Socialinis parazitizmas

Socialinis parazitizmas — graikiškai parasitos - veltėdis, angliškai parasitism, social; vokiškai parasitismus, sozialer. „Socialinis parazitizmas – visuomeniškai nepriimtinas atskirų socialinių grupių, sluoksnių, individų egzistavimo būdas, kada vienas iš jų gyvena kitų arba visos visuomenės sąskaita. Šios grupės atstovai arba atskiri individai, gyvenantys parazitinį gyvenimą, būdami darbingi, kaip taisyklė, nedalyvauja kūrybiniame darbe. Jų veikla nukreipta tik į gavimą ar pasisavinimą kitų sukurtų gėrybių ir vertybių, ir surišta su pažeidimu pagrindinių visuomenės normų ir įstatymų“, rašoma sociologijos žinyne.

 

21 amžiuje pasaulis susidūrė su stulbinančia daugelio valstybių visuomenėms globalistų primesta beprotybe. Per prievartą jų visuomenėms primetamos joms antagonistinės žmonių grupės, kurios yra svetimos kultūros, religijos, nentaliteto, kito civilizacijos lygio. Jos nesiintegruoja į visuomenę, dažniausiai nedirba, yra mokesčių mokėtojų išlaikomos, nieko nedavusios visuomenei gauna daugiau nei jos nariai, visą gyvenimą kūrę bendrą visuomenės gėrį. Šio atvykėlių grupės yra tapusios banditizmo, vagysčių, prievartavimų, narkotikų platinimo faktoriumi. Šios svetimų žmonių grupės turi visus „socialinių parazitų“ požymius, nes nieko nekuria, bet vartoja svetimą turtą, gyvena kitų sąskaita, degraduoja svetimą jiems visuomenę. Šie žmonės pastaruoju metu melagingai pavadinti „pabėgėliais“, nors bėga iš valstybių, kur jiems negresia pavojus.

 

21 amžiuje pasaulis susidūrė su dar viena visuomenėms globalistų primesta beprotyste. Piliečiai, kurie mato ir supranta, kad po išgalvotu melu apie „pabėgėlius“ glūdi noras introdukuoti į visuomenes jas degraduojančius „socialinius parazitus“, yra apkabinėjami rasistų, nacionalistų, ksenofobų ir kitomis etiketėmis, persekiojami.

 

Visuomenės reakcija į baisią socialinę neteisybę, kai atėjūnai naudojasi materialinėmis gėrybėmis, kurios yra atimamos iš valstybės piliečių, tai nėra nei rasizmas, nei ksenofobija. Ksenofobija ir rasizmas yra tada, kai atėjūnas, atvežtas į Europą, nekenčia europiečių, juos įžeidinėja, sumuša, žudo, kapoja kirviais, sprogdina, traiško sunkvežimiais.

 

 

Be šitų „socialinių parazitų“ visuomenė yra puolama dar kitos rūšies parazitais. Tai Sorošo ir kitų globalistų finansuojamos NVO, samdančios advokatus, juristus, kurie seka socialinius tinklus, kitas MIP ir užverčia policiją skundais dėl neva rasizmo, ksenofobijos ir t.t. Tai Vakarų Europoje aprobuota susidorojimo su nacionalinėmis valstybėmis ir patriotais praktika, kuriose labiausiai diskriminuojamais tapo savo protėvių žemėje gyvenantys europiečiai krikščionys.

 

Gerdas Vildersas debatuose su Marku Rutte pasakė: „Kodėl mes remiame atvykėlius savo pensininkų sąskaita?

 

O aš sakau: Kodėl 62 procentai Lietuvos pensininkų turi badauti, kai valstybė jų sąskaita maitina ir išlaiko atėjūnus, geresnio gyvenimo ieškotojus?