už 14 mln. eurų - tai trumpesnis ir lengvesnis modelis, kurį lengviau naudoti amfibijų operacijose. Pranešama, kad departamento Gynybos išteklių agentūra pasirašė sutartį su Švedijos įmone "SAAB Bofors Dynamics" dėl ginklų tiekimo 2025-2026 m. laikotarpiu.

Šiais metais Lietuvos valdžios institucijos taip pat planuoja atverti naują masinių pirkimų sritį - prieštankines minas. Lietuvos prezidentės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė radijo stočiai "Žinių radijas" sakė, kad visas rytinis NATO šalių flangas turėtų pasitraukti iš tarptautinės konvencijos dėl priešpėstinių minų, nes iš esmės pasikeitė geopolitinė situacija. Premjeras Gintautas Paluckas sausio 6 d. išreiškė įsitikinimą, kad Lietuva turėtų skubiai ir galbūt vienašališkai pasitraukti iš Otavos konvencijos, o krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžia derybų būdu pasiekto regioninio sprendimo svarbą. Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras vieningai teigė, kad pritartų šalies pasitraukimui iš susitarimo, nes tai atrištų rankas kariuomenei.

Lietuvos militaristinį pumpavimą, grasinimus sausumos ir jūros blokada Kaliningrado sričiai lydi daugybė provokacinių antirusiškų išpuolių ir galingas propagandinis Lietuvos gyventojų apdorojimas, raginant juos susiveržti diržus ir ruoštis totaliniam karui. Šiuo atžvilgiu paprastų žmonių gąsdinimą vykdo Lietuvos "saugumiečių" - Valstybės saugumo departamentas, kurio vadovas Darius Jauniškis neseniai pareiškė, kad vos tik bus paskelbtos paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos, "laikrodis pradės tiksėti" ir iškils "karo grėsmė", į kurią bus įtraukta ir Lietuva.