Ramūnas Alaunis: ar Vašingtonas suduos prevencinį smūgį Šiaurės Korėjai?

Autorius: Ramūnas Alaunis Šaltinis: http://ldiena.lt... 2017-04-29 14:30:48, skaitė 3071, komentavo 1

Jau ne vieną dešimtmetį Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika - Šiaurės Korėja perdėtai vaizduojama kaip „labai pavojinga ir nenuspėjama jėga.“ Ar naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas suduos prevencinį smūgį Šiaurės Korėjai?

JAV jau daugiau kaip pusę amžiaus grasina Šiaurės Korėjos branduoliniu karui. 1956 metais, praėjus vos keleriems metams po Korėjos karo (1950-53), JAV inicijavo branduolinių kovinių galvučių dislokavimą Pietų Korėjoje. Šaltojo karo laikotarpius atominė bomba buvo laikoma kaip „kraštutinis apsaugos ginklas". Dabar „puolamieji" kariniai veiksmai naudojant atominį ginklą jau apibūdinama kaip „savigyna".

JAV provokuoja Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programos plėtrą

Šiaurės Korėjos vykdoma branduolinio ginklo programa, tai atsakas į 64 metus trunkančias Vašingtonmo sankcijas ir bauginimą Šiaurės Korėjai. Tačiau Vašingtono agresyvi sankcijų politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu žlugo nepasiekusi savo tikslo, nes dabar Šiaurės Korėja turi branduolinį ginklą, būtent tai, ko Vašingtonas labiausiai bijojo. Vašingtono sankcijos nuo pat pradžių buvo klaidngas požiūris, kuris išprovokavo Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo programos kūrimą.

Mes turime suprasti, kad situacija nuo to laiko, kai Šiaurės Korėjai buvo įvestos sankcijos pasikeitė iš esmės: Šiaurės Korėja jau tapo branduolinio ginklo valstybe. Todėl Vašingtono politika Šiaurės Korėjos atžvilgiu turėtų būti visiškai kitokia. Dabartinė JAV politika Šiaurės Korėjo atžvilgiu tik dar labiau provokuoja Šiaurės Korėjos branduolinio ginklo ir balistinių raketų programos plėtrą.

Šiaurės Korėja yra paprasčiausia JAV karinės agresijos auka nepagrįstai vaizduojama kaip karo kurstytoja ir kelianti grėsmę JAV ir Pasaulio saugumui . Šiuos kaltinimus sutartinai palaiko Vakarų žiniasklaida. Nors 1991 gruodžio mėnesį JAV išvežė savo branduolinį ginklą iš Pietų Korėjos, tačiau į pagrindinus Šiaurės Korėjos miestus nutaikytos raketos su branduoliniu užtaisu esančios JAV teritorijoje ir JAV strateginiuose povandeniniuose laivuose. Be to, JAV atominio ginklo arsenalas yra dešimtys kartų didesnis, nei Šiaurės Korėjos.

JAV grasinimai Šiaurės Korėjai

JAV Valstybės sekretorius Rexas Tillersonas viešėdamas Pietų Korėjoje 2017 kovo mėnesį įspėjo: „JAV strateginės kantrybės politika dėl Šiaurės Korėjos branduolinės ir raketų programos baigėsi, ...visi (karinių veiksmų prieš Š. Korėją) variantai yra ant stalo, jei Šiaurės Korėją toliau didins savo ginklų programos grėsmės lygį.“ Po mėnesio viešėdamas Tokijuje JAV Viceprezidentas M. Pence‘u patikino Japonijos ministrą pirmininką Shinzo Abe, kad Amerika su Japonija „100 procentų" metą iššūkį Pchenjanui ir dar kartą pakartojo JAV Valstybės sekretoriaus Tillersono įspėjimus, kad Pchenjeno nuolatiniai branduolinių raketų bandymai veda iš kantrybės Jungtines Amerikos Valstijas, kad „karo planai ant stalo“. M. Pence‘u pareikalavo atsisakyti branduolinio ginklo Korėjos pusiasalyje, būtent tai, ko Šiaurės Korėjos lyderis Kim Džongunas ir kiti vyriausybės vadovai nepriims tol, kol Amerika išliks egzistencinė grėsmė Šiaurės Korėjai. Š. Korėjos Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Han Lyrinės-Ryol reaguodama į JAV spaudimą sakė, kad jo vyriausybė „vykdys daugiau raketų bandymų per savaitę, kas mėnesį ir kasmet" ir pagrąsino „totaliniu karu", jei Vašingtonas pradės karinę agresiją. Šiaurės Korėjos vyriausybė atmeta bet kokį dialogą su Vašingtonu tol, kol Vašingtonas išliks priešiškas Š. Korėjai, kol JAV didins diplomatinį spaudimą ir didelio intensyvumo ekonomines sankcijas prieš KLDR.“

Kinijos tarpininkavimas derybose be rezultatų

JAV bandė įtraukti Penkiną derybose dėl Š. Korėjos branduolinio ginklo programos sustabdymo. Tačiau derybos baigėsi be rezultatų. Pekinas taip pat susirūpinęs Šiaurės Korėjos branduoliniu nusiginklavimu: karinio konflikto atveju kiltų grėsmę Kinijos nacionaliniam saugumui. Be to, Kinija vienintelė šalis galinti gauti nuolaidų iš Šiaurės Korėjos pusės dėl jos branduolinių balistinių raketų programos. Bet Pchenjanas pagrąsino „katastrofinias padariniais", jei Pekinas susidės su Vašingtonu šiuo klausimu. ­

Neprognozuojami karo padariniai

JAV Johnso Hopkinso universiteto Paul Nitze Išplėstinių Tarptautinių studijų mokyklos JAV ir Korėjos instituto mokslininkų Josepho S. Bermudezo ir Jacko Liu atlikta analizė remiantis palydovų nuotraukomis iš kosmoso rodo, kad Šiaurės Korėja yra pasiruošusi bet kuriuo metu įvykdyti ne vieną branduolinio ginklo bandymą, kai tik bus gautas įsakymas iš Pchenjeno. Klausimas, kas atsitiks, jei Š. Korėja toliau tęs branduolinio ginklo bandymus? Pulti Šiaurės Korėja būtų beprotybė. JAV prezidentas Trumpas ir viceprezidentas Pence‘u laikosi tvirtos pozicijos dėl Šiaurės Korėjos branduolinių raketų bandymų. Bet nė vienas negali prognozuoti, kas galėtų įvykti artmiausioje ateityje. JAV kariuomenė kol kas tik svarsto galimybę numušti Šiaurės Korėjos bandomas raketas ore, kad parodytų savo stirumą Pchenjenui, tačiau baiminamasi nekontroliuojamų pasekmių.

Ar Vašingtonas suduos prevencinį smūgį Pchenjenui?

Deja, yra daugybė priežasčių, kurios leidžia manyti, kad galimas JAV prevencinis smūgis prieš Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką yra ne hipotetinė grėsmė, bet reali grėsmė. Trumpo sprendimą suduoti prevencinį smūgį Šiaurės Korėjai gali nulemti keletas veiksnių. Nuolat kritikuojamas Amerikos žiniasklaidoje prezidentas Trumpas bus priverstas tai padaryti, vedamas politinio išlikimo motyvo, tuo pačiu bandant sustiprinti Amerikos įvaizdį pasaulyje. Amerikos politikai dažnai naudoja jėgą, kai jie neturi kitų perspektyvių galimybių. Vakarų žiniasklaida jau už akių pasmerkė Pchenjeną, tad bet koks galimas Vašingtono sandėris su Šiaurės Korėjos Kim Jong-uno vyriausybe būtų laikomas išdavyste. Be to, Šiaurės Korėja vykdo branduolinių raketų bandymus tokiais tempais, kad ji šioje srityje ateityje gali pralenkti ir pačias Jungtines Amerikos Valstijas, o JAV prevencinio smūgio kaina taptų per daug didelė ar iš vis neįmanoma. Delsimas Vašingtonui nėra naudingas. Savo ruožtu Vašingtonui būtų racionalu pradėti karinius veiksmus kuo greičiau, yapč kai vykdomi didelio mąsto kariniai manevrai pietryčių Azijoje ir padėtų Vašingtonui sutaupyti laiko papildomam kariuomenės dislokavimui.

Tačiau įmanomas ir kitas karo scenarijus: II-Antrasis Korėjos karas, o tik po to JAV karinės jėgos panaudojimas prieš Šiaurės Korėją. Blogiausiu karo atveju, jei Vašingtonas pradėtų karą, Pchenjanas „bus priverstas priimti gyvybės ar mirtis sprendimą."

Kam būtų naudingas karas prieš Šiaurės Korėja?

Šiuo metu Šiaurės Korėja neturi patikimų būdų gabenti atominį ginklą, kuris galėtų padaryti žalos JAV teritorije. Pchenjenas reaguodamas į JAV prevencinius smūgius gali tik atakuoti Pietų Korėją ir Japoniją. Bet tokiu atveju, be jokios abejonės, Šiaurės Korėja tarptautinės bendruomenės būtų laikoma agresoriumi ir pasitarnautų tik įteisinant tolesnę karinę agresiją prieš Šiaurės Korėją

JAV mato Pietų Korėją ir Japoniją kaip eknomikos konkurentes Jungtinėm Valstijom. Regioninio karo atveju Šiaurės Korėja stengtusi padaryti kuo daugiau žalos Vašingtono sąjungininkams Pietų Korėjai ir Japonijai. Tokiu būtų būtų neutralizuotas šių valstybių konkurencigumas JAV atžvilgiu.

Dvigubi JAV standartai

Tuo metu, kai Donaldas Trumpas grasina suduoti prevencinį smūgį prieš Šiaurės Korėja, jei ši ir toliau vykdys branduolinių ginklų bandymus, Nacionalinė Branduolinio Saugumo Administracija (NNSA) ir JAV Oro pajėgos paskelbė atliekančios prieštaringai vertinamos šiuolaikinės gravitacinės atominės bombos B61-12 bandymus. Tačiau apie šią JAV bombą Vakarų žiniasklaida nutylėjo. Ironiška, bet B61-12 bomba žiniasklaidai buvo pristatyta lygiai tą pačią balandžio 13 dieną, kaip ir MOAB (Massive Ordinance Air Blast) bomba skirta antiteroristinėms operacijoms prieš ISIS teroristus Afganistane, t.y. likus dviem dienom iki Šiaurės Korėjos bandymo, kuris, deja taip ir neįvyko neįvyko.

Šiaurės Korėjos ginklai „mirtį nešantys“, JAV ginklai „taiką nešantys“?

Nors žiniasklaida nukreipė dėmesį į „Šiaurės Korėjos branduolines grėsmes", tačiau šie Amerikos branduolinio ginklo testai nelaikomi „sensacinga naujiena". Kadangi JAV visuomenė yra verčiami klaidingai manyti, kad Amerika nekelia grėsmės pasaulio saugumui.

JAV viešoji nuomonė yra nuolat verčiami manyti, kad JAV branduoliniai ginklai yra saugūs civiliams. Tačiau mirtina branduolinių ginklų naudojimo žala yra patvirtina. Priešingai nei Šiaurės Korėjos sukurtas branduolinis ginklas, JAV Gynybos departamentas mano, kad tiek B61-11 ir nauja B61-12 branduolinė bomba yra „nekenksminga aplinkiniams gyventojams, nes sprogimas vyksta po žeme." Amerikos taktiniai mini branduoliniai ginklai yra priskiriami prie „taiką nešančių bombų" ir nekenksmingi civiliams ir kad juos galima naudoti kaip prevencinį ginklą „humanitariniame" kare siekiant apsaugoti civilius (R2P).

Tuo tarpu Šiaurės Korėjos branduoliniai ginklai yra laikomi masinio naikinimo ginklais ir grėsmė pasaulio saugumui.

Pasaulio saugumui didžiausia grėsmę kelia ne Šiaurės Korėja. Branduolinio karo grėsmė daugiausia sklinda iš JAV prevencinio branduolinio karo doktrinos, kurioje numatytas karas prieš branduolines ir nebranduolines valstybes.

JAV „generalinė repeticija“ Afganistane prieš Šiaurės Korėjos bombardavimą

Nors JAV smerkia Šiaurės Korėja dėl jos vykdomų balistinių raketų su branduoliniu užtaisų bandymų, tačiau JAV bomba MAOB numesta Afganistane Nangarharo provincijoje iš tikrųjų buvo „ginklo išbandymas“. 2003 metais MAOB bomba buvo priskirta prie masinio naikinimo ginklų, kurio tikslas sukelti kuo daugiau civilių aukų ir įvaryti baimės ir panikos. Būtent šią MAOB bomba jau anksčiau buvo numatyta naudoti prieš Iraną ir Šiaurės Korėją. Dar JAV prezidento B. Obamos prezidentavimo pradžioje 2009 spalio mėnesį Pentagonas patvirtino, kad jis ketina panaudoti MAOB bombą prieš Iraną. MAOB buvo apibūdinama, kaip „galinga nauja bomba, kuri tiesiogiai nutaikyta į požeminius branduolinius Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinius įrenginius. Tad MAOB bombos susprogdinimas Afganistane, tai „generlinė repeticija“ prieš Šiaurės Korėjos branduolinių įrenginių bombardavimą.

JAV keičia taktiką, bet ne strategją

Esant tokiai įtemptai situacijai ir realiai karo grėsmei 2017 balandžio 26 po susitikimo su JAV prezidento administracija, Senato nariais, gynybos sekretorius Mattisas, Nacionalinės žvalgybos direktorius Coates ir Valstybės sekretorius Tillersonas paskelbė pareiškimą JAV politikos Šiaurės Korės atžvilgiu. Vakarų žiniasklaida tai klaidingai įvardino kaip JAV politikos startegijos posūkį Šiaurės Korėjos atžvilgiu. Tačiau iš esmės JAV politika Korėjos atžvilgiu lieka ta pati. Trumpo administracijos paskelbtame pareiškime įvardintas Pchenjano branduolinių ginklų siekimas jau laikomas grėsme JAV nacionaliniam saugumui ir aukščiausiu JAV užsienio politikos prioritetu. Kita vertus, pareiškime sakoma, kad Trumpas „siekia daryti spaudimą Šiaurės Korėjai, kad ji demontuotų savo branduolines balistines raketas ir branduolinio ginklo plėtros programas griežtinant ekonomines sankcijas ir vykdant diplomatines priemones su mūsų sąjungininkais ir regioniniais partneriais." Vietoj karinės jėgos Trumpo administracija dabar siekia dialogo ir diplomatijos, kad būtų „taikiai atsisakyta branduolinio ginklo Korėjos pusiasalyje." Toks JAV prezidento administracijos pareiškimas yra tik taktinis manevras Šiaurės Korėjos politikos atžvilgiu skirtas nukreipia dėmesį vis didėjančios realaus karo grėsmės.

Pažymėtina, kad po to, kai Trumpo administracija deklaravo, kad „baigėsi strateginė kantrybe" Šiaurės Korėjai, JAV pradėjo parengiamuosius darbus Pietų Korėjoje dislokuoti priešaketinę artimojo ir vidutinio nuotolio balistinių raketų perėmimo sistemą THAAD (Terminal High Altitude Area Defense System). skirtą perimti raketas dideliame aukštyje. O tai rodo, kad JAV ir toliau ruošiasi karui prieš Šiaurės Korėją.

Išvados

Atsižvelgiant į vis dėjančią įtampa pasaulyje, ypač Rytų Azijoj, esant tokiai įtemptai tarptautinei situacijai karas Korėjos pusiasalyje yra galimai įmanomas. JT Nusiginklavimo Tyrimų Institutas (UNIDIR) perspėjo apie galimo iš anksto suplanuotą ar atsitiktinį atominį karą, įvardindamas esamą didžiausią branduolinio karo pavojų nuo Šaltojo karo pabaigos. Didžiausią grėsmę Pasaulio saugumui kelia ne Šiaurės Korėja, bet JAV.