Autorius: Gabrielius Landsbergis Šaltinis: http://landsbergis.lt... 2017-05-16 08:37:19, skaitė 3635, komentavo 2
Nėra ko slėpti – Kaunas per pastaruosius keletą metų tikrai pasikeitė. Nebeliko ir nebereikia to idiotiško plakato, kad ir Kaune gyventi galima.
Dabar panašų plakatą galima pakabinti nebent prie Vilniaus gatvės sostinėje – jei jau nebeapsikenti maknoti po purvyną, kelkis į Kauną.
#KaunasTvarkosi, gatvėse beveik nebėra duobių, šaligatviais gali eiti nebijodamas išsisukti koją. Miestą pasiekia vis daugiau investicijų. Galbūt net universitetus pavyks sujungti, konsoliduojant miesto akademinį potencialą ir taip metant rimtą iššūkį Vilniui. Laukia kultūros sostinės titulas ir Europinis pripažinimas. Tačiau kas toliau? Kas bus, kai Kaunas apsitvarkys? Reikia eiti toliau, eiti DAR drąsiau.
Kaunas – Baltijos Milanas
Pasvarstykime apie “antruosius miestus” – Milaną, Antverpeną, Barseloną ir kitus. Milanas nebando pavyti Romos, nes tai neįmanoma – Koliziejaus į Milaną neperkraustysi (kaip ir apgriuvusio Gedimino kalno į Kauną). Bet kai galvojate, kur yra Italijos ekonomikos širdis, juk pagalvojate apie Milaną. Kur pagrindinis verslas? Milane. Universitetai? Dizaineriai? Milane. Duomo? La Scala? Ir vėl Milane. Taip ir Kaunas. Vilnius, Ryga, Talinas – sostinės su Parlamentais, Vyriausybėmis ir jau vien dėl to užima vietą žemėlapiuose. Bet Kaunas gali būti the new hip – modernios, drąsios, vakarietiškos Lietuvos simbolis – galingai veikiantis Baltijos regiono ekonomikos ir inovatyvumo variklis.
Kaunui – didesnė ambicija
Kaune turi būti moderniausios įmonės, inovatyviausi startuoliai ir stambiausios užsienio investicijos. Kaunui – geriausi universitetai, traukiantys talentus ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio. Iniciatyva kol kas dar Vyriausybės rankose, tačiau sutvarkius procedūras dėl teritorijų planavimo, dėl įdarbinimo ir perkvalifikavimo, bus galima užtikrinti, kad naujos įmonės pamažu imtų kreiptis ne į Ūkio ministeriją, o tiesiai į Kauno savivaldybę, nes žinotų, kad suinteresuotumas ir efektyvumas ten yra didžiausias.
Reikia patiems medžioti stambiausias investicijas, patiems kviesti po visą pasaulį pasklidusius kauniečius grįžti kartu kurti savo miestą. Kaunas turi ir didžiulį kultūrinį potencialą. Reikia stiprinti teatrą ir operą. Kėvišo istorija suteikia puikią progą Kaunui parodyti kitokį kultūros veidą. Nebeužtenka tik nuplauti keleto pastatų fasadų. Iš po išblukusių miesto spalvų gali išryškėti Europos Art Deco sostinė.
Tam tereikia didesnės ambicijos. Kaunas neturi laukti Vyriausybės ar Seimo planų dėl universitetų. Reikia eiti pirmiems, jungimus pradėti patiems – tegul kiti laukia Karbauskio, Skvernelio ar ko kito malonės. Vytauto Didžiojo universiteto ne tik vardas, bet ir tradicija turi išlikti. Vyriausybės darbo grupė suteikė nuobodų Kauno universiteto vardą jungtiniam universitetui.
Kaune turi likti istorinis VDU, savyje jungiantis visus universitetus, šiandien veikiančius mieste. Nesižvalgantis į Vilnių, bet realiai siūlomo mokslo kokybe konkuruojantis regione.
Pažvelkite – ten, pro užlopytas gatves ir kylančius kranus, galime išvysti kylantį Baltijos Milaną. Drąsu? Taip. Svajoti galima, o aš, savo ruožtu, kviečiu plačiai visuomeninei diskusijai apie Kauno ateitį.