Penktosios recesijos išvakarėse prisiminkime patarlę: Vienas kenkia, dešimt kenčia

Autorius: Simas Bartkus Šaltinis: http://radikaliai.lt/radikalia... 2015-01-07 12:03:15, skaitė 5104, komentavo 1

Vienas aktualiausių dalykų civilizacijai – naftos kaina. Pastaruoju metu pateikiama informacija apie pasaulyje sumažėjusią naftos kainą, o šiomis dienomis išgirstame, kad naftos kaina nukrito dar žemiau. Ar tokia ji liks visada?

Būtų neįtikėtina.

Iki JAV konflikto su Rusijos Federacija (RF) dėl Ukrainos kaina buvo pakankamai aukšta ir šokdavo į didesnes aukštumas. Kas nutiko?

Technogeninės šiandieninės civilizacijos kraujas - nafta ir pinigai

Nors oficialiai, suprantama, priežastis nenurodoma, jog tai RF baudimas dėl nepaklusnumo, tačiau viešojoje erdvėje daugiausiai tokios nuomonės laikomasi. Negalime to nepastebėti ir nesusieti su realija. RF pradėjus realizuoti Eurazijos ekonominę sąjungą (EES), aiškiai buvo apibrėžiama, jog ši sąjunga atsisakys JAV dolerio kaip atsiskaitomosios valiutos už naftą ir kitus išteklius. Tai tikrai neatitiko JAV interesų, o JAV valdžia numatė rinkos praradimą ir rimtą konkurenciją.

Bijoma, kad krentanti naftos kaina JAV smogs kaip niekad stipriai (jau dabar ji nukritusi iki 2009 m. lygio). Trys banginiai, kurių baiminasi JAV, yra Rusija, Iranas ir Venesuela – šios valstybės turi daug naftos, ir dabar ateina jų era (http://www.foxnews.com/politics/2015/01/05/will-crashing-oil-prices-make-russia-iran-and-venezuela-more-dangerous). 2015 m. sausio 5 d. JAV naftos kaina krito iki 50 dolerių už barelį, tuo tarpu naftos gavyba Rusijoje – rekordinė, 2014 m. ji pasiekė 10,58 mln. barelių per dieną ir kyla toliau (http://on.rt.com/21gv4q).

Tai iššūkis JAV. Norėdama kontroliuoti padėtį, JAV sutaria su Jungtiniais Arabų Emyratais (JAE) dėl naftos kainos sumažinimo, tai turėtų pakirsti RF finansinę situaciją, nes pastarosios biudžetas labai priklauso nuo naftos kainos, kaip ir pačių JAE ar JAV. Tačiau manykime, kad JAV specialistai paskaičiavo, jog jų biudžetas nukentės, bet ne tiek smarkiai kaip RF. Tai vienas šūvis. Kitas šūvis – neprarasti rinkos. RF, atsisakydama JAV dolerio, tampa laisva rinka nuo diktuojamų kainų ir išteklius nuvertėjus rubliui gali pasiūlyti mažesne kainą vienam iš didesnių pirkėjų, konkrečiai – Europos Sąjungai (ES). JAV iškyla grėsmė prarasti rinką. Dėl sankcijų RF apribojama prekyba su ES, bet ES lieka pagunda priešintis sankcijoms ir pigiai pirkti naftą, išteklius iš RF. JAV nuleisdama kainą išsaugo ES rinką ir ES, norėdama palaikyti glaudžius santykius su JAV, perka pigesnę naftą būtent iš pastarosios rinkos. Nesipykstama su didžiuoju globėju ir pigiai gaunama žaliava. Kam ES tada reikalinga RF? Kaip ir gyvybiškai nėra būtina. Tačiau ar tai toliaregiška? Maža ir mažėjanti naftos kaina negali amžinai laikytis, nes bet kuriuo atveju pajamas praranda pati JAV ir JAE. Atpigus naftai, pakyla dolerio vertė, bet ji pakyla tik todėl, kad JAV doleris naudojamas ir tampa paklausus naftos pirkimui. Kitos dolerio pakilimo vertės nėra. Vien dėl pasaulinio atsiskaitymo valiutos jis naudojamas kaip vertybinis popierius.

Čia prasideda JAV ir RF nervų žaidimas. Žaidimo taisyklės paprastos kaip eilinių firmų konkurencijos. Vyksta konkurencija dėl rinkos, paklausos ir gaunamo pelno. Maža naftos kaina laikysis tol, kol kurios nors iš konfrontuojančių šalių biudžetas pasidarys pavojingai nestabilus ir nepakeliantis mažų įplaukų. Lieka įdomi būtent ši detalė, kuri šalis gali sau leisti ilgalaikį naftos pigumą. Jei RF atsisakius dolerio ir perėjus prie Kinijos ekonomikos modelio nuvertėjus rubliui kaina pasidarys juokingai maža, tai JAV gali neturėti galimybių konkuruoti su savo doleriu, nes jo nuvertinti negalima dėl jo dabartinės paskirties – pasaulio valiutos.

Nors JAV tampa paklausiu naftos pardavėju ES, tačiau ES irgi numato, kad tai gali būti neilgalaikis naftos kainos sumažėjimas ir jis gali tęstis tiek, kiek tęsis JAV ir RF konfliktas. O tuo metu jau susipykusi ES su RF sunkiai bepajėgs susigrąžinti RF naftos pasiūlą, nes rusas gali būti principingas. Tad ES ir atrodo pasaulio kontekste trypčiojanti, abejojanti ir drebanti, ji nori būti gera ir JAV, ir RF.

Sprendimai tokioje politikoje gana sudėtingi ir turi vienokių ar kitokių pasekmių ilgalaikėje perspektyvoje. Juolab kad pačią ES vėl pradeda krėsti drebulys (Graikija, Jungtinė Karalystė, Islandija, kitos ES narės, sunkiai kovojančios su ekonominėmis problemomis arba norinčios trauktis iš ES).

„The Guardian“ prieš pat Naujuosius metus pareiškė (http://www.theguardian.com/business/2014/dec/28/five-issues-world-economy-2015), kad 2015-aisiais pasaulio ekonomiką formuos penki veiksniai, kurie gali arba ją atgaivinti, arba įklampinti į gilią recesiją: Rusijos ir Ukrainos santykiai, nafta, JAV, Kinija ir euro zona. Į pasaulinę rinką kaip rimti žaidėjai gali ateiti Turkija ir Indonezija.

Kitas dalykas – naftos kainos sumažėjimas skalūnų dujas išgaunančioms kompanijoms taps mirties nuosprendžiu: joms būtina 60–100 dolerių už barelį kaina, o tokia Vakaruose dabar neįmanoma (http://www.theguardian.com/environment/2015/jan/06/oil-price-casts-shadow-over-frackings-future). Dar 2014 m. vasarą nafta kaina 115 dolerių už barelį, o prieš Naujuosius metus nukrito perpus. Keturios didžiosios recesijos (1974–1975, 1981–1982, 1990–1991 ir 2008–2009 m.) buvo susijusios su naftos kainų pokyčiu.

Vykstant recesijai Vakaruose, pasaulio ekonomikoje pirmauja Kinija. JAV ir Europa bus toliau užverčiamos pigiomis kiniškomis prekėmis, o juanio kursas toks mažas, kad infliacija Kinijai tikrai negresia, priešingai – įstoja į šalių, turinčių finansų rezervą, klubą, gyvena be skolos (priminsiu – Lietuvos Respublikos skola 2015 m. sausio 6 d. yra daugiau kaip 17,4 mlrd. euro; kiekvienam šalies piliečiui tenka beveik 6 000 eurų skolos dalis; šaltinis – http://www.2g.lt).

Euro zonos krizė tęsiasi, beveik neabejojama, kad 2015-aisiais ji nesustos. Su didžiausiomis problemomis susiduria Graikija ir Ispanija, euras nereikalingas Jungtinei Karalystei, o Islandija ketina atsiimti paraišką dėl narystės ES. Kam reikalingas skęstantis euro laivas? Turbūt tik optimizmu trykštančiai Lietuvos valdžiai. 

Taigi, Vakarų ėjimas patamsiais skamba kaip užuomina: „Mes patys nežinome, kas bus“. Tai nėra gerai ir primena astrologiją. Žaidimas įsibėgėja, kuris iš žaidėjų supanikuos, dar nėra aišku. Vėliau pagal šalių priimamus sprendimus galėsime toliau numatyti kas, kokių veiksmų ir priemonių ėmėsi ir kokios perspektyvos ekonomikoje nusimatys. Nepamirškime, kad nuo viso pasaulio yra priklausomas ir mūsų Lietuvos ekonominis stabilumas. Kaip mes sugebėsime šioje jūroje plaukti ir matyti reiškinius, nuo to priklausys mūsų visų gerovė. Nepamirškime liaudies išminties: „Vienas kenkia, dešimt kenčia“.

---
LDiena.lt: savo ruožtu primename - visuomenė nuolatos kenčianti kokios nors mažumos savivalę yra ne kas kita, o tik avinų banda, kuriai skirta keliauti į skerdyklą. Todėl, žmonės brangieji, laikas mums tapti Žmonėmis, o ne nuolatinėmis "aplinkybių", "auklėjimo", "istorijos", "valdančio elito" žertvomis. Arba visi draugiškai kentėsime toliau.