„SS rasinė politika“: Nacional-socialistinės pasaulėžiūros priešai ir jų žmonijos lygybės doktrina

Autorius: Slepiama Tiesa Šaltinis: https://patriotizmas.wordpress... 2016-12-10 14:33:17, skaitė 2181, komentavo 1

Versta iš „SS rasinės politikos“. Šis tekstas kaip ir viskas šioje svetainėje pateikiama švietimo ir istorijos pažinimo tikslais, o ne neapykantos kurstymui!

Neapykanta apakiną protą ir veda link neapgalvotu sprendimų dėl kurių ateity tenka gailėtis… Privalome žinoti nuo mūsų slepiamą TIESĄ,tačiau neleisti savo proto apnuodyti negatyviomis emocijomis.

LIBERALIZMAS

Prancūzijos revoliucija (1789) Europą supažindino su nauja vedančia idėja, suktrauktą frazėje „laisvė, lygybė, brolybė“. Tai buvo rasiškai menkesnių elementų sukilimas, kurie perėmė idėjas, kurios iš dalies turėjo kitokias rasines ištakas ir kurios jų tegalėjo būti iškraipytos. Žydai turėjo lemiamą įtaką. Kaip bažnyčia, liberalizmas mokė, kad visi žmonės yra lygūs, kad nėra jokių kokybinių skirtumų tarp rasių, kad išoriniai skirtumai (fizinis tipas, odos spalva), yra nesvarbūs. Kiekvienas žmogus, nepaisant rasės, gali būti didvyris ar bailys, kūrybingas arba benaudis visuomenei, kariškai pajėgus, moksliškai pajėgus, meniškai gabus. Aplinka ir išsilavinimas buvo svarbūs veiksniai, kurie žmones daro gerais ir vertingais. Jeigu suteikiama žmonėms tinkama aplinka ir jie išvaduojami iš grandinių, tautos susijungtų vystyti savo sugebėjimus vieningoje žmonijoje ir tai pasektų amžina taika. Taigi, liberalizmas reikalavo lygybės visiems, lygių galimybių visiems ir ypač lygybės ir laisvės ekonominėje sferoje ir t. t. žydams.

Mes, vokiečiai, pamatėme kur tokios doktrinos veda. Liberalizmas nugriovė struktūras, kurios laikė rases ir tautos, paleidžiant destruktyvius polinkius. Rezultatas buvo ekoniminis chaosas, kuris privedė prie milijonų bedarbių vienoje pusėje ir absurdiškos prabangos kitoje. Liberalizmas sunaikino tautos ekonominius pagrindus, leisdamas pažmogiams laimėti. Jie laimėjo vedantį vaidmenį politinėse partijose, ekonomikoje, moksluose, menuose ir spaudoje, griaudami naciją iš vidaus. Visų piliečių „nepaisant rasės“ lygybė privedė prie europiečių maišymosi su žydais, negrais, mongolais ir taip toliau, kurio paseka yra arijų rasės pakrikimas ir nykimas.

Viskas, ką šiaurietiškoji civilizacija laimėjo prieš tamsos jėgas kultūros, mokslo ir laisvių srityse, patyrė grėsmę iš karto kai žydai ir kiti žemesni elementai įgijo galią. Europiečių dominavimas pasaulyje žlugo kaip Pirmojo pasaulinio karo pasekmė ir geriausioji vokiečių tautos dalis susidūrė su nykimu. Adolfas Hitleris vienas išgelbėjo Vokietiją ir visą Europą nuo šio likimo.

MARKSIZMAS

Pavojingiausiasis dabartinis mūsų pasaulėžiūros priešas yra marksizmas ir jo palikuonis, bolševizmas. Tai yra destruktyviosios žydiškosios dvasios produktas ir iš esmės tai buvo žydai, kurie šią destruktyvią idėją pavertė realybe. Marksizmas moko, kad yra tik dvi klasės: savininkai ir beturčiai. Abi turi būti sunaikintos ir turi būti pašalinti visi skirtumai tarp žmonių, tai pasekti turi viena „žmonių sriuba“. Tai, kas seniau buvo šventa, yra niekinama. Kiekviena sąsaja su šeima, gimine ir tauta sunyko. Marksizmas apeliuoja į žmonijos žemiausiuosius polinkius, tai yra kreipimasis į žmonijos išgamas.

Mes Vokietijoje tiesiogiai matėme, kur veda žmones marksizmas nuo 1919 – ųjų iki 1932 – ųjų, Ispanijoje, virš visko, Rusijoje. Liberalizmo suteršti žmonės nėra pajėgūs apsiginti prieš žydišką-marksistinį nuodą. Jeigu Adolfas Hitleris nebūtų laimėjęs mūšio dėl savo tautos sielos ir nebūtų sunaikinęs marksizmo, Europa būtų paskendusi į bolševikinį chaosą.

ŽYDAS

Žydai yra už bažnyčios, liberalizmo ir marksizmo lygybės mokymų. Jie buvo pirmieji fanatiški šios idėjos gynėjai. Laisvoji masonija dominavo Prancūzijos revoliucijos intelektinį pasaulį ir liberalizmas išaugo iš laisvosios masonijos. Portugalijos žydas Richardas, „klasikinės nacionalinės ekonomikos tėvas“, yra liberaliosios laisvos rinkos ir ekonominio plėšikavimo teorijos tėvas. Marksizmo ir bolševizmo pagrindas yra „Kapitalas“, parašytas žydo Mordechėjaus (Markso).

Kaip žydas įgijo griaunamąją jėgą prieš europietiškas tautas? Žydai yra rasiškai maišyti. Esminė charakteristika, kuri juos atskiria nuo visų kitų rasių ir tautų, yra parazitavimo instinktas. Patys žydai apie tai yra aiškūs. Karlas Marksas, „Kapitalo“ autorius, sako: „Kokia yra žydijos esminė savybė? Praktiškumas, saviinteresas. Kas yra žydo kultūra? Derėjimasis. Kas yra jo dievas? Pinigas.“ Žydas filosofas Spinoza sakė: „Ko mums reikia, yra paprasta: jog kontroliuotumėme viską, reikalingą mūsų pačių gerbūviui.“

Parazitinė žydų prgimtis yra aiški iš jų sugebėjimų prisitaikyti prie vietinių tautų. Charakteringas pavyzdys yra žydo santykis su kalba. Netgi prieš mūsų erą žydų tauta pakeitė savo kalbą kelis kartus. Kur jie beeidavo, jie perimdavo vietinę kalbą, nors jie iš emsės negalėjo nuslėpti savo rasinės kilmės.

Tačiau žydai yra viena iš rasiškai sąmoningiaisiųjų tautų. Senojo Testamento ir Talmudo įstatymai griežtai draudžia santuokas su ne žydais. Vedantys žydai visada pabrėždavo rasės ir rasės grynumo svarbą. Netgi Sovietų Sąjunga, kitaip esanti prieš rasę, išleido nutarimus žydiškam kraujui apsaugoti. Labiausiai žinomas pareiškimas yra iš žydo Benjamino Dizraelio (orgiginaliai „d‘Israel“, paskui „Lordas Beikonsfeldas“), išgamečio Britanijos ministro pirmininko: „Niekas negali būti abejingas rasiniam principui, rasiniam klausimui. Tai yra raktas į pasaulio istoriją. Istorija dažnai yra paini, nes ji buvo parašyta žmonių, kurie nesuprato rasių klausimo ir su juo susijusių aspektų… Rasė yra viskas ir kiekviena rasė, kuri nuo maišymo nesaugos savo kraujo, pražus… Kalba ir religija nelemia rasės, ją lemia kraujas.“

Jo parazitinė prigimtis žydą privedė išlaikyti savo tautos kraują ir smogti kitoms tautoms į jų būties branduolį – jų rasinę natūrą. Tik kai yra sunaikinamas tautos rasinis grynumas, žydas gali plėtotis laisvai ir be apribojimų. Dizraelio politiniai veiksmai sako, kad daugelis žydų sąmoningai dirba rasinio grynumo sunaikinimui. Jis karalienę Viktoriją padarė Indijos imperatore, Anglijoje sukurdamas atidarymą rytietiškiems gyvenimo būdams. Jis suklaidino anglų tautą su Rytų imperijos mintimi, taip slopindamas ir falsifikuodamas anglų rasinius instinktus. Žydas taip pat išdavė Rusijos tautas su dangaus žemėje atvaizdais, vedant prie stambaus masto rasinio maišymosi, labai greitinančio nykimo procesą. Žydas galėjo realizuoti savo planus pasauliniam viešpatavimui tik kai Rusija tapo siplna, be instinktų, be kultūros. Šitaip mes suprantame Momseno abipūdinimą žydų tautai kaip „dekompozicijos fermentą“. Kaip pasekmė, negali niekada būti taikos, bet tik kova tarp žydijos ir rasiškai sąmoningų tautų. Europa bus nugalėjusi šią grėsmę kai paskutinis žydas bus palikęs mūsų planetos dalį. Fiurerio žodžiai, ištarti karo pradžioje, bus įgyvendinti: šiame kare bus sunaikinta ne vokiečių tauta, o verčiau, žydija.

---
LDiena.lt: negaliu nesutikti su autoriaus įžangine replika - šis tekstas iš tiesų yra labai naudingas pažintine prasme: kaip pavyzdys kokiu būdu ir kokiais "gerais ketinimais" yra manipuliuojama visuomenė. Skaitai ir stebiesi, kaip sumaniai dėmesys nuo esminės problemos - PARAZITINĖS-BIBLINĖS PASAULĖŽIŪROS yra permetamas ant "kraujo grynumo klausimo". Ir automatiškai, kaip patogiai surandamas tą kraują gadinantis priešas: anuomet - žydas, šiandien - negrai ir arabai, o Lietuvoje - puolantis rusas...

Tuo tarpu tie lėlininkai, kurie tampo "rases" ir visokiausių veislių social-analistus už virvučių sėkmingai lieka už kadro ir graibo tarpusavyje besimušančio LIUMPENELEKTORATO suplaktas putas.

Todėl raginu - mieli "kraujo grynuoliai", būtinai kuo daugiau verskite ir platinkite savo taip mėgiamų rasizmo ir kraujo grynumo apologetų raštus - mes iš tiesų per mažai žinome, kokiu šūdu buvo kryptingai farširuojami iubermenšai, kurie su šūksniu - "GOT MIT UNS" (keista, tik, kad jų "dievas" - labai rasiškai nešvarus ŽYDAS) ėjo žudyti ir deginti lietuvių.

Primenu, ką šitie patys autoriai buvo suplanavę mums - NEŠVARAUS KRAUJO ABORIGENAMS: 50% sunaikinti, 10-15% fiziškai stipriausių palikti kaip darbo jėgą skirtą dirbti juodus darbu vokiečių naujakurių ūkiuose, visi likę - perkelti į Reicho pakraštį - prie Uralo kalnų, išgauti naudingąsias iškasenas REicho pramonei.