Lengvas receptas nusikratyti viršsvorio

Autorius: Petras Dargis Šaltinis: http://petrasdargis.lt/rasinia... 2017-08-27 15:11:36, skaitė 2029, komentavo 1

Kiaušinis, nemažas gabaliukas varškės sūrio, trys svogūnai, rūkytų lašinių gabaliukas, truputis sviesto. Štai tas stebuklingas receptas per tris mėnesius lengvai ir be kančių atsikratyti 15 kilogramų viršsvorio. Per šventas Velykas po sočios gavėnios svėriau 100 kilogramų, dabar besveriu 85.

Tą receptą supaprastintai apibūdinčiau taip: daug baltymų, daug vitaminų, šiek tiek riebalų ir kuo mažiau angliavandenių. Kai turiu mažiau varškės, kuliu du kiaušinius, neturiu sviesto - dedu kiaulės taukų. Bet niekada nesinuodiju augaliniais aliejais. Dar geriau, kai vietoj lašinių turiu rūkyto kumpio ar šoninės. Tada jau tikra šventė. Labai retai kada užsikandu duona. Jau geriau raugintu agurku arba salotomis. darydamas salotas, dedu kuo daugiau visokių žolių, agurkų ir kuo mažiau - pomidorų. Pomidoras angliavandeniais mažai atsilieka nuo bulvės. O juk angliavandeniai - tai nutukimas.

Gal ir sunku patikėti, bet man, nutukėliui, šis davinys - beveik visai dienai. Paprastai valgau du sykius. Gavęs tokios baltymingos kiaušinienės, skrandis bus užsiėmęs visą dieną ir nekels jokių pretenzijų.  Tai ir yra tikroji paslaptis - baltymai labai ilgai virškinami, kepti - dar ilgiau. Ryjant angliavandenius, efektas priešingas - organizmas juo labai greitai pasisavina, gauna didžiulį kieki kalorijų ir vėl pasijunta alkana. Cukrus, duona virškinami jau burnoje. Dar nespėjai nuryti, o kalorijos jau skrandyje. Skrandis, žinoma, tuščias. Jis vėl kelia triukšmus: maisto, maisto!

Prieš keletą metų išbandžiau Atkinsono dietą. Man ją parodė pusbrolis. Mudu važiavome fura per visą Ameriką, mitome beveik vienais baltymais ir beveik nevalgėme angliavandenių. Valgėme daug, riebiai ir skaniai, o kelnės man labai greitai pradėjo smukti. Pusbrolis vairavo furą, o aš skaičiau Atkinsono knygą. Viskas patiko, išskyrus tai, kad pradėjau labai norėti pomidorų, ir vaisių. Bet pusbrolis stabdė. Jis sakė: rytą suvalgei didelį pomidorą, tau užteks. Ką padarysi... Taip rekomendavo ir knyga. Pagaliau priskaičiau tą vietą, kad reikia turėti labai sveikus inkstus, kad reikia juos pasitikrinti, kad galima be angliavandenių juos sugadinti. Ūpas labai greitai dingo. Jau geriau nešiosiu papildomą svorį, nei rizikuosiu inkstais.

O labiausiai man nepatiko kančia be trokštamų žalėsių. Jeigu organizmas reikalaute reikalauja pomidoro arba obuolio, tai tikriausiai jam reikia. Ir kam kovoti su savomi. Juk žinau iš patirties - visos kovos su savimi baigiasi gėdingu pralaimėjimu ir nėra nė vieno kovotojo, kuris būtų nugalėjęs save. Tai kam pradėti mūšį, kuris pasibaigs žlugimu?

Mano receptas panašus į Atkinsono ribojimus, bet ne toks griežtas ir be kančių. Žinau, kad pomidorų ir vaisių reikia kuo mažiau, bet užsinoriu - valgau, nekankinu savęs. Atsisakiau tik angliavandenių grynu pavidalu - cukraus, makaronų, visokių tortukų ir kitų saldumynų, kurie nieko daugiau neturi, nei baltymų, nei vitaminų, tiktai angliavandenių. Vienas saldainis retsykiais prie kavos, jei kas pavaišina, - dar ne tragedija.

Kartu su šituo receptų naudojau dar dvi gudrybes. Pirmoji - atidėliojimas. Kai užeina noras valgyti, neskubu iškart į virtuvę. Su savimi tariuosi taip: nupjausiu kieme žolę ir eisiu keltis savo kiaušinienės. O bepjaudamas žolę, būna, ir pamirštu apie maistą. Vadinasi, dar nebuvau iš tiesų alkanas, galimas daiktas, organizmas maisto pareikalavo vietoje raminamųjų. Žolę pjauti ar kitą fizinį darbą dirbti - daug geresni raminamieji.

Antroji gudrybė - ritualai. Stengiuosi maitintis tam tikru ritmu, tam tikroje vietoje ir vengiu visokių pakandimų stačiomis. Valgant tam tikru metu tam tikroje vietoje tam tikra tvarka, susidaro sąlyginis refleksas valgyti būtent taip. Kol neateina laikas, organizmas nereikalauja maisto. Sąlyginiai refleksai susidaro labai greitai, samoka, kad per dvi savaites. Na, panašiai.

Yra dar vienas labai svarbus dalykas, kurio net nevadinčiau gudrybe - tai psichologinis nusiteikimas. Labai svarbu suvokti savo problemą (problema - tai nesveikas valgymas) ir save nuteikinėti gražesnei perspektyvai. Yra viena vienintelė nutukimo priežastis - suvartotų kalorijų kiekis viršija sudegintų kalorijų kiekį. Jokių kitų nutukimo priežasčių nėra. Bet jeigu valgai per daud kalorijų ir tunki, tai gali lieknėti, valgydamas jų mažiau. Taip, aišku, gali! Prisimink tuos nesenus laikus, kai buvai lieknas ir lengvas, kai nedusdavai, bėgdamas laiptais, kada kvėpuodavai labai laisvai ir lygiai, kai būdavo malonu pasižiūrėti į veidrodį. Tai netrukus sugrįš, svarbu kuo aiškiau įsivaizduoti tą būseną, kuo labiau jos norėti. Tai darant ir darant, vis kuriant malonius vaizdinius, noras būti lengvam nueina giliau į pasąmonę ir tampa jos užduotimi. Galima sakyti, kad jau užprogramavai save. Bet aš linkęs vartoti draugiškesnį terminą - susitariau su savimi. Ne kovoti su savimi, bet su savimi susitarti - štai tikrasis sprendimas. Toliau viskas eis labai lengvai, netgi linksmai.

O kliūtys? Bus ir kliūčių. Didžiausias pavojus - vartoti maistą vietoj raminamųjų vaistų. Žinau du būdus jo išvengti. Pirmasis - maistą pakeisti kokiais kitais raminamaisiais, tarkime, fiziniu darbu, žaidimu, kūryba. Kitas būdas - vengti dirgiklių, po kurių prireiktų raminamųjų. Tarkim, jus erzina koks nors žmogus, kas nors iš pažįstamų arba koks trolis internete? Tai nebendrauk su kvailu kaimynu, internete užblokuok trolį, ir problemos neliks.

Prieš keletą metų parašiau straipsnį "Mesti svorį - tai labai paprasta". Straipsnis patiko daugybei žmonių, bet daugelis klausė: o kaip konkrečiai? Ką konkrečiai daryti, kad suvalgytų kalorijų kiekis neviršytų sudegintų kalorijų kiekio. Man atrodo, šį sykį konkretų receptą turiu.

Svarbu nepradėti badauti, nesikankinti, svorio metimo nepaversti kančia ir nekovoti su savimi. Badauti - tai kaip anoniminiam alkoholikui kankintis be savo brangiausio alkoholio. Kuo ilgiau iškentėsit badus, tuo didesnį po to užauginsit pilvą.

Ar jis tinka visiems? Aš nesu visi ir to nežinau. Bet pamėginti galit. Jeigu nuo vaikystės jums neįdiegtas maisto kultas ir galite valgyti paprastai, turėtų pavykti. Po keleto metų viršsvoris tikriausiai sugrįš. Bet ne bėda - jau turėsite lengvą būdą jo atsikratyti. Man taip atsitinka, bet aš vis lengviau ir lengviau grįžtu į nusistatytas ribas.