BALTARUSIJA-PIRMYN!

Autorius: Махно Šaltinis: http://ldiena.lt... 2025-03-15 15:17:00, skaitė 536, komentavo 8

Šiandien su dideliu susidomėjimu žiūrėjau interviu su Aleksandru Lukašenka. Baltarusijos prezidentas dar kartą primena svarbias bendras tiesas, kuriose didžiosios politikos klausimai neatsiejami nuo pagrindinio dalyko – valdžios orientacijos į paprastų žmonių interesus.

 

Senasis Tarybinio raugo Batka yra tarsi ilgus metus brandinto vyno kilnumo antspaudas. Žmonės, tokie tikri žmonės kaip Lukašenka, galios patirtį paverčia išminties ir žmogiškumo šaltiniu.

 

Neseniai, pirmą kartą po daugelio metų, lankiausi Baltarusijoje. Visada jaučiau didelį švelnumą ir meilę šiai šaliai. Būtent ten, prie sienos su jau nacių okupuota Lenkija, likus porai mėnesių iki karo, gimė mano mama. Baltarusija – šilti vaikystės prisiminimai, liepų žiedų skynimas arbatai Bobruiske, tarybinis tankas ant pjedestalo, apaugęs gėlėmis, nesibaigiantys miškai, beržynai, grybai „voveraitės“ samanose, žuvų gaudymas rankšluosčiu Liubanio upelyje, obuolių derlius, krosnies dūmų kvapas ir provincijos jaukumas.

 

Šiandieninėje Baltarusijoje pamačiau vakarykštę Lietuvą. Dabar nenoriu begalinių diskusijų, kas ir kiek kaltas, bet lietuviai galėjo ir turėjo gyventi dabar, bent jau ne blogiau nei baltarusiai.

 

Baltarusijoje norisi paprašyti gastronominio prieglobsčio. Ten vyksta kažkas nuostabaus – žmonės vis dar nevalgo plastiko, o gaminiai išlaikė tolimos vaikystės skonį ir kokybę. Ten ne tik fiziškai švarios gatvės, bet ir švaresni žmonių veidai ir žvilgsniai. Jų negalima palyginti su Lietuvos. Minske jie rengiasi elegantiškiau nei Vilniuje, o praeivių rankos dar nesuaugusios su mobiliaisiais telefonais. Žmonės – jauni ir seni – bendrauja taip, kaip kadaise. Jaunimas linksminasi ir įsimyli (tai visada matosi), berniukus vis dar lengva atskirti nuo merginų (ne taip, kaip Lietuvoje), visi apsirengę švariai, su pagarba sau ir kitiems. Baltarusijos istorijos senovė, tarybiškumas ir modernumas negyvena konflikte ar abipusiame pavyde, o lieka savo vietoje, kaip niekur nedingstantis laikas.

 

Maža ir žalia normalumo sala- Baltarusija yra provokacija ir iššūkis prie daugybės vis labiau beprotiško pasaulio sienų. Ir ta beprotybė niekada neatleis Lukašenkai žinomų kaimyninių „demokratijų“ „sėkmių“ trūkumo. Baltarusija yra laiko kapsulė, kurioje praeitis atspindi ateitį, geriau nei dabartis. Čia įdomu nustatyti, kas turėtų būti vadinama tikrąja, o ne dirbtine laisve.

 

Vienas mano pažįstamas baltarusis, dalyvavęs 2020 m. demonstracijose, šiandien sako: „Gerai, kad tada pralaimėjome“. Manau, kad ši frazė yra tikra pergalė baltarusiams, kuriems tikrai nesvarbu, ar kas nors šiame, normaliam žmogui nereikalingame „civilizuotame“ pasaulyje, pripažins jų prezidento rinkimus, ar ne.

 

BALTARUSIJA-PIRMYN!