V. Radžvilas: D. Trumpas tiksliausiai užčiuopė realias Amerikos galimybes

Autorius: Eglė Samoškaitė Šaltinis: http://www.delfi.lt/news/daily... 2016-11-10 09:47:14, skaitė 2665, komentavo 1

Naujuoju JAV prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą buvo galima stebėti pačias įvairiausias reakcijas: nuo atviro džiaugsmo iki ašarų bei aršios kritikos Amerikos visuomenei. Tačiau beveik niekas neabejoja, kad D. Trumpas, kaip ir britų apsisprendimas išstoti iš Europos Sąjungos, žymi pasaulinio lygmens pokyčius.

„D. Trumpo išrinkimas, neabejotinai, yra istorinis lūžis ir jį reikia apibūdinti tikslia politine kalba: šio lūžio esmė yra Francio Fukuyamos „istorijos pabaigos“ vizijos pabaiga“, - teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, filosofas Vytautas Raždvilas.

Pasak pašnekovo, vertinant šiuos JAV prezidento rinkimus būtina atsižvelgti į visą XX amžiaus politinį kontekstą.

„XX amžiaus istorija yra dviejų revoliucinių tradicijų kova. Vienai jų atstovauja Johnas Lockas ir ji vadinama liberalia revoliucine tradicija. Kitai atstovauja Karlas Marxas ir ji vadinama komunistine tradicija. Šaltasis karas iš esmės buvo dviejų globalistinių projektų konkurencijos išraiška. Šaltajame kare laimėjus Vakarų pasauliui F. Fukuyama padarė įžvalgą, kad dabar baigsis istorija ir galiausiai turėsime liberalios demokratijos pasaulį visiems laikams“, - sako V. Raždvilas.

„Tuo metu buvo nesuprasta, kad šie du konkuruojantys globalistiniai projektai, vaizdžiai tariant, buvo du vienos palapinės stulpai. Buvo nesuvokta, kad griuvus vienam stulpui, tai nereiškia, kad kitas stulpas sustiprės ir išsilaikys, tai reiškia, kad grius visa palapinė. Ir po trumpos keliolikos metų euforijos mes stebime antrojo stulpo griūtį, kurio simbolinė pradžia yra Rugsėjo 11-osios įvykiai“, - teigia profesorius.

D. Trumpas pasakė tiesą: JAV resursai yra riboti

V. Radžvilo nuomone, D. Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose yra šios gelminės geopolitinės kaitos išraiška. Jo teigimu, D. Trumpas užčiuopė, kad Amerika atsidūrė savotiškoje kryžkelėje.

„Ankstesnis Amerikos establišmetas toliau mėgina vykdyti globalistinį projektą, kurio esmė – skleisti demokratiją pasaulyje. Tuo tarpu D. Trumpas buvo pirmasis žmogus, kuris suvokė ir svarbiausia aiškiai įvardijo, kad, nepaisant to, jog Amerika buvo, yra ir liks globalus žaidėjas, ji vis dėlto yra nacionalinė valstybė, kurios resursai yra riboti“, - teigia profesorius.

Pasak pašnekovo, JAV nebegali tęsti ankstesnės globalios politikos ir visam pasauliui eksportuoti demokratijos vien dėl ekonominių priežasčių. Panašiai nutiko ir tuometinei Sovietų Sąjungai, kuri pasauliniu lygiu rėmė komunizmo sklaidą ir, galiausiai, subyrėjo.

„Ir todėl D. Trumpo rinkimų kampanija buvo nepaprastai racionali kiekvienam, kuris atidžiai skaitė jo kalbas. Aš visiškai nežinau, koks šio žmogaus išsilavinimas, intelektualinis lygis, neabejotina, kad, kaip asmuo, jis turi daug ekscentriškų bruožų, bet kai kalbama apie jo programą, jis amerikiečiams pasakė fundamentalią tiesą, kad Amerika šiandien gina Europą faktiškai nesulaukdama deramo europiečio indėlio, nors paprastas amerikietis vidutiniškai gyvena prasčiau negu vidutinis europietis“, - teigia V. Radžvilas.

„Jis pasakė, kad toliau apsigaudinėti negalima. Ir, manyčiau, kad dėl tos priežasties jis pataikė į jautriausią nervą. Panašiai kaip Sovietų Sąjungoje įžvalgesni ir jautresni žmonės juto, kad už tariamos visagalybės slypi destrukcija ir nuosmukis, D. Trumpas buvo pirmasis pasakęs, kad išryškėjo akivaizdus atotrūkis tarp Amerikos globalių ambicijų ir jos mažėjančių galimybių“, - tęsia filosofas.

Anot V. Radžvilo, šis D. Trumpo teiginys buvo gryniausia sveiko proto apraiška, kai tuo tarpu Hillary Clinton komanda iš esmės mėgino įsivaizduoti arba vaizduoti, kad šių milžiniškų pokyčių nevyksta.

„D. Trumpas amerikiečiams davė realų pažadą, kurio racionalumas glūdi štai kame. Jis pasakė: galbūt mums teks apriboti globalias ambicijas, tačiau mes turime pradžioje atsigauti kaip valstybė, atkurti savo galią, kad galėtume ne žodžiais, bet realiai konkuruoti su šiame pasaulyje atsirandančiais galingais geopolitiniais žaidėjais, turiu omenyje Kiniją, Indiją ir taip toliau. Šiuo požiūriu D. Trumpo politinė programa buvo visa galva toliaregiškesmė ir įžvalgesnė nei jo oponentės programa“, - sako profesorius.

Kaip D. Trumpo pergalė susijusi su „Brexit“

Ar D. Trumpo pergalė rinkimuose susijusi su britų sprendimu išstoti iš Europos Sąjungos? Galbūt tokias tendencijas, kaip teigiama, išties lemia pernelyg įsigalėjęs neoliberalizmas ir auganti pajamų nelygybė Vakarų visuomenėse?

„Be jokios abejonės, žlugus komunistinei sistemai neoliberalizmo ideologija ne tik įgijo antrą kvėpavimą, bet faktiškai tapo dominuojančia jėga. Taip atsitiko todėl, kad Šaltojo karo laikais virš Vakarų pasaulio kybant nuolatinei sovietinės invazijos grėsmei šitoje ideologijoje užprogramuotas ypatingai brutalus kapitalizmas vis dėlto buvo tramdomas“, - sako V. Radžvilas.

Jo manymu, gyvuojant Sovietų Sąjungai buvo suvokiama, kad nuosekliai vadovaujantis neoliberaliomis idėjomis Vakarų visuomenėse didės socialinė atskirtis ir natūraliai formuosis veiklos laukas komunizmo plėtrai – formuosis „penktoji kolona“, su meile žvelgianti į Maskvą.

„Tačiau kai Šaltasis karas buvo laimėtas, Vakarų politinis ir verslo elitas neabejotinai atsipalaidavo ir nutarė, kad vadinamąjį socialinį kontraktą, kuris buvo sudarytas po Antrojo pasaulinio karo ir kuris laidavo gerovės valstybę, galima nutraukti ir nebesilaikyti jo sąlygų. Šitaip buvo paleistas vadinamosios globalios ekonomikos mechanizmas“, - teigia profesorius.

V. Radvilas teigia, kad globalistinė ideologija apskritai neigia nacionalinę valstybę ir atriboja individus nuo įsipareigojimų savo šaliai. Todėl jis visiškai sutinka su D. Trumpo pastebėjimu, kad „kažkas toje pačioje Amerikoje siekdamas didesnių pelnų perkėlė pramonę iš Amerikos į kitus kraštus, kur galima mokėti tiesiog elgetiškus atlyginimus vertinant Amerikos standartais“.

„Tačiau perkėlus pramonę dešimtys milijonų amerikiečių liko bedarbiais. Nekalbat apie socialines problemas, kurios tokiu atveju atsiranda tiesiog savaime. Be abejo, šalies deindustrializacijos tendencija, kuomet ji milžinišku mastu praranda savo gamybinius pajėgumus, galiausiai neišvengiamai veda prie jos silpnėjimo ir tampa net grėsme nacionaliniam saugumui“, - pažymi pašnekovas.

Pasak jo, šiuo atveju D. Trumpo pergalė reiškia tai, kad amerikiečiai suprato jo pasiųstą žinią. „Globalistinė ideologija Amerikoje sukūrė situaciją, kurią mes turime ir čia, Lietuvoje: vieni amerikiečiai dėl jos praktinio įgyvendinimo virto globaliais pasaulio piliečiais, klestinčiais žmonėmis, kiti virto vadinamaisiais Amerikos runkeliais. Tai štai, runkeliai tarė savo labai svarų žodį, ką jie galvoja apie tokią sistemą“, - reziumavo V. Radžvilas.

Paklaustas, ar tikrai už D. Trumpą balsavo tik vadinamieji „runkeliai“, profesorius sutiko, kad naujojo prezidento rinkėjų gretose greičiausiai buvo ir išsilavinę sluoksniai ar net akademinis elitas, kuris suvokia realią JAV padėtį.

Ar galima lyginti D. Trumpą su A. Hitleriu?

Nemažai internautų ir intelektualų lygina D. Trumpą su nacių lyderiu Adolfu Hitleriu, tačiau V. Radžvilas sako, kad nacionalizmą ir nacionalsocializmą skiria ištisa bedugnė.

„Galima kategoriškai teigti, kad tarp nacionalizmo ir nacionalsocializmo yra ištisa bedugnė ir kad tokios šnekos yra tiesiog neatsakingas propagandinis žaidimas“, - teigia profesorius.

Pasak jo, D. Trumpas yra akivaizdus Amerikos demokratijos šalininkas, kuris paprasčiausiai aiškiai įvardija problemas.

Jis taip pat sako ne itin sutinkantis su tuo, kad D. Trumpas amžinai kaltinamas populizmu. Remiantis V. Radžvilu, Amerika ir ne tik ji viena atsidūrė tokiame intelektualiniame ir moraliniame sąstingyje, kad bet koks mėginimas kvestionuoti status quo, ištarti ką nors apie esmines, o ne kosmetines reformas automatiškai vadinamas populizmu ir žaidimu neapykanta.

„Kalbant apie populizmą reikia suprasti, kad pats savaime populizmas yra ne teorinė sąvoka o paprasčiausia ideologinė etiketė. Analizuojant D. Trumpo programą, klausantis to, ką jis kalba apie Amerikos ekonomikos perorientavimą nuo globalių korporacijų interesų prie Amerikos piliečių ir valstybės interesų (nors neturiu galimybės įvertinti visų siūlymų), bet tai nėra populizmas. Vieni pasiūlymai gali būti neoptimalūs, kiti gali būti net klaidingi, bet jei jau sąvoka „populizmas“ turi kokią nors reikšmę, tai apie tai galima kalbėti, jei žarstomi beprotiški, akivaizdžiai neįgyvendinami pažadai. D. Trumpo programoje daugelis punktų gali būti diskutuotini, svarstytini, gali kelti abejonių, bet aš ten nematau nė lašelio kokio nors pamišimo ar beprotybės ženklų“, - sako V. Radžvilas.

Su D. Trumpu kalba bus dalykinė?

Paklaustas, kokį istorinį laikotarpį jam primena pastarojo meto įvykiai, tarp jų ir D. Trumpo pergalė, V. Radžvilas paminėjo tautų pavasarį 1848-1849 m. ir Sovietų Sąjungos žlugimą.

„Bet noriu pasakyti, kad šitie braškėjimai jokių katastrofų, jokių kataklizmų neatnešė ir negali atnešti“, - sako V. Radvilas.

Anot filosofo, šįkart subraškėjo Amerikos imperinė struktūra, nors jis teigia, kad, nepaisant visko, JAV liks globaliu žaidėju, tik kurį laiką daugiau jėgų skirs vidinėms savo problemoms spręsti.

„Tam tikra prasme Amerika užsidarys savyje. Bet tai mitas, kai manoma, kad jeigu tu atkreipi dėmesį į savo nacionalinės valstybės problemas, kažkodėl automatiškai bijai globalizacijos ir bėgi nuo jos ar užsidarai nuo pasaulio. Nieko panašaus. Manau, kad D. Trumpas mąsto strategiškai ir suvokia, kad jeigu Amerika atsigaus, tuomet jos pretenzijos į globalią lyderystę nebus tušti žodžiai, bet virs realiais veiksmais“, - teigia politologas.

„Kai kalbama apie tai, kad D. Trumpo išrinkimas automatiškai taps vos ne tragedija mums saugumo požiūriu, tai prisiminkime, kaip elgėsi ta pati Amerika Ukrainos krizės atveju. Aš manau, kad net saugumo požiūriu su D. Trumpu bus labai aiški dalykinė kalba: jis mums pasakys viena – jei norite būti saugūs, kad padėtume gintis, malonėkite vykdyti savo įsipareigojimus“, - sako V. Radžvilas.

Pašnekovas sako, kad Lietuvai šiaip jau apskritai reiktų apmąstyti savo veiksmus ir kiek jie gali kainuoti. Jis kalbėjo apie ant restorano „Kiaulė Rūke“ nupieštą karikatūrą, kurioje D. Trumpas bučiuojasi su Vladimiru Putinu.

„Tai rodo, kiek Lietuvoje nėra valstybinio ir geopolitinio mąstymo. Daugiau nei naivu manyti, kad D. Trumpo komanda jo nesupažindins su šita karikatūra. Lietuva yra šalis, kurioje nepajėgiama suvokti, kad D. Trumpas (kad ir kokios buvo neaiškios jo galimybės tapti prezidentu) dalyvavo rinkimų kovoje ir, netikėtai pasisukus įvykiams, jis realiai gali tapti JAV prezidentu“, - teigia V. Radžvilas.