Alkoholizmas - liga? Ir dar nepagydoma?..

Autorius: Petras Dargis Šaltinis: http://petrasdargis.lt/rasinia... 2017-01-13 20:32:51, skaitė 2859, komentavo 1

Vienas alkoholikas internete panikuoja:

- Išgirdau, kad sveikatos ministru paskirtas vegetaras, abstinentas bei silpnaprotis. Sakykit, ar čia rimtai, ar bajeris? Nes jeigu rimtai, tai gal jau laikas atsisakyt LT pilietybės...?

Savaime suprantama!..

Kad vegetaras ir silpnaprotis, tai dar, sakyčiau, nieko. Bet jeigu ne alkoholikas - tai visai po velnių!

O tada prasideda pats įdomumas. Iš kitų alkoholiko draugų alkoholikų sužinau:

- Tai kad alkoholikas!

- Nu, būtent, - atsako kitas iš girtuoklių kompanijos.

Nebegaliu suprasti. Tai abstinentas ar alkoholikas? Viena alkoholikė internautė supratingai paaiškina:

- Petrai, be "ar".

Išeitų, tas ministras abstinentas ir kartu alkoholikas? Negeria, tai alkoholikas? Štai aš kokius 15 metų nerūkau, todėl esu rūkorius?

Aukštyn kojomis apversta ne tik šitų girtuoklių, bet ir visos prasigėrusios visuomenės logika. Niekada šitos visuomenės nebūsi kritikuojamas už girtavimą. Tave kritikuos tik tada, kai nustosi gėręs. Arba kai pragersi kepenis ir nebegalėsi maukti netgi alaus. Tada prie butelio likę sugėrovai sakys:

- Alkoholikas!

- Ir dar abstinentas... Tfu! - nusispjaus kitas girtuoklis.

Aš nežinau, kaip ten iš tiesų su tuo ministru. Negalėčiau net pavardės jo pasakyti. Šį sykį man įdomu pasidarė ne ministras, bet bet prasigėrusio žmogaus ir pragertos visuomenės logika.

Tačiau diskusija tuo nepasibaigė. Prasidėjo antroji, dar iškalbingesnė jos dalis:

- Petrai pabandyk parūkyti, ir labai greitai sužinosi atsakymą į savo užduotą klausimą, ar nerūkantis gali būti rūkorius Taip pat ir su alkoholiu - išgerk pirmą, ir po kiek laiko veidu purve gulesi, - patikino mane kitas alkoholikas, sprendžiant iš jo kalbos - pranašas.

- Nu jau nu jau! - paprieštaravo kita alkoholikė. - Motyvuotam žmogui kažkokie netyčiniai atsipalaidavimai tikrai netėkš į jokį purvą, nebent prieš tai jis tikrai turėjo gerokai pažengusią priklausomybę, nors ir tai... Motyvuoti žmonės geba išsiugdyti valią ir atsinaujinus potraukiui ją pasitelkti.

O kaip iš tiesų? Ar tikrai anas alkoholikas apie blaivų gyvenimą ir pavojus žino geriau, negu aš, 20 metų negeriantis?

Tarp alkoholikų sklando keista legenda, kad alkoholizmas - liga, beje, nepagydoma liga, kad visą gyvenimą išliks potraukis alkoholiui. Girdi, kažkas ten organizme pažeista, ir žmogus nebegali be alkoholio...

Tikrai?..

Štai alkoholikas tvirtina, kad aš užrūkęs vėl pradėsiu rūkyti. Iš kur jis žino? Sprendžia pagal save? Pakentėjo savaitę ir vėl pradėjo? Tikriausiai... O štai aš būdamas Egipte mėginau parūkyti kaljaną. Fi... Tas pats šūdas, kokį kažkada, prieš daugelį metų, rūkydavau Lietuvoje. Būčiau paskutinis kvailys, jeigu vėl imčiau pratintis. Beje, man jau reikėtų nemažai valios pastangų surūkyti tą kaljaną ar sutraukti cigaretę. Velniams?..

Tą patį pasakyčiau apie alkoholį. Kai susergu, išgeriu spiritinio bebrų liaukos ir bičių pikio užpilo. Pirmą sykį išgėriau labai stipraus, ir nuo arbatinio šaukštelio pajutau, kad davė į galvą. Buvau nustebęs, koks nemalonus jausmas! Visai ne toks, kokį išgėrę patiria alkoholikai. O juk kažkada, kai buvau alkoholikas, ir man tas jausmas atrodė malonus, aš jį net vadinau "kaifu"!

Dabar viskas kitaip. Kaifas pavirto mėšlu.  Turėjau gerokai atskiesti... Vienas mano sūnus negeria visai, jis nė nebuvo pradėjęs. Išgėręs parūgusios giros ir patyręs tą pojūtį, jis sakė:

- Nemalonu!..

Mano mama negėrė visą gyvenimą, nugyveno 101 metus. Ji stebėdavosi:

- Ir kaip žmonės gali gerti šitokį brudą?

Tai esminis skitumas tarp blaivių žmonių ir alkoholikų. Kas alkoholikui kaifas, blaiviajam - brudas.

Dabar apie valią, kurią akcentavo ana alkoholikė. Ar reikia valios negerti? Alkoholikui, kuriam gėrimas - "kaifas" arba "atsipalaidavimas", žinoma, reikia begalinių pastangų atsisakyti alkoholio. O blaiviam žmogui, kuriam C2H5OH yra ne malonumas, bet nuodai ir paprasčiausias brudas? Juk ir alkoholikui nereikėtų valios pastangų atsisakyti stiklinės kiaulių srutų...

Nežinau, ar alkoholikai prisimena, kaip jie pradėjo girtavimą, kaip pradžioje buvo šlykštu, koks baisus kilo vėmulys... Aš dar prisimenu. Pradėti vėl? Ne, mano psichika jau atsistatė, dabar man ne 17, aš jau turiu jėgų atsilaikyti prieš alkoholikus ir paprasčiausiai pasiųsti juos kuo toliau. O tada buvau vaikigalis ir negalėjau. Mane ragino, verste vertė, o aš labai norėjau kuo greičiau tapti vyru, o vyrai aplink buvo visi alkoholikai. Juk mes gyvename prasigėrusioje visuomenėje, kur alkoholis yra vertybė, girtavimas - sveikas dalykas, o blaivybė - nenormalu...

Taigi alkoholizmas - ne liga, bet mąstymo būdas, vertybių klaida. Ištaisykit vertybių klaidą, ir alkoholis taps nuodu, tirpikliu, bet jokiu būdu - ne maisto produktu.