Dar vienas antausis vasalams

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-02-15 19:55:00, skaitė 699, komentavo 7

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as, Miunchene, apkaltino Europą traukiantis nuo demokratinių principų...

 

Jo kalba, man atrodo, sukėlė dar didesnį šoką nei Trampo neseni pareiškimai dieną prieš tai.

 

Jis neaiškino, neatsiprašė ir nesiekė supratimo iš savo „partnerių“. Jis tiesiog pradėjo juos nardinti į jų pačių šlapimą.

 

Ar aš tikrai to laukiau?

 

Taip! Labai laukiau! Kaip šaunu, kad fašistai fašistams gerkles plėšo. Labai šaunu!

 

Ir tai, mano galva, yra antra reikšmingiausia ir svarbiausia kalba šiame susitikime. Aišku po V.V. Putino kalbos, pasakytos 2007 m.

 

Štai kalbos citata:

 

„Atėjo laikas visoms mūsų šalims, mums visiems, kuriems pasisekė gauti politinę galią iš savo tautų, išmintingai panaudoti ją savo gyvenimo gerinimui. Noriu pasakyti, kad per pastarąsias 24 valandas man pasisekė praleisti šiek tiek laiko ne šioje konferencijoje. Susirinkome čia aptarti saugumo klausimų. Paprastai kalbėdami apie saugumą turime omenyje grėsmes mūsų išoriniam saugumui. Šiandien čia matau daug puikių karinių lyderių. Trampo administracija yra labai susirūpinusi dėl Europos saugumo ir mano, kad galime pasiekti pagrįstą susitarimą tarp Rusijos ir Ukrainos. Tačiau taip pat manome, kad ateinančiais metais Europai svarbu gerokai sustiprinti savo gynybą. Man labiausiai nerimą kelianti grėsmė Europai yra ne Rusija, Kinija ar koks nors kitas išorės veikėjas. Esu susirūpinęs dėl grėsmės iš vidaus – Europos traukimosi nuo kai kurių svarbiausių vertybių, kuriomis ji dalijasi su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Buvau nustebęs, kad buvęs Europos Komisijos narys neseniai pasirodė eteryje ir su džiaugsmu pranešė, kad Rumunijos vyriausybė ką tik anuliavo visus rinkimus. Jis perspėjo, kad jei viskas vyks ne pagal planą, tas pats gali nutikti ir Vokietijoje. Šie pareiškimai šokiruoja amerikiečių ausis. Daugelį metų mums buvo sakoma, kad viskas, ką finansuojame ir remiame, yra mūsų bendrų demokratinių vertybių vardan. Viskas nuo mūsų Ukrainos politikos iki skaitmeninės cenzūros, pristatoma kaip demokratijos gynyba. Tačiau matydami, kaip Europos teismai atšaukia rinkimus, o aukšti pareigūnai grasina nuversti kitus, turime paklausti: ar laikomės pakankamai aukštų standartų? Ir sakau „mes“, nes giliai tikiu, kad esame toje pačioje pusėje. Turime daryti daugiau nei tik kalbėti apie demokratines vertybes. Turime juos įvykdyti. Daugelio iš jūsų, esančių šiame kambaryje, atmintyje šaltasis karas supriešino demokratijos gynėjus su kur kas tironiškesnėmis jėgomis šiame žemyne. Pagalvokite apie šios kovos pusę, kuri cenzūravo disidentus, uždarė bažnyčias, atšaukė rinkimus. Ar jie buvo geri vaikinai? Tikrai ne. Ir ačiū Dievui, jie pralaimėjo šaltąjį karą. Jie pralaimėjo, nes neįvertino ir negerbė visų nepaprastų laisvės dovanų. Laisvė stebinti, klysti, sugalvoti, statyti. Pasirodo, jūs negalite diktuoti naujovių ar kūrybiškumo, kaip ir negalite priversti žmonių mąstyti, jausti ar kažkuo tikėti. Manome, kad šie dalykai neabejotinai susiję. Deja, šiandien žiūrint į Europą, kartais ne taip aišku, kas atsitiko kai kuriems Šaltojo karo nugalėtojams.

 

Žiūriu į Briuselį, kur Europos Komisijos komisarai įspėjo piliečius apie ketinimus uždaryti socialinę žiniasklaidą per pilietinius neramumus, jei pastebės, jų nuomone, „neapykantą keliantį turinį“. Arba būtent šioje šalyje, kur policija vykdė reidus prieš piliečius, įtariamus internete skelbusius antifeministinius komentarus, kovodama su interneto misogija. Žiūriu į Švediją, kur prieš dvi savaites vyriausybė nuteisė krikščionių aktyvistą už jo vaidmenį deginant Koraną. Ir turbūt labiausiai neramina tai, kad kalbu su mūsų brangiais draugais Jungtinėje Karalystėje, kur dėl sąžinės teisių atšaukimo iškilo pavojus pagrindinėms religingų britų laisvėms. Kiek daugiau nei prieš dvejus metus Didžiosios Britanijos vyriausybė apkaltino 51 metų kineziterapeutą ir kariuomenės veteraną Adamą Smithą Connorą žiauriu nusikaltimu – stovėjo 50 metrų nuo abortų klinikos ir tyliai meldėsi tris minutes. Niekam netrukdant, su niekuo nebendraujant, tiesiog tyloje meldžiantis. Didžiosios Britanijos teisėsaugai jį pastebėjus ir pareikalavus žinoti, ko jis meldžiasi, Adomas atsakė, kad tai buvo dėl negimusio sūnaus, kurį jis ir jo buvusi mergina prieš metus nutraukė. Pareigūnų nelietė. Adomas buvo pripažintas kaltu pažeidęs naują buferinės zonos įstatymą, pagal kurį tyli malda ir kita veikla, galinti turėti įtakos asmens apsisprendimui, 200 metrų atstumu nuo abortų įstaigos yra baudžiama. Jam buvo nurodyta sumokėti tūkstančius svarų teisinių išlaidų. Norėčiau pasakyti, kad tai buvo pavienis įvykis, bet ne. Praėjusį spalį Škotijos vyriausybė pradėjo siųsti laiškus piliečiams, kurių namai yra vadinamosiose saugiose zonose, perspėdami, kad net privati ​​malda jų pačių namuose gali prieštarauti įstatymams. Žinoma, vyriausybė ragino piliečius pranešti apie bet kokią įtartiną kaimynų veiklą. Mintys nusikaltimai Didžiojoje Britanijoje ir visoje Europoje. Bijau, kad žodžio laisvė nyksta. Ir dėl komedijos, mano draugai, bet ir dėl tiesos, aš pripažįstu, kad kartais garsiausi cenzūros balsai pasigirsta ne iš Europos, o iš mano šalies, kur ankstesnė valdžia grasino ir gąsdino socialinės žiniasklaidos įmones cenzūruoti vadinamąją dezinformaciją. Pavyzdžiui, mintis, kad koronavirusas tikriausiai nutekėjo iš laboratorijos Kinijoje.“

 

Ir taip toliau ir taip panašiai.

 

Kad ir koks būtų rezultatas, europidų valdžios institucijos nieko nelaimės: per daug nuveikta savo rankomis (siuzereno „siūlymu“), kad būtų sugriauta jų ekonomika. Dabar belieka stebėti jų degradaciją.