Kova su hegemonija
Autorius: Algimantas Lebionka Šaltinis: http://lebionka.blogspot.lt/20... 2017-08-20 20:27:29, skaitė 1022, komentavo 1
Izraelis Šamiras
Kaip bumerangas sugrįžo į Ameriką mada griauti paminklus: iki šiol juos griovė pagal Amerikos nurodymą Sadamui Huseinui Bagdade, Dzeržinskiui Maskvoje, Leninui Kijeve, rusų kareiviui-išvaduotojui Taline ir Varšuvoje. O dabar mada sugrįžo namo – į Ameriką.
Visais šiais atvejais prasmė viena ir ta pati – kova už hegemoniją. Nugalėtojai griauna nugalėtųjų paminklus. O nugalėtieji piktai murma, bet nieko negali padaryti.
Jungtinėse Valstijos hegemonija – liberalų rankose, bet ne pas taikius žolės mėgėjus ir vyriškų afedronų, o kovinių liberalų, užgrobiančių ir naikinančių valstybes su „žmogaus teisių“ lozungu. Jų pagrindinis priešas – paprastas amerikietis, rednecks (raudonkaklis), amerikiečių darbininkų klasė. Kad jam pakiaulinti, jie net naujausiame lėktuvnešyje pastatė vien unitazus ir nei vieno pisuaro – kad būtų patogiau transgenderiams ir kad įsiutinti darbininkus.
Liberalai gavo rimtą smūgį, kada jų kandidatė Hilari Klinton pralaimėjo rinkimus, bet jie neleido laiko veltui ir nedelsiant mobilizavosi kovai. Hegemonijos jie nesiruošia atiduoti, Jų rankose – praktiškai visos MIP, teismų sistema, kongresas, specialiosios tarnybos. Štai ir dabar jie nusprendė parodyti rednekams, kieno rankose hegemonija.
Jie turi ir savo smogikų antifa būrius. Šis ekstremistinis judėjimas užgimė Vokietijoje. Ten jie vaikšto gatvėmis per Drezdeno bombardavimo metines su Izraelio vėliavomis ir skanduoja: „Mirtis Vokietijai! Te gyvuoja Haris-bomberis!“ (kalba eina apie britų KOP vadą, didelį Vokietijos kilininio bombardavimo mėgėją). Jie sugebėjo terorizuoti vokiečius: tereikia kam cyptelti, jie paskelbia savo priešininką nacistu ir sumuša. O jeigu jiems priešinasi, į pagalbą ateina policija. Todėl Vokietijoje pasipriešinimas masiniam migrantų antplūdžiui buvo beveik nejuntamas. Apie jį kalba virtuvėje, bet ne aikštėse.
O dabar antifa atėjo ir į Ameriką. Veikimo principas pas juos tas pats, kaip ir Vokietijoje. Kas prieš juos – tas nacistas, arba „baltas rasistas“. Pasireiškė jie Šarlotsvilyje, pietų mieste, kur meras ir mieto taryba nusprendė nugriauti paminklą gerbiamam pietų generolui Li. Priešininkai vėl išėjo į demonstraciją. Daugelis iš jų atėjo ginkluoti: JAV leidžiama nešioti ginklą. Buvo tarp jų ir kraštutiniai dešinieji. Atvyko ir griovimo šalininkai. Iš visų JAV kraštų susirinko ir antifa, ir kiti liberalų hegemonijos šalininkai, tarp jų ir skaitlingų žydų organizacijų nariai, juk ir Šarlotsvilio meras irgi žinomas žydų liberalus veikėjas.
Reikalas pasibaigė muštynėmis ir užvažiavimu ant minios, viena moteris žuvo. Laikraščiai sukėlė riksmą: nacistai skriaudžia žydus. Ir bendrai, Pietūs – rasistai, „baltųjų privilegijų“ šalininkai, ir turi būti numalšinti. O paminklai, pastatyti Konfederacijos karių garbei, - nugriauti.
Prezidentas Trampas pasmerkė abi puses, dalyvavusias riaušėse, - kaip baltuosius smogikus, taip ir antifa. Tik to ir tereikėjo jo priešininkams. Jo bandymas pakilti virš priešpriešos buvo pasmerktas pralaimėjimui: liberalai-hegemonistai nedelsiant jį paženklino kaip neonacistą. Trampas priminė, kad toli gražu ne visi paminklo gynėjai – baltieji rasistai, bet MIP jį nušvilpė.
Kova su paminklais – ar JAV, ar Ukrainoje, ar Estijoje ir Lenkijoje – reikalas neteisingas. Iš žmonių atima istorinę atmintį, ir dar prieštarauti neleidžia. Jeigu tu gini paminklą Ukrainoje – tu už holodomorą, KGBistas ir separatistas. Jeigu paminklas Estijoje – tu rusų okupantas, laisvę mylinčios estų tautos priešas. JAV – tu baltas rasistas. Tai yra tavo nuomone ne paprastai atstumiama, bet paskelbia neleistina ir neleidžiama. Tai ir yra hegemonija – kada prieš ją žodžio negalima pasakyti.
Mūsų Rusijos skaitytojui sunku suprasti amerikiečių kvailystę su rasizmu. Rusijoje rasizmo niekada nebuvo. Ką caro laikais, ką tarybinės valdžios metais verti žmonės iš įvairių tautų ir rasių, gyvenančių Rusijoje, galėjo iškilti. Buvo ir Stalinas – gruzinas, buvo Chesbulatovas – čečėnas, buvo ir Trockis – žydas. O JAV istorija prasidėjo nuo indėnų genocido, po to buvo juodaodžių vergovė. Dar 1950-aisiais metais už mišrią santuoką sodino į kalėjimą, o žydus nepriimdavo į klubus. Todėl dabar pas juos kova su rasizmu virsta per kraštus.
Ir kovos už moterų lygybę rusams nesuprasti: visi jų tikslai buvo pasiekti prie tarybinės valdžios dar 20-tais metais. Norėjo rusų moteris vairuoti traktorių - prašom! Norėjo imtis šautuvo – ir tai jai buvo leidžiama ir buvo skatinama. O JAV dabar ir moterų teisės, ir kova su rasizmu (pilnai gerbtini tikslai) naudojami kovojant su vietiniais „vatnikais“.
Ar pavyks Trampui atsigauti po šio smūgio? Juk prieš jį stojo ir kongresmenai – jo Respublikonų partijos nariai, ir biznesmenai. O MIP, JAV esančios oligarchų-mediabaronų rankose, iš viso jam paskelbė karą. Pažiūrėsim. Kad palaužti jam besipriešinančią hegemoniją, jam reikia ryžtis stipriems veiksmams.
Rusijai ne vis tiek, kas vyksta JAV. Ne todėl, kad jie gyvatės, o kiti balti ir pūkuoti. Visai ne. Ne todėl, kad vieni teisūs, o kiti neteisūs. Tai iš viso ne mūsų reikalas. Ypatingos meilės Rusijai neturi nei tie, nei anie. Bet hegemonistų pergalė sustiprins bendrą frontą visų Vakarų prieš Rusiją, o dominavimas jų priešininkų įneša skilimą į šį bendrą frontą. Kova gi tarp šių dviejų tendencijų yra paranki visam pasauliui: kol ten ponai pešasi, kuodai sveiki pas Venesuelą ir Korėją, na ir Rusijai lengviau. Taip kad lai tęsia – Rusija nesikiša.
Izraelis Šamiras