NATO politikos rezultatai Lietuvoje
Autorius: Linda Konėcka Šaltinis: http://sauksmas.lt/nato-politi... 2016-11-26 12:47:46, skaitė 2238, komentavo 1
Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu, be abejo, sukėlė sumaištį jau išrikiuotose proamerikietiškose Baltijos šalių gretose. Pirma sureagavo Lietuva, kurios prezidentė, dar pradedant Barackui Obamai antrają prezidento kadenciją, paskelbė alfa.lt: “Lietuva perėjo į naują strateginio bendradarbiavimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis etapą”.
“Naujas etapas” – tai, žinoma, ginklų kaupimas ir JAV karių skaičiaus padidinimas Vokietijoje, karių dislokacija labai didėjo ir Lietuvoje per pastaruosius trejus – ketverius metus. NATO buvimas šalyje, skirtas apsaugoti mūsų valstybę nuo tam tikros grėsmės iš rytų (o jeigu geografiškai tiksliau – tai ir iš vakarų, kur yra militarizuota Kaliningrado sritis, ir net iš šiaurės vakarų, kur Baltijos jūroje dominuoja Rusijos Baltijos laivynas), iš tikrųjų virto “tikrai didele problema”, turinčia daug skausmingų dalykų. Kai kurios problemos akivaizdžios. Pavyzdžiui, NATO pareigūnų niekšiškas požiūris į mus, kaip “aborigenus”. Štai tik keletas pavyzdžių, kurie pateko į žiniasklaidą. 2016 m. balandžio mėnesį JAV kareiviai Kaune nuplėšė nuo prokuratūros pastato Lietuvos vėliavą, tuo paniekino Lietuvos simbolį. Po mėnesio, Rukloje, trys girti NATO kariai iš Vokietijos sumušė Lietuvos pilietį (trys prieš vieną! – tokie jie iš NATO). Birželį du britų kariai, taip pat apsvaigę nuo alkoholio, sudaužė taksi Latvijos sostinės centre. NATO kariai po tokių incidentų beveik visada išeina “sausi” – policija jų netraukė baudžiamojon atsakomybėn, o perdavė ikiteisminio tardymo dokumentus kariškiams, ir jie kažkur tai dingo.
Kitos problemos susijusios su NATO buvimu Baltijos šalyse nėra tokios akivaizdžios. Visu pirma valstybių išlaidų sumažinimas socialinėms programoms. Suprantama, jei 2017 m. Lietuvoje didinamos išlaidos kariuomenės išlaikymui (seniems ginklams iš JAV supirkimui) skiriama papildomai 150 mln. eurų, kokie ten padidinimai – ligoninėms ir pensininkams. Visai teisingai pažymėjo Dalia Grybauskaitė savo kreipimuose į Lietuvos tautą šių metų vasarą: “Dėl pajamų skirtumų ir abejingumo auga socialinė nelygybė”. Pajamų ir išlaidų skirtumas valstybės biudžete didžiulis – deficitinis! Socialinė nelygybė Lietuvoje bus visada tol, kol mes išleidžiam pinigus svetimai kariuomenei išlaikyti ir ieškome priešo iš rytų ir vakarų, užuot kurę abipusiškai naudingus ekonominius ryšius su savo kaimynais.
Beje, apie ekonomiką. NATO politika Lietuvoje privedė iki to, kad faktiškai žlugo mažos ir vidutinės įmonės, susietos su pieno produktais, žuvimi ir mėsa. Jų tikslinė rinka buvo beribė Rusija. Dėl Maskvos embargo įmonės prarado daug pinigų. Visi žino, kaip Rusijoje vertino šiuos Baltijos šalių produktus (gal nostalgija Sovietų Sąjungai?). Vietoj verslo plėtros su Rusija (Lietuva ne tik jogurtus galėjo gabenti už Uralo), į “sodą” įleido tankus “Abrams”. Kaip rezultatas litras pieno Lietuvoje dabar kainuoja mažiau nei litras geriamojo vandens – jo per daug ir nėra kur dėti. Lietuvos ūkininkams Europos Sąjunga paskyrė kompensacija 30 ( Trisdešimt eurų!) už toną parduoto pieno – ar tai ne patyčios?
Ir, ko gero, paskutinis kontrargumentas prieš NATO pajėgų dislokavimą Lietuvos teritorijoje. Jis, žinoma, ne iš tų “neduok Dieve”, tačiau reikia nepamiršti, kad šį argumentą būtina matyti dabar. Taigi, jei įvyks vietinis ginkluotas konfliktas tarp Rusijos ir NATO Baltijos regione, Rusijos oro-kosminės erdvės pajėgos bus priverstos pulti NATO objektų infrastruktūrą Lietuvoje.
Tai visų pirma – tas pats kantrus Ruklos miestelis Jonavos rajone, kur dislokuota JAV kareivių įgula, ir dar 2017 metais papildomai atvyks NATO batalionas iš Vokietijos, kontroliuojamas Vokietijos karininkų. Toliau – miestas Gaižiūnai (taip pat Jonavos rajone – beveik Lietuvos Respublikos centras), kur yra NATO poligonas. Taip pat potencialus taikinys yra Radviliškio rajonas, kuriame Lietuvos Gynybos ministerijos karinių dalinių teritorijoje įsikurs NATO batalionas.
Ir kai Lietuvos Prezidentė sakė, kad neleis pakartoti situacijos prieškario ir pokario laikotarpiu – “Kai nesigynėme ir leidome Rusijos pajėgoms įžengti į Savo teritoriją” ( ) – tai turėtų būti aiškiai suprantama, kad šiuolaikinė karinė Rusijos strategija konflikto atveju nenurodo – “Įeiti” į svetimą teritoriją. Viską nuspręs nuotolinio poveikio metodas, kai bus panaudotos raketos “Iskander” ir “Kalibr”.
Štai tokie yra NATO poveikio Lietuvoje rezultatai.
Linda Konėcka