Režisierius A. Končalovskis apie naikinamą Europą

Autorius: Šauksmas.lt Šaltinis: http://sauksmas.lt/rezisierius... 2016-11-07 14:31:42, skaitė 3395, komentavo 1

Lapkričio 7 dieną pasaulinio garso kino režisierius Andrejus Končalovskis Rusijos 1 kanalo naujienų laidoje pasidalino savo mintimis apie Europos ateitį. Režisierius neįžvelgia Europos Sąjungos ateities perspektyvų.

Europos tautų sumaišymo projektas neįgyvendinamas. Tai neoliberalizmo iliuzija. Ji atsirado 20-jų metų pradžioje, kaip suvienytų Europos valstijų idėja.

Yra dėsnis. Kultūra lemia politiką, o ne politika kultūrą. Jeigu paimsite istoriją,700 milijonų žmonių, kurie yra su protestantizmo mentalitetu ir Kosovo, Europos centre, kuris gyvena pagal visai kitokius įstatymus, kuriuos galima pavadinti viduramžių įstatymais.

Europos mentalitetas neegzistuoja, tai kolosali pseudo marksistinė idėja. Ji marksistinė, nes nėra abstraktaus žmogaus. Humanizmo, kaip tokio, nėra. Yra ruso – žmogaus įstatymas, yra vokiečio žmogaus įstatymas. Yra kosovaro įstatymas. Yra didžiulė distancija ko nori Briuselis.

Ko nori Briuselis labai aiškiai dar prieš penkiolika metų išsakė puikus filosofas ir politikas Vaclovas Klausas, kada jis visomis jėgomis priešinosi Čekijos stojimui į Europos Sąjungą. Jį tiesiog sulaužė. Borozo jam skambindavo po 6 valandas ir kalbėdavo. Jis labai priešinosi, nes suprato, kur visa tai veda. Jis vėliau parašė puikų darbą „Kodėl aš ne europietis“. Klausas pasakė, kad Briuselis nori sugriauti valstybių suverenitetą.

O to daryti kol kas negalima. Kiekviena tauta turi savo gėles.

Kam tada priiminėti vis naujas šalis?

Yra toks filosofas Džonas Grėjus. Jis pasakė, kad liberalai yra labai rimti religiniai fanatikai. Jiems tai religija. Jie bando įgyvendinti šitą dogmą, suprasdami, kad ji jau griūna. Man atrodo, kad šiandieniniai politikai nustojo būti savarankiškais. Tie kas valdo, ypač, tie nustojo būti asmenybėmis. Bendrai jie sėdi politinio korektiškumo narve ir juos nuobodu klausyti.

Jie sėdi narve, o tautos nori ko kito?

Tai būtinai sukels judėjimą į dešinę. Be to dešinė ir kairė, tai ne tai, kas buvo anksčiau. Dabar sako, kad visi dešinieji – fašistai. Tai giliausias paklydimas. Ir iki fašizmo buvo dešinieji. Ir konservatoriai, ir nacionalistai. Tarp kitko, Vaclovas Klausas labai giliai pažymi, kad po antro pasaulinio karo dėl Niurnbergo teismo, ką ten pamatė, nacionalizmą prilygino nacizmui. Naconalistus tuojau ima vadinti fašistais. Kaip Klinton pasakė nacionalistas – fašistas. Nacionalizmas neturi nieko bendro su nacizmu. Nacionalizmas yra savo tautos meilė ir darbas jos labui, o nacizmas tai spaudimas, naikinimas kitų nacijų vardan savosios. Tai visiškai skirtingos koncepcijos. Ta prasme nacionalistai buvo puikūs stambiausi politiniai veikėjai, kurie masę gėrio atnešė kiekvienas savo šaliai. Paimkite Gandi, Egipto Naserą. Tai grandiozinis žmogus.

Dabar tokius žmones vadina „populistais“. Juk būtinai reikia kažkaip pavadinti. Kažkokiais žodžiais. Tai jau ne politikas, o populistas. Toks pigus žodelis. Tokiu atveju Degolis, tai pats didžiausias populistas, kuris buvo Prancūzijoje.

Persikelkime už vandenyno, rinkimai JAV. Kaip galima tai paversti į farsą?

Aš manau, kad čia yra priežasties-pasekmės ryšys. Per paskutinius 15 metų išaugo nauja karta, kurie jau nuo dešimties metų sėdėjo kompiuteryje. Internetas labai siaurina atmintį. Išsilavinimo lygis masės žmonių staigiai krinta, kultūra irgi. Kadangi labai staigiai krenta šių žmonių kultūra, jie jau žiūri ne „Kikštatėvį“ ar „Žmogų vorą“, jie žiūri paveiksliukus. Nekultūringumas, esant pertekliui, augina barbarą. Rinkimai atitinka bendrą lygį daugumos Amerikos piliečių.

Mums reikės veikti kartu su Europa. Mes neturime kur dingti?

Čia Europai nėra kur dingti. Mes – didelis kontinentas. Mes galime be Europos ramiai išgyventi. Mes viską turime, reikia tik teisingai organizuoti šioje šalyje ekonomiką. Viskas. O Europa be mūsų vargu ar išgyvens. Nekalbu jau apie tai, kad emigracija gali pakeisti Europos veidą. Taip, kad Europa nežinos, kur jai dėtis. Todėl ne veltui Anglija tyliai pasitraukė iš šito laivo. Tyliai nuplaukė.

Ji supranta, kokius Europa turi šansus.

Man atrodo, kad mes visada bandome saveikauti su Europa. Ne mes skelbiam sankcijas, ne mes rengiame Oranžines revoliucijas, ne mes bombarduojam Belgradą, ne mes naikiname tuos politikos veikėjus, kurie norėjo išeiti iš dolerio.

Kadafis

Kadafis norėjo išeiti iš dolerio. Vienas iš stambiausių veikėjų, nacionalistas, aš skaitau, Šiaurės Afrikos. Jis gi norėjo aprūpinti gėlu vandeniu visą Afriką. Apie tai niekas nežino. Po Libija gigantiškos jūros gėlo vandens. Jis turėjo tiesiog fenomenalų projektą. Aš net esu filmą padaręs. Bet jį sugalvojo pašalinti. Jis norėjo išeiti iš dolerio. Nafta ir taip toliau. Taip pat ir Sadamas Huseinas norėjo išeiti iš dolerio. Mes turime savo lyderį, kuris sako, kad doleris neturi komanduoti pasauliui.

Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl pas mus konfliktas su Amerika, mano požiūriu.

Tai kalbant su Europa, laikas mūsų pusėje?

Istorija vystosi pagal savo dėsnius. Yra dar nacionalinių tendencijų brandos klausimas. Vienų ar kitų. Tenka apgailestauti, kad viskas, kas per paskutinius penkiolika metų įvyko Europoje, reikės labai ilgai laukti, kol Europa ims svyruoti į atskirų valstybių suvereniteto pusę. Aš manau, kad judėjimas į dešinę yra tiesiog neišvengiamas. Šis judėjimas gali būti sustabdytas migracijos infliuksu, tokiu, kad jau Europa nebespręs į dešinę ar į kairę, o kaip išlikti. Migracija, kaip griovimo instrumentas.

Migracija, kaip griovimo instrumentas

Tuo labai sumaniai naudojasi tie, „Trys dručkiai“, kuriems naudinga Europos destabilizacija, išpumpavimas kolosalių Europos pinigų į Ameriką. Į stabilumo šalį. Bet ten stabilumas yra toks nepatikimas, kad Rotšildai perkėlė savo aukso atsargas į Šanchajų. Tai kalba apie tai, kad, kaip posakyje „laiku išduoti, tai ne įšdavystė, tai įžvalga“. Tai anglų posakis.

Vertė Algimantas Lebionka

Šauksmas