Tikrasis heroizmas

Autorius: Gerhardas Laukas Šaltinis: http://www.nazi-lauck-nsdapao.... 2017-02-12 12:11:25, skaitė 4272, komentavo 1

LDiena.lt: anoniminiai fašizmo garbintojai savo propagandos virtuvėlėse turi prisikaupę tonas makaronų. Jie dar ilgai juos virs ir kabins ant kiekvienos naujos kartos lengvatikių ausų.

Todėl kuo greičiau tie makaronai baigsis ir bus suvirškinti - tuo anksčiau visuomenė išsilaivins nuo dar vieno marazmo. Skanaus.
---

Nacionalsocializmas nei kiek nekenčia nuo didvyrių stygiaus. Jų darbai, jų pasiekimai ir, virš visko, jų aukos, mums yra pavyzdys, įpareigojimas ir stiprybės šaltinis.

Mano karta, pirmoji „pokario karta“ vis dar turėjo galimybę asmeniškai sutikti daugelį iš šių didvyrių. Aš pamenu aplankęs garsųjį pulkininką Hansą Ulrichą fon Rudelį, jo namuose, Kufšteine, Tirolijoje, aštuntajame dešimtmetyje. Didelė garbė!

Bet yra dar daugelis idėjos draugų , kurie man yra turėję dar didesnės įtakos. Visų pirma, aš su jais praleidau daugiau laiko, negu su pulkininku, o visų antra, jie buvo „tik normalūs žmonės“, nors nuveikė daug daugiau, nei „normalius‘ dalykus.

Jis buvo S.A. draugai Valteris Latermanas ir Karlas-Ferdinindas Švarcas, Miulerių Šeima ir „Arminas“ iš Hitlerio jaunimo kartos, Tysas Kristofersonas, pokario kartos kovotojai Michaelis Kiunenas, Gotfrydas Kiuselis, Michaelis Štormas ir kiti, kurie išlieka neįvardinti tik saugumo sumetimais. Kai kurie iš šių draugų ir jų gyvenimai man padarė ypač stiprų įspūdį.

1945 metai... Karas pasibaigė. Viskas prarasta. Gyvenimas tapo beprasimiškas. Vienas eina per mišką link geležinkelio bėgių, atsisėda ant bėgių ir laukia traukinio, kuris užbaigs liūdną gyvenimą. Tas pats žmogus galvoja, tada priima kitokį sprendimą. Jei jis išgyvens, galbūt galės kurią nors dieną kažką padaryti Fiurerio dvasia. Jis atsistoja ir pareina namo. Prabėga ne vieneri metai... 1972 metų vasarą, išvytasis iš Breslau miesto jam pasako, kad yra toks NSDAP/AO. Tas pats žmogus tampa vienu iš pirmųjų narių, vienas iš darbščiausių narių ir dosniu finansiniu remėju, kad ir būdamas neturtingas ir kuklaus gyvenimo būdo. Jis dirba savanorišką darbą metus po metų, dešimtmečius po dešimtmečių... Pasenus, ištiko apakimas... Bet jis tęsė darbą: juk jis vis dar gali pakuoti siunčiamuosius paketus...

Mirtinai serga vėžiu, vargiai tegali valgyti, ar miegoti. Net ėjimas yra sunkus ir varginantis. Bet vis dar galima kažką daryti: save nusitempti iki stalo ir dirbti prie kompiuterio... Valandų valandas... Kadangi yra sunku atsistoti ir sugrįžti prie kėdės. Dienų dienas, metų metus. Paskutinės gyvenimo dienos ryte tai vis dar rutina. Tada, po pietų, atėjo mirtis...

1945 metai... Jaunas kareivis toliau kovoja po paliaubų pasirašymo. Vėliau jis paimamas į nelaisvę, bet nelaikytas partizanų kovotoju. Keturi metai koncentracijos stovykloje nepasiduodantiems ir nesigailintiems naciams. Pagaliau, laisvė. Iš karto tęsiamas politinis aktyvizmas, tada – kalėjimas. Jį palieka žmona. Paskui, vėl laisvė, politinis aktyvizmas ir didžiulis vaidmuo NSDAP/AO plėtimęsi aštuntajame dešimtmetyje. Bet per išdaviką vėl patenkama į kalėjimą. Jį palieka antroji žmona. Keturi metai politinio kalėjimo – be paleidimo iki pačios paskutinės dienos. Tada atėjo laisvės diena, po kurios iš karto sugrįžta prie politinio aktyvizmo ir vienerių intensyvaus darbo metų. Vėl laisvė ir politinis darbas iki pat mirties...

Kitas žmogus nori susituokti, tačiau partijai reikia pinigų ir darbuotojų. Šeimos kūrimas tiesiog turi palaukti kelius metus. Bet, nepaisant jaunystės, ištinka liga. Sulaikiama jau nebe šeimos, o mirties...

Dar kitas suluošintas kare. Prarastos abi kojos ir viena ranka. Kita ranka sužalota. Tačiau tai nėra bejėgiška padėtis. Yra įmanomas darbas telefonu, NSDAP/AO savo televizijos programą išplečia nuo vieno iki šešiolikos miestų per vienerius metus...

Krizė... Žmogus įžengia ir imasi darbo be jokių specialių apmokymų. Laisvalaikis ir profesija yra iškeičiami į politinį darbą, jaudulį ir stresą. Jis laikosi metų metus, kol baigiasi krizė ir jo paties šeima vėl gali tapti prioritetu.

Idėjos draugai, tai yra tikros istorijos! Aš su šiais žmonėmis dirbau, kartais dešimtmečius. ,es jiems esame skolingi už NSDAP/AO pasiekimus per pastaruosius trejis dešimtmečius. Tebūnie jie jums pavyzdys ir įsipareigojimas, pasididžiaviams ir įkvėpimas, kaip jie yra man.

Tetampa kai kurie iš jūsų pavyzdžiais tiems, kurie vėliau stos į mūsų gretas ir toliau neš šventąją svastikos vėliavą, kai mes būsime pašaukti į tą didįjį šturmuotojų būrį danguje.

NES VĖLIAVA REIŠKIA DAUGIAU UŽ MIRTĮ!