Nenuostabus Naujasis Pasaulis (2)

Autorius: Versijos.lt Šaltinis: http://versijos.lt/nenuostabus... 2017-06-19 13:02:33, skaitė 4516, komentavo 1

Antrasis klasteris. Anglosaksų imperija – britų technologinis klasteris

Tuo atveju, jeigu sugriuvus Amerikai, prezidentas (ar legaliai jį pakeitęs asmuo) ir dalis aukščiausios armijos vadovybės spruks į užsienį, labiausiai tikėtina slėptuve galima laikyti Londoną. Akivaizdu, kad glaudūs ryšiai tarp elitų, mentalinis panašumas paverčia šį sprendimą visiškai natūraliu. Ne į Rusiją gi bėgs…

Šiuo atveju prezidentas turės galimybę perduoti karinio vėzdo liekanas į britų karūnos rankas ir dauguma karininkijos bus priversta su tuo susitaikyti.

Gavę į savo rankas galingiausią Europoje armiją (likučius, tačiau vis tiek pačius galingiausius), britai sparčiai suformuos savo technologinį centrą. Jam būtinai priklausys Prancūzija (atominė energetika, pramonė), Skandinavijos šalys ir Beniliuksas (nafta, pramonė). Paskui bus paimta kontrolėn Persų įlanka (nafta) ir kitos užjūrio teritorijos, kurias tik bus galima pasiekti.

Europos pietūs ir rytai britus domins tik kaip nuskurdusi periferija, pigios darbo jėgos šaltinis.

Su Vokietija sudėtingiau. Iš vienos pusės Vokietija gali įeiti į britų klasterį kaip antraeilė šalis (jiems čia nieko neįprasto, jie ir dabar antraeilė šalis). Iš kitos – vokiečių pramonė (neturinti resursų) gali tapti nereikalinga naujam klasteriui. Šiuo atveju vokiečiai arba persimes Rusijos pusėn, arba pasiners į permanentinę krizę (nuskurdusi periferija).

Žinoma, Europa susidurs su ta pačia parazitų pertekliaus problema, ir ją teks kažkaip spręsti. Ją sprendžiant, iš vienos pusės, bus griežtai apkarpytos gėrybės migrantams (ir galimai prasidės fizinis jų naikinimas bei trėmimas), iš kitos pusės – bus apkarpytos gėrybės nieko nevertoms Europos periferijos šalims – pabaltijiečiams, lenkams, bulgarams, ispanams ir kitiems skurdžiams.

Pagrindinis tokios imperijos gyvenimo principas liks nepakitęs – „Anglija krečia šunybes“. Britai dės visas įmanomas ir neįmanomas pastangas, kad neleistų susiformuoti kinų ir rusų klasteriams, arba smarkiai juos susilpnintų.

Akivaizdu, kad be amerikiečių industrijos armija pakankamai greitai pradės degraduoti, tačiau tam tikrą laikotarpį ji vis dar bus pakankamai grėsminga jėga.

Trečiasis klasteris. Ketvirtasis reichas (vokiečių technologinis klasteris)

(negali egzistuoti kartu su antruoju klasteriu)

Tuo atveju, jeigu JAV prezidentas ir aukščiausia vadovybė herojiškai nusisuks sprandus kautynėse su ne mažiau herojiškais negrais – kas antras senatorius, kongresmenas ir gubernatorius paskelbs šaliai, kad būtent jis yra vienintelis tikras ir teisėtas Amerikos prezidentas.

Faktiškai visa Amerikos kariauna, išsibarsčiusi po visą pasaulį, liks be vadovybės ir savarankiškai spręs, į kieno pusę persimesti. Jeigu vokiečiai laiku susiprotės ir pasiūlys skanių sausainių, dauguma karininkų gali pasakyti: „Na gerai, jeigu jau nėra teisėto Amerikos prezidento, aš pasirengęs paklusti Briuselyje įsikūrusiai NATO vadovybei“. Ir tuo pačiu pasiduos Vokietijos-Prancūzijos aljansui.

Toliau europietiškas klasteris formuosis pagal tą pačią schemą kaip ir britų, išskyrus tai, kad šiuo atveju britų salos pavirs nelabai reikalinga periferija.

Šunybes vokiečiai krės lygiai taip pat kokybiškai kaip ir anglosaksai. Taip kad kitoms šalims šiuo atveju nėra didelio skirtumo.

Man asmeniškai atrodo labiau tikėtinas antrojo klasterio variantas, kadangi netikiu didvyriška Amerikos prezidento ir viceprezidento mirtimi. Kaip tik jiems pradės svilti užpakaliai, jie tučtuojau spruks į tokią mielą anglosaksams Angliją.

O rytuose tuo metu pradės formuotis Azijos technologinis klasteris.

Ketvirtasis klasteris. Dangiškoji imperija (kinų technologinis klasteris)

Kinija šiuo metu pavirto pasaulio fabriku. Atrodytų, būtent čia būtinai susiformuos technologinis klasteris. Galbūt. Tačiau yra problemų.

Šios problemos diametraliai priešingos amerikiečių problemoms. Tuo momentu, kai sugrius pasaulinė prekybos sistema ir pradės formuotis klasteriai, Kinija turės neproporcingai daug gamintojų. Ir tai bus daugiausiai parazitinio tipo gamintojai, nuo kurių žūties pasidarytų žymiai lengviau. Jie kraunasi milijonus iš išmaniųjų telefonų, moteriškų rankinukų ir kito ne itin reikalingo šlamšto.

Viso šio šlamšto paklausa staigiai išnyks ir Kinijai iškils problema, kaip galima būtų sparčiai perorientuoti gamybą į kokią nors naudingą sferą arba kur galima būtų padėti visus tuos gaminamus niekalus. Perorientavimo metu žmones reikia aprūpinti maistu, energija ir pinigais, o naujai pramonei reikia staklių, įrengimų, technikos ir vėlgi resursų, energijos ir pinigų.

Kinijos valdžios uždavinys tokioje situacijoje atrodo žymiai paprastesnis už amerikiečių valdžios problemas. Permesti kinietį iš vieno darbo į kitą, netgi trigubai sumažinus jo davinį, visgi yra lengviau negu priversti dirbti negrą ar stilistą-PR specą.

Ir visgi šalis patirs žiaurią ekonominę krizę su kolosaliu gyvenimo lygio nuosmukiu. Viskas priklausys nuo to, kaip valdžia sugebės kontroliuoti situaciją, ar bus kompetetinga vyriausybė, kaip ji mobilizuos žmones, kaip užkirs kelią masiniams maištams ir sukilimams.

Be tvarkos išsaugojimo žemyninėje Kinijoje problemos, naujojo klasterio lyderiams iškils klausimas, kaip aprūpinti klasterį energija ir resursais.

Ir čia paaiškės, kad klasterio egzistavimui gyvybiškai svarbi yra Australija (anglis, kiti resursai), PAR (begalė resursų), Korėja (alavas), Čilė (varis), Persijos šelfas (nafta). Tačiau į tuos pačius resursus, o kitų iš esmės ir nėra, pretenduoja šviežutėlis Europos klasteris.

Ir štai čia anglai ims krėsti rimtas šunybes:

· Bet kokie separatistai (uigūrai, mongolai, Taivanis, Hongkongas, Tibetas) staiga taps dideliais lordų draugais. Jie gaus instruktorius, pinigų, ginklų, maisto ir narkotikų.

· Bet kokie revoliucionieriai (maoistai, tikratikiai komunistai, trockistai, anarchistai) taps geriausiais lordų draugais ir visa kita.

· Bet kokie maištai (valstiečių, šachtininkų, ofiso planktono) gaus maksimalią paramą.

· Bet koks pasipriešinimas prie Kinijos prijungtose teritorijose bus maksimaliai remiamas ir stiprinamas.

Kinija bus plėšoma per visas siūles, kokias tik pavyks surasti ar sukurti. Na, ir kaip vyšnia ant Kinijos problemų krūvos, atsiras dar vienas pretendentas kurti Azijos technologinį klasterį.

Penktasis klasteris. Tekančios saulės imperija (japonų technologinis klasteris)

(negali egzistuoti kartu su ketvirtuoju klasteriu)

Atitrūkus Azijos šalims nuo Amerikos rinkos, Japonija tikriausiai bus pasirengusi įeiti į Kinijos klasterį vyresniojo vasalo ir prižiūrėtojo vaidmenyje. Ir galbūt kinams bus teisingiausia ją priimti, tačiau iškils problemų.

Pirmoji, subjektyvi – Japonija ir Kinija yra labai seni priešai, aršūs ir nesutaikomi. Bus labai sunku egzistuoti viename klasteryje.

Antroji problema, objektyvi: tuo momentu kai nutrauks ryšius su Amerika, Japonija atrodys kaip kelios dešimtys milijonų alkanų, bedarbių gamintojų, kurie neturi resursų ir praktiškai jokių energijos šaltinių (plius kelios dešimtys milijonų parazitų, pensininkų, ofiso planktono, vaikų). Ir kaip tik tuo metu Kinija turės kelis šimtus milijonų nuosavų alkanų bedarbių gamintojų ir kelis šimtus milijonų alkanų parazitų, pensininkų, vaikų bei rimtą energijos bei resursų deficitą.

Japonija tuo momentu bus visiškai nereikalinga Kinijai ir galbūt kinai paprasčiausiai negalės skirti resursų Japonijos gyventojams.

O čia ateina britai ir pasiūlo Japonijai, kol Kinija užsiėmusi pilietiniais karais, sukurti sau atskirą technologinį klasterį. Kinija bus dosniai aprūpinta problemomis, o japonai – ginklais, resursais ir energija.

Sąlygos, norint pasiekti šitokią laimę, gali būti tokios:

– japonai neleidžia kinams sukurti savo klasterio ir esant būtinybei kariauja iki paskutinio japono ir kiniečio;

– Japonija nepretenduoja į tokį didelį klasterį kaip Kinija.

Abi sąlygos yra kur kas patrauklesnės nei perspektyva mirti visiems japonams pilietiniame kare salose.

Be to, būtina sąlyga čionai – būtent rimto pilietinio karo Kinijoje pradžia. Vieninga Kinija arba sutriuškins japonų armiją, arba atominiu ginklu nupūs nuo vaizdo stambius Japonijos miestus. Sulaikymo ir tramdymo faktoriumi čionai gali tapti (tam tikru laipsniu) Rusija ir Europa. Rusija reikalaus nenaudoti atominio ginklo regione iki pačios paskutinės situacijos susikomplikavimo stadijos. Rusams visiškai nereikalingas jų Tolimųjų Rytų užkrėtimas radiacija. O Europa gins Japoniją nuo branduolinio ginklo, kad ilgiau tęstųsi įprastas karas.

Jeigu planetoje nebūtų britų, vertinčiau Kinijos šansus susikurti savo klasterį 80-čia procentų, Japonijos – 10-čia. Dar dešimt procentų tikimybės, kad niekas nieko nesukurs.

Aktyviai darbuojantis britams, Kinijos šansus galima vertinti 40%, Japonijos – 30% ir dar 30% – kad regione visi susipeš su visais ir jokių klasterių niekas neįkurs.