Afrika niekam nieko neduoda – išskyrus AIDS

Autorius: Kevinas Majersas Šaltinis: http://zeppelinus.livejournal.... 2017-01-10 12:20:38, skaitė 2215, komentavo 1

Ne. Tai nepadės. Net kai matome Afrikos valstybes atsisakant imtis veiksmų ir atkurti ką nors panašaus į civilizaciją Zimbabvėje, Etiopijai skirtas išmaldos dubenėlis vėl leidžiamas per mūsų rankas. Praėjo beveik 25 metai nuo garsiosios Etiopijos (ir Bobo Geldofo) kampanijos „Pamaitinkime pasaulį“. Per tą laikotarpį Etiopijos gyventojų skaičius išaugo nuo 33,5 mln. iki 78 mln.

Tad kodėl turėčiau daryti ką nors, kas toliau skatintų katastrofišką gyventojų augimą toje šalyje? Kur logika? Jos nėra. Žinoma, yra du dalykai, rodantys, jog į logiką čia neatsižvelgiama.
Pirma, tai mano sąžinė, o antra - dar viena vaiko didelėmis akimis, ir vėl žvelgiančio į kamerą, nuotrauka, kuri ir vėl užfiksuoja tragediją...

Prašau atleisti. Mano sąžinė jau keliavo čia kojomis ir pinigais. Skirtingai nei dauguma jūsų, aš buvau Etiopijoje. Kaip ir dauguma jūsų, aš mokėjau grobuoniškai labdarai, kad ten būtų sustabdytas badas. Berniukas didelėmis akimis, kurį mes išgelbėjome prieš 20 metų, dabar jau pilnas vyriškumo, nešiojasi Kalašnikovo automatą ir „daro“ vaikus visur, kur tik jo įgeidžiai jį nuneša.

Be abejo, esama ir gerų argumentų, kodėl turėtume tęsti šios grobuoniškos ir sutrikusios ekonominės, socialinės ir seksualinės sistemos veikimą. Tačiau aš jų nežinau. Kita vertus, yra daugybė priežasčių nerašyti tokios skilties kaip ši.

Ji nepridės daugiau draugų ir iššauks teisuolišką pyktį veidmainiškų, laiškus rašančių rūstuolių – šios rūšies, kuri niekuomet nepraleidžia progos savo panieka ir moraliniu pranašumu užteršti beveik kiekvieną diskusiją Airijos gyvenime. Ji tikriausiai įsiutins ir vieną puikiausių Airijos žmonių Džoną O'Ši iš GOAL [tarptautinė humanitarinė organizacija] ar brolius Finukeinus – žmones, kuriais be galo žaviuosi. Tebūnie taip.

Bet prašau, prašau, rūstieji teisuoliai, neminėkite mūsų pačių Didžiojo bado [badas Airijoje XIX a. viduryje] kaip analogijos. Šių dalykų negalima lyginti. Per 20 Didžiojo bado metų airių gyventojų sumažėjo 20 procentų. Per tą patį laikotarpį vakarietiško maisto, dešimtračių „Mercedes“ vilkikų ir „Lockheed Hercules“ lėktuvų dėka Etiopijos populiacija išaugo daugiau kaip dvigubai.

Deja, ta nelaiminga šalis nėra vieniša savo beprotybėje. Kažkur anapus vaivorykštės plyti Somalis, dar viena puiki įtūžusių, Kalašnikovus nešiojančių, „chatą“ [toks narkotikas] kramtančių, mergaites apipjaustančių, nuolat sutinusių dykaduonių šalis.

Iš tiesų, dabar mes turime beveik ištisą žemyną seksualiai hiperaktyvių varguolių, kur dešimtys milijonų žmonių gyvi vien pagalba iš išorinio pasaulio.

Ši priklausomybė nepaskatino politinio apdairumo ar sveiko proto. Iš tiesų, vudu idiotizmas, atrodo, dominuoja, būsimam Pietų Afrikos prezidentui tvirtai tikint, kad šlakelis vandens ant penio po lytinio akto apsaugos jį nuo infekcijos. Nereikia nė sakyti, kad skurdas, alkis ir visuomenės degradacija nesustabdė idiotiškų Tigre [etninė grupė Eritrėjoje], Ugandos, Kongo, Sudano, Somalio, Eritrėjos ir kitų karų.

Tai, aišku, stambūs potėpiai. Tačiau būtent tokiais stambiais potėpiais istorija dažnai tapo savo labiau akį rėžiančius – ir lemtingesnius – puslapius. Japonija, Kinija, Rusija, Korėja, Lenkija, Vokietija, Vietnamas, Laosas ir Kambodža XX a. pakėlė didesnes negandas nei beveik bet kuri Afrikos dalis.

Dabar beveik visos šios šalys vienu ar kitu būdu teikia pagalbą ar investuoja Afrikoje, tuo tarpu Afrika, turinti bekraštes savanas ir vešlias ganyklas, niekam beveik nieko neduoda, išskyrus AIDS.

Vietoj to Afrikos gyventojai švaisto savo išteklius ir yra atsakingi už katastrofišką ekologinę degradaciją. 2050 metais Etiopija turės 177 milijonus gyventojų: tai Prancūzija, Vokietija ir Beniliukso šalys kartu sudėjus, tik įsikūrusios perdžiūvusiose ir vis mažiau proteino turinčiose Didžiojo riftinio slėnio dykvietėse.

Taigi, ar labai išmintinga aktyviai didinti suaugusiųjų populiaciją jau dabar pernelyg tankiai apgyvendintoje, ekologiškai nuniokotoje ir ekonomiškai priklausomoje šalyje?

Ar moralu šiandien išgelbėti Etiopijos vaiką nuo bado tik tam, kad ateityje jis patirtų brutalų apipjaustymą, skurdą, alkį, smurtą ir seksualinę prievartą, kurios rezultatas bus dar vienas pustuzinis tokių pačių vaikų didelėmis akimis, kurių priešakyje – panašiai „linksmas“ gyvenimas. Žinoma, tai gali padėti jums geriau jaustis, o tai ir yra pagrindinė tokios gausios labdaros priežastis. Tačiau to nepakanka.

Nes savimyliškas dosnumas buvo vienas iš Afrikos prakeiksmų. Jis palaikė politines sistemas, kurios kitaip būtų žlugusios.

Jis prailgino Eritrėjos-Etiopijos karą beveik dešimtmečiu. Jis įkvėpė Bilo Geitso programą, skirtą išvaduoti žemyną nuo maliarijos, tačiau nesant beveik jokios asmeninės savikontrolės, ši liga yra viena efektyviausių dabar veikiančių populiacijos kontrolės formų.

Jei jo programa bus sėkminga, dešimtys milijonų vaikų, kurie kitaip būtų mirę ankstyvoje vaikystėje, išgyvens iki pilnametystės, giriasi Geitsas. O, puiku – ir kas tuomet? Žinau. Leiskime jiems visiems atvykti čia. Taip, čia tai bent idėja.

Ir pabaigai nuostabus Wiljamo Pierce pasakojimas apie Afrikos problemas susijusias su baltųjų žmonių altruizmu